Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams. 

Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams. 

REKLAMA

Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.  

Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose. Be to, siūloma tokias jėgaines statyti be žemės savininkų sutikimo, jiems kompensuojant nuostolius.   

Tačiau tokia iniciatyva Seime sulaukė daug kritikos. Vieni parlamentarai įžvelgė galimą savininkų teisių pažeidimą, nuosavybės teisių suvaržymą, kiti sako, kad leidimas jėgaines statyti draustiniuose pakenks gamtai, o ant kultūros paveldo pastatų – jų būklei ir išvaizdai.

REKLAMA

Nepaisant to, Seimas praėjusią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo pataisas.  

Pakeitimų dabar imsis net keturi komitetai: Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos bei Kaimo reikalų. Paprašyta Vyriausybės išvados bei STT antikorupcinio vertinimo. 

Pataisas pristatęs Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas konservatorius Justinas Urbanavičius tikino, kad saulės ir vėjo elektrinės tenkina viešąjį interesą, jos didintų šalies saugumą, o kitas pataisų iniciatorius liberalas Romualdas Vaitkus teigė, kad reikalavimų atlaisvinimas paskatins jų plėtrą, nes dabar elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių stabdo biurokratija.

„Papildomai vėjo jėgaines priskiriame viešojo intereso objektams ir tuomet sanitarinės apsaugos zonos būtų derinamos lengviau“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

R. Vaitkus pateikė Liškiavos vienuolyno pavyzdį: „Kuomet yra gauta finansinė parama saulės jėgainėms įrengti, tačiau yra blokavimo elementai, kurie neleidžia to daryti, šiuo metu statomas karkasinis pastatas ir ant jo bus dedama saulės jėgainė“.

J. Urbanavičius aiškino, kad atsinaujinančių išteklių jėgainės „yra bendras interesas, mūsų nepriklausomumas“: „Matote, elektros kainos kyla, naftos naudojimas apsiriboja. Tai turbūt kiekviena ta elektrinė tikrai prisidėtų prie mūsų nacionalinio saugumo, prie kainų mažinimo“.

Tačiau „valstietis“ Gintautas Kindurys abejojo, ar galima įžvelgti viešąjį interesą, kai jėgaines stato verslas.   

„Tai ne valstybės objektai, tai yra lygiai toks pats verslas, kaip prekyba įvairaus, plataus vartojimo daiktų, priemonių gamyba, paslaugų teikimas“, – tvirtino G. Kindurys.   

Jis teigė nepritariąs, kad be žemės,esančios sanitarinės apsaugos zonoje, savininko sutikimo būtų galima statyti vėjo jėgaines. 

REKLAMA
REKLAMA

„Pastačius elektrines bus užkirstas kelias gretimų sklypų savininkų iniciatyvoms plėtoti, kurti savo verslus, ypač tokiems, kaip rekreacija, poilsis, nes tos teritorijos jau bus nepatrauklios šioms sritims ir taip bus sudarytos išskirtinės sąlygos tik vėjo elektrinių verslui ir bus suvaržytos kitų savininkų teisės ir lūkesčiai savo verslumo ar ateities planų realizavimui“, – prognozavo G. Kindurys. 

Pakenks kraštovaizdžiui, žemės savininkai gaus grašius

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė klausė, kodėl kompensacijos būtų mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne šalių – jėgainės plėtotojų ir žemės savininko – susitarimu.

„Menkinate visas savininko teises į savo žemę. Atėjau, sanitarinių zonų nereikia, galėsiu pastatyti ir jūs gausite tiek, kokia bus ne rinkos kaina, o kiek paskaičiuos, tiek ir bus nustatyta ta kaina“, – priekaištavo ji. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad tokiu būdu bus nusavintas turtas iš žmonių, kurie nesutiks su jiems siūloma kompensacija.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasityčiojanti išmokų suma, kai tau pasiūlo už 40 metų 100 eurų, 50 eurų ar 1 tūkst. eurų, kai reali kaina yra 20-30 tūkst. eurų (...) O ką man daryti, jei aš po metų pats norėsiu statyti ir iš manęs tas plotas, sklypas jau nusavintas?“ – svarstė parlamentaras.   

J. Urbanavičius tikino, kad nusavinimų nebus: „Tikrai yra visokių atvejų, kuomet ir piktybiškai nenorima sutikti su vėjo jėgainių ir kitų objektų plėtra, tai, matyt, vis tiek tas kompensacinis mechanizmas įsijungtų, žmonėms būtų kompensuojama“.  

 Konservatoriai Irenai Haase kilo abejonė, ar leidus įrengti saulės, vėjo elektrines ant kultūros paveldo pastatų, draustiniuose, nebus pakenkta tų statinių vertei ir būklei. Ji pasigedo specialistų nuomonės dėl poveikio kraštovaizdžiui. 

Pasak I. Hasse, toks svarbus projektas turėtų būti pateiktas Vyriausybės, o ne asmeniškai Seimo narių. 

 J. Urbanavičius patikino, kad premjerė šį projektą palaiko ir supranta jo reikšmę ir vertingumą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvienu atveju būtų vertinamas objektas, specialistai, kultūros paveldo specialistai pasisakytų. Jei matytų, kad yra grėsmė saugomiems objektams, išlikti kažkokiam istoriniam paveldui, tai tikri jie nedėtų parašo ir nebūtų įrengiamos tos saulės jėgainės, bet jeigu, sakykime, fasadas saugomas, bet stogas tikrai tinkamas ir galima ten įrengti, tai kodėl gi ne?“ – tvirtino  J. Urbanavičius.  

Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis reziumavo, kad Lietuvoje dabar saulės ir vėjo elektrinių statyba vyksta kaip laukiniuose Vakaruose. 

„Įsigyjami sklypai, planuojama statyti tris ar keturias vėjo jėgaines, bet PAVAI daromi atskirai kiekvienai jėgainei, neimama visuma jėgainių, kiek yra numatyta sklype. (...) Pas mus nėra  šešėliavimo reglamentavimo kaip visoje Europoje. Turėtume tuos ribojimus sutvarkyti tvarkingai, kad nekiltų visuomenėje prieštaravimų prieš atlaisvinant tą (elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių BNS) plėtrą?“ – kalbėjo parlamentaras. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų