Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2  proc. – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes. Pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija. 

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2  proc. – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes. Pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija. 

REKLAMA

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad išankstiniai skaičiai nestebina ir atitinka prognozes, o infliacija gali ir toliau didėti iki pavasario – didžiausios įtakos jai daro pasaulliniai procesai.

„Europos energetinė krizė, išsibalansavusi pasaulinė tiekimo grandinė, butelio kaklelio efektas žaliavų rinkose, brangstančios maisto žaliavos – jų brangimo greitu metu sustabdyti nepavyks, nes dėl energijos kaštų šoktelėjo trąšų kainos, o tai paveiks šių metų derlių. Todėl metinės infliacijos fronte perspektyvoje nėra optimistinių ženklų, panašu, kad stebėsime aukštesnės infliacijos metus“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė. 

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad, atsižvelgiant į dujų, elektros bei naftos kainų didėjimą, toliau matomas infliacijos augimas nėra netikėtas.  

REKLAMA

„Į šią infliaciją reikėtų žiūrėti ne kaip įsisukančią infliacinę spiralę, bet kaip į vienkartinį didelį kainų šuolį, kuomet tiek dėl pabrangusių žaliavų, tiek dėl pabrangusių transportavimo išlaidų, energetinių išlaidų ir sparčiai didėjančių darbo sąnaudų, atlyginimų, daugelis įmonių nebeturėjo galimybių prisiimti padidėjusių sąnaudų, neperkeliant jų galutiniams vartotojams“, – teigė ekonomistas.  

„Vis tik pagrindinė jo priežastis yra energetiniai ištekliai, importuojamos dujos ir elektra, kurios yra brangios visoje Europoje“, – pridūrė jis. 

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tai, kad infliacija Lietuvoje auga, rodo energetinių išteklių kainų augimo įtaka  prekių ir paslaugų kainoms.

„Normalu, kad infliacija Lietuvoje spartėja, nes šiuo metu vyksta transformacija iš energetinių išteklių infliacijos prie prekių ir paslaugų infliacijos. Energetinių kainų augimas ne iš karto pasirodo ir duoda efektą kitiems sektoriams. Tai dar tęsis kurį laiką turint omenyje, kad energetinių kainų augimas pastaruoju metu buvo pakankamai didelis“, – sakė Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

I. Genytės-Pikčienės teigimu, be išorinių veiksnių, didžiausios įtakos infliacijai Lietuvoje daro nuo sausio didėjančios paslaugų kainos, kurias lemia ir darbo jėgos kaštai.  

„Tai chroniškas veiksnys, panašu, kad ir šiemet nepavyks jo išvengti, paslaugų kainodaroje kertinę dalį sudaro darbo kaštai. Tam šiemet yra rimtų priežasčių, nes minimali alga didėja net 14 procentų, o naujų darbo vietų skaičius viršija bedarbių skaičių, darbo rankų trūksta, o tai sukelia papildomą spaudimą“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, poveikį infliacijai vis dar daro ir koronaviruso pandemijos šleifas.

„Sumažėjo gavybos, gamybos apimtys, ištuštėjo sandėliai, susidarė prekių deficitas, tas išbalansavimas taip greitai neatsistato. Tai paveikė kainas galutiniam vartotojui“, – kalbėjo analitikė. 

Infliacija netrukus turėtų pasiekti piką ir pamažėti 

 A. Igororodino teigimu, artimiausiu metu infliacija Lietuvoje nemažės, nes tam įtakos darys švelnėjantys pandemijos reikalavimai Europoje ir pasaulyje. 

REKLAMA
REKLAMA

„Daug Europos valstybių pradėjo švelninti reikalavimus susijusius su pandemijos valdymu, o tai reiškia, kad verslas tuoj pradės ruoštis pavasariui be kovido ir įmonės pradės investuoti į gamybą ir žaliavų įsigijimą, todėl žaliavų kaina toliau didės ir tai reiškia, kad mes matysime ne tik vartojimo euforiją pavasarį, bet ir žaliavų kainų bei infliacijos euforiją“, – pabrėžė A. Igororodinas.

Alyvos į židinį, A. Izgorodino nuomone, dar turėtų įpilti ir Kinija, kuri nusprendė stimuliuoti savo ekonomiką, o tai reiškia, kad Kinijoje labai didės žaliavų paklausa. 

„Kinija nusprendė toliau tęs savo nulinę kovido politiką, todėl importuoti žaliavas iš Kinijos bus labai sunku, o tuo pačiu žaliavų paklausa pačioje Kinijoje  labai didės, kas vėlgi kels į viršų žaliavų kainas visame pasaulyje“, – sakė ekonomistas.  

N. Mačiulis įsitikinęs, kad infliacija netrukus turėtų pasiekti piką, o nuo pavasario ji turėtų mažėti. Pasak jo, šiuo metu tarp valdžios atstovų diskutuojamos mokestinės lengvatos nepadėtų suvaldyti kainų augimo. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tokios priemonės, kaip mokesčių tarifų kaitaliojimas yra labai neefektyvios ir neproduktyvios. Daugeliu atveju jos nepasiektų galutinių vartotojų, ypač jeigu tai būtų laikini pakeitimai“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

Anot analitiko, mažmeninės prekybos rodikliai rodo, kad situacija nėra dramatiška, todėl mokestinės lengvatos tik dar labiau paskatintų paklausą ir pakurstytų infliaciją.  

„Tai, kad Lietuvos gyventojai neskursta ir kad jokios dramos čia nėra, labai gerai iliustruoja mažmeninės prekybos statistika. (...) Jokia stagnacija, jokiu skurdu, jokiu vargu net nekvepia, todėl nereikėtų ieškoti priemonių kaip dar labiau pakaitinti ekonomiką ir infliaciją“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų