Lietuvos verslas

Latvijos „Citadele“ bankas planuoja plėsti Lietuvoje teikiamų paslaugų spektrą ir jau artimiausiu metu savo klientams pasiūlys naudotis gyvybės draudimu. Baltijos šalyse veikiančio banko plėtra į kitus regionus neplanuojama, sako „Citadele“ vadovas Johanas Akerblomas.  Interviu BNS jis pasidalijo savo įžvalgomis apie skaidrumą ir konkurenciją bankų sektoriuje, pandemijos sukeltus pokyčius finansų sektoriuje bei mintimis, kaip gali keistis paslaugos klientams.

Pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai planuojant keisti pirmos pakopos pensijos dydžio apskaičiavimo metodą stažo pagrindu, šalies gyventojams kyla ne mažiau klausimų apie galiojančią tvarką. Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Alytaus savivaldybė ketina skųsti teismo sprendimą priteisti iš miesto ir Alytaus šilumos tinklų (AŠT) 17,2 mln. eurų kompensaciją bendrovei „Litesko“ už iš jos perimtą biokuro jėgainę. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis BNS teigė nesutinkantis su Kauno apygardos teismo lapkričio 17 dienos nutartimi. Teismas iš dalies patenkino Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos šilumos tiekimo įmonės „Litesko“ priešieškinį – įmonei  priteista 17,179 mln. eurų kompensacija su 5 proc.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Pirmosiomis lapkričio savaitėmis pasaulio žiniasklaidos ir aplinkos apsaugos organizacijų, didelės dalies visuomenės, politikų ir verslo atstovų dėmesys buvo skiriamas Škotijai. Čia, Glazge, vyko didžiausia klimato kaitos konferencija nuo žymiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais. Šimtai pasaulio lyderių, dešimtys tūkstančių derybininkų, vyriausybės atstovų, įmonių ir kitų piliečių susibūrė diskutuoti apie tolesnius žingsnius kovai su klimato kaita.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvoje ruošiasi įgyvendinti vadinamąją inovacijų reformą. Įgyvendinus reformą planuojama įsteigti naują įstaigą, kuri būtų atsakinga už inovacijas. Jos vadovui žadamas 4–5 tūkst. atlyginimas į rankas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva inovacijų atžvilgiu atsilieka nuo kitų šalių. Anot jos, Europos Komisija rekomendavo sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą.

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas sako, jog tikisi sukurti tvarius abipusius verslo ryšius, pagrįstus tik ekonomine logika. Šitaip Taivanas akcentuoja skirtumą nuo Kinijos, dažnai Vakaruose kaltinamos ekonominių santykių išnaudojimu politiniais tikslais. „Demokratinėje santvarkoje Vyriausybė gali skatinti tiesioginį dialogą, verslo įmonių derybas. Būtent tai mes ir darėme pastaruosius kelis mėnesius.

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių atsidūrė keturios Lietuvos bendrovės, praneša portalas vz.lt. Tarptautinės prekinio kredito draudimo ir rizikos valdymo įmonės „Coface“ sudarytame reitinge yra  „Maxima LT“, „Palink“, „Lidl Lietuva“ ir „Norfos mažmena“.  Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pažymi, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje sukuria 6,8 proc.

Šiųmetė žiema brangesnė bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis, bet ir tiems, kurie kūrena krosnis – į viršų šoktelėjo ir malkų kainos, praneša Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo beveik iki 35 proc. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų.

Dalis darbuotojų dirba viršvalandžius arba po darbo valandų sulaukia vadovų skambučių ar žinučių dėl netikėtai iškilusių problemų ar nebaigtų darbų. Specialistai pastebi, kad taip darbdaviai atima iš darbuotojų jų poilsio laiką. Todėl siūlo remtis kitų šalių pavyzdžiais ir uždrausti vadovams trukdyti darbuotojus nedarbo metu. Tačiau darbdavių atstovas sako, kad vadovai dažniausiai darbuotojus trukdo tik nenumatytais atvejais.

Medininkų ir Šalčininkų pasienio su Baltarusija punktuose susidarė  šimtų vilkikų eilės – jie patikros turi laukti daugiau nei 60 valandų. Sudėtingiausia situacija, anot vežėjų atstovų, šiuo metu yra Medininkuose. Ten ketvirtadienio pavakare buvo įstrigę 328 vilkikai, laukiantys vidutiniškai 61 valandą. Panaši situacija ir Šalčininkuose, kur laukia 257 vilkikai, o jų laukimo laikas – apie 38 valandos. Mažiausia eilė buvo Raigarde, kur vidutiniškai 22 valandas laukia 86 vilkikai.

Už buvusius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pastatus Palangoje aukcione pasiūlyta 1,8 mln. eurų – 2,6 karto daugiau nei pradinė kaina. Tai buvo pirmas šio turto aukcionas. Ketvirtadienį pasibaigusiame Turto banko aukcione dalyvavo 10 potencialių pirkėjų, BNS pranešė banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.  Už 683 tūkst. eurų pradinę kainą buvo parduodamas 1,26 tūkst. kv.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ ir „Tele2“, skirtingai nei „Bitė Lietuva“, kol kas neplanuoja didinti paslaugų kainų. Tuo metu „Bitė Lietuva“ jas didins jau nuo sausio.  „Jokio masinio paslaugų kainų indeksavimo ar movimo ant vieno infliacinio kurpalio šiomis aplinkybėmis nesiruošiame daryti“, – BNS teigė „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Taivaniečių atstovybė Vilniuje atidaryta, siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tačiau diplomatinio statuso ji neturės, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). „Mes siekiame megzti tampresnius ryšius Azijos regione arba Indijos-Ramiojo vandenyno regione.

Seimas sugriežtino sąlygas strateginiuose šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atomine elektrine (AE) Baltarusijoje.  Energetikos įmonės vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai privalės pačios pranešti ne tik apie ketinamus sudaryti sandorius, bet ir esminius jau pasirašytų sutarčių pakeitimus.

Biudžetinės įstaigos savo mokėjimus atliks naudojantis ne komercinių, o centrinio banko paslaugomis.     Seime ketvirtadienį priėmė tokias Valstybės iždo įstatymo pataisas, sukursiančias naują valstybės iždo bendrosios bei biudžetinių įstaigų sąskaitų sąskaitos valdymo sistemą. Už balsavo 104 Seimo nariai, o susilaikė 21 parlamentaras. Visos biudžetinės įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 metų.

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos.

Keleivių ar krovinių vežėjų vairuotojų amžiaus kartelė negali būti nuleista trejais metais, išskyrus atvejus, kai jie yra įgiję profesinę vairuotojo kvalifikaciją, teigia Susisiekimo ministerija. Pasak jos, tokią tvarką numato Europos Sąjungos direktyvos.

Dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje, ten nuo 2003 metų  veikusi įmonė „Virpil“ ketina gamybą perkelti į Lietuvą. Alytuje ji pradėjo lėktuvų simuliatorių vairalazdžių gamyklos statybą, skelbia portalas vz.lt Pasak gamyklos atstovų, gamybą Alytuje planuojama pradėti 2023 metų pavasarį, o joje galėtų dirbti apie 200 žmonių. Nurodoma, kad „Virpil“ gamina įrangą kompiuteriniams žaidimams, taip pat ją gali naudoti kariškiai – lėktuvų simuliatoriuose. Iki šiol gamykla veikė Gardine.

Beveik 10 proc. siekianti infliacija Lietuvoje neįprastai išaugino „Bitės“ kaštus. Dėl ženkliai pabrangusios tinklo įrangos, elektros, įvairių įrenginių, kitų prekių ir paslaugų kainų bei ypač sparčiai augusių darbuotojų atlyginimų, „Bitė“ kitąmet nežymiai keis ir paslaugų kainas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nurodoma, kad nuo sausio 1 dienos bendrovės balso ar mobilaus interneto paslaugų plano kaina didės po 1,30 eurų per mėnesį, besinaudojantiems daiktų internetu – po 0,5 euro.

Valstybinių miškų urėdija planuoja beveik pusketvirto šimto šalies girininkijų pertvarką. Kaip pranešė ministras Simonas Gentvilas, siekiama, kad girininkijos dirbtų efektyviau.  „Viena iš efektyvumo pretenzijų, jeigu mes norime, kad girininkai uždirbtų ir būtų optimaliai apkrauti, tai turi būti darbo krūvis suvienodintas“, – „valstiečių“ frakcijoje trečiadienį pareiškė ministras.   „Reikia tą balansą suvienodinti, kad būtų optimali apkrova“, – pridūrė S. Gentvilas.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Oskaro Koršunovo teatrui sostinės savivaldybė trejus metus skirs po 90,5 tūkst. eurų kasmet. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, O. Koršunovo teatras tapo Vilniaus miesto profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinės veiklos programų finansavimo laimėtoju, šį konkursą teatras buvo laimėjęs ir prieš trejus metus. Rugsėjį skelbtame konkurse paraiškas buvo pateikusios dar dvi profesionaliojo scenos meno įstaigos –  Artūro Areimos teatras ir Solo teatras.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.

Europos Komisija (EK) siūlo uždrausti kai kurių prekių importą į Bendriją, jei jas auginant buvo naikinami miškai. Pasak eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, jei jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekes bus draudžiama įvežti į ES, jie neturėtų pabrangti, be to, daugelis įmonių džiaugiasi tokia iniciatyva.

Valdžiai ketinant smarkiai apmokestinti valstybinės žemės paskirties keitimą, tai gali paskatinti nekilnojamojo turto burbulą, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius „Mūsų nuomone, valdžia šituo sprendimu gali prisidėti prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo, nes žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15-20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, leidžiančioms nuo kitų metų sausio Lietuvoje pradėti vietinio sidro gamybą.  Parlamentarų grupė siūlo nuo 2022-ųjų leisti veikti privačioms ne masinės gamybos natūralios fermentacijos sidro gamyklėlėms, kurios, kaip ir aludariai, gamintų iki 0,5 mln. litrų arba 5 tūkst. hektolitrų (pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų arba 100 hektolitrų) šio gėrimo.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija spalį siekė 8,2 proc. ir buvo didžiausia ES. Latvijoje infliacija siekė 6 proc., o Estijoje – 6,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 4,4 proc., o vien euro zonoje – 4,1 procento.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Komitetas nutarė vertinti tik komitetų pasiūlymus.  „Jeigu pritarsime vieniems, teks ilgai aiškintis, kodėl nepritariame kitiems. Matydami reikšmingą deficitą, negalime likti abejingi. Turime didelį deficitą, didelę skolą, lėtėjančią ekonomiką, augančią infliaciją“, – teigė komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pateikė Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl teisėkūros procesų Lietuvoje tobulinimo ir suinteresuotų asmenų dalyvavimo teisėkūroje skaidrinimo. „Mūsų kaip verslo atstovų tikslas, kad teisėkūra būtų maksimaliai skaidri ir kokybiška, todėl tikimės, kad mūsų pasiūlymai paskatins LR Seimą ir LR Vyriausybę esminiams teisėkūros pokyčiams.

Automobilių paveldėtojai turėtų būtų atleisti nuo taršos mokesčio, mano Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl to valstybės biudžetas netektų apie 0,5 mln. eurų pajamų kasmet.    Komitetas trečiadienį pritarė tokioms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms, leidžiančioms mokesčio nemokėti turto paveldėtojams. Jas inicijuojantis parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų skundai.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė įspėjo UAB „Šachmatinės“ administraciją dėl vyresnių klientų diskriminacijos. Įmonei priklausančius apartamentus Palangoje internetu užsisakyti galėjo tik jaunesni nei 50 metų amžiaus asmenys. Toks apribojimas, kontrolierės sprendimu, yra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Pareiškėjas skundą kontrolierei pateikė po to, kai „Booking.

Net ir santykinai švelnias sankcijas, pritaikytas Baltarusijos trąšų gigantei „Belaruskalij“, siekia apeiti ir pati įmonė, ir iš jos perkančios Europos kompanijos, rašo portalas vz.lt. „Baltarusija yra pasirengusi nukreipti kalio trąšų eksportą į Leningrado srities ir Murmansko uostus, jei Lietuva atsisakys krauti baltarusiškas trąšas. Tačiau ekspertai abejoja, ar šalis išlaikys tokį patį pelningumą iš prekybos trąšomis, kaip iki šiol.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, jog kuriama Inovacijų agentūra veiklą pradės kitų metų pradžioje. „Tikiu, kad taip“, – į klausimą, ar pavyks veiklą pradėti kitų metų pradžioje, LRT radijui trečiadienį atsakė ministrė.  Pasak jos, tikimasi, kad su naująja agentūra pavyks sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, pasiekti didesnio aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto, įmonių našumo ir didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų sutiktų mokėti daugiau už prekes ar paslaugas, įsigyjamas iš skaidriai dirbančios įmonės, o 38 proc. jų iš viso nepirktų, žinodami, kad įmonė veikia neskaidriai, rodo tyrimas. Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, renkantis prekes ir paslaugas, skaidrumas, sąžiningumas ir teisėta įmonės veikla savo svarba nusileidžia tik gaminio kokybei ir kainai.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pirmadienį susitarė dėl 170,6 mlrd. eurų vertės kitų metų ES biudžeto. Jame dėmesys skiriamas ir Lietuvai prioritetinėms sritims – sanglaudos ir žemės ūkio politikai, taip pat susitarta dėl didesnio finansavimo kovai su ES kylančiais sveikatos ir migracijos iššūkiais, pranešė Finansų ministerija.

Pagrindinėje Vilniaus linksmybių gatvėje, vietoje ilgus dešimtmečius veikusio knygyno, Vilniaus valdžia sumanė įkurti „Naktinį Vilniaus avilį“ – jaunimo pasilinksminimų vietą. Konkursą laimėjusius verslininkus įpareigojo ne tik prekiauti svaigalais, bet kartu ir užsiimti veikla, kuri turėtų atgrasyti jaunimą nuo alkoholio.

Šiemet Lietuvoje jau mirė 40 tūkst. gyventojų. Visus juos reikėjo vienaip ar kitaip palaidoti, o už šią paslaugą kažkas turėjo sumokėti. Kad nereiktų sukti galvos, kas mokės už jūsų laidotuves, šių paslaugų tiekėjai ir draudikai siūlo išeitį – laidotuvių draudimą.

Iki 32 eurų vienišo asmens išmokos įteisinimo Seime liko vienas balsavimas. Nuo šių metų liepos ji siekia 28,63 euro, o nuo sausio, jei Seimas galutinai pritars, sieks 32 eurus.  Seimas antradienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė, kad tokia išmoka nuo kitų metų siektų 32 eurus ir kasmet būtų indeksuojama.   Nuo 2023 metų tokia išmoka būtų lygi vienam našlių pensijos baziniam dydžiui – tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama našlių pensija.

Kainų augimas Lietuvoje vis dar nesustoja, kas mėnesį prekes ir paslaugas Lietuviai perka vis brangesnes. Ekonomistas pastebi, kad dėl šios priežasties nebeauga ir Lietuvos ekonomika, nes augimą suvalgo augančios kainos. Jeigu ir toliau tai tęsis Lietuva taps ne turtinga, bet brangi šalis.

Lietuvos ekonomikos augimas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 6 procento. Daugiau BVP augo tik Vengrijoje ir Rumunijoje – atitinkamai 6,1 proc. ir 8 procentais. Latvijoje BVP per metus augo 4,7 proc., Estija trečiojo ketvirčio BVP rodiklių kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 3,7 proc.

Ateityje valstybei pritrūkus lėšų itin svarbiems automobilių kelių ar tiltų statybos projektams, pertvarkyta Lietuvos automobilių kelių direkcija galės jų skolintis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Omane „Investor Residence“ planas įgyvendinamas kaip didžiulės programos „Oman Vision 2040“ dalis. Jos tikslai ambicingi. Numatyta per nepilnus du dešimtmečius beveik du kartus išauginti šalies bendrąjį vidaus produktą, skaičiuojant vienam gyventojui, o naftos ir dujų pramonės indėlį į BVP sumažinti iki dešimties procentų (dabar jis siekia apie 35 proc.), atitinkamai skatinant kitų verslų plėtrą.

Naudotas automobilis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, vis dar yra vienas pagrindinių Lietuvos gyventojų pirkinių. Kiekvieno naudoto automobilio pirkėjas turi specifinių reikalavimų, tačiau daugeliui vairuotojų didelę įtaką turi ne tik automobilio markė, modelis ar variklis, bet ir šalis, iš kurios jis buvo atvežtas.

Pirmadienis buvo paskutinė diena sumokėti žemės mokestį. Vis dėlto daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų to nepadarė. Jų atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) imasi priemonių: skaičiuos delspinigius, pinigus nuskaitys nuo sąskaitų. VMI duomenimis, žemės mokesčio laiku nesumokėjo 217,6 tūkst. gyventojų ir 2,7 tūkst. įmonių (756 tūkst. eurų). Gyventojai liko nesumokėję 7,9 mln. eurų mokesčio, o įmonės – 0,756 mln. eurų.

Vyriausybei norint sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus, Seimas imasi jos siūlymo penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose.  Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. Jei jos bus priimtos, vadinamasis sąvartynų vartų mokestis didės nuo 10 iki 50 eurų už toną.  Už pakeitimų svarstymą antradienį balsavo 75 parlamentarai, penki buvo prieš, o susilaikė 32. Toliau pataisas Seimas svarstys gruodį.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtiniausiems maisto produktams artimiausiu metu nebus sumažintas iki 5 procentų. Seimas antradienį nepriėmė svarstyti „darbiečių“ inicijuotų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis jie siūlė daliai produktų mažinti PVM, kad jie šiek tiek atpigtų.   „Kad būtų patenkinti žmogaus gyvybiniai poreikiai“, – teigė pataisas pristatęs “darbietis“ Vigilijus Jukna.