Lietuvos verslas

Parlamentarai antradienį be jokių diskusijų po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto 2022 metų projektui. Dėl dokumento net nebuvo balsuojama, jam pritarta bendru sutarimu.  „Matyt, diskutantams viskas aišku. Susirgo pagrindinis diskutantas (socialdemokratas Algirdas Sysas – BNS). Manau, kad būtų įžiebęs diskusijas“, – BNS teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.

Seimui nuo kitų metų padidinus senatvės pensijas, premjerė nesutinka su kai kurių politikų teiginiais, kad mažiau dirbusiems žmonėms pensija augs labiau.  „Netiesa, todėl kad pensijos priklausomybė nuo stažo ir toliau išlieka, žmonių, kurių darbo stažas yra didesnis, pensijų indeksavimas yra dosnesnis“, – žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė. Ji pastebėjo, kad mažesnį darbo stažą turintiems žmonėms kompensuojama kitais būdais – priemokomis prie pensijos, socialine parama.

Užimtumo sistemos pertvarką, siekiant paskatinti žmones greičiau grįžti į darbo rinką, palaiko visi socialiniai partneriai, tačiau dėl konkrečių pasiūlymų dar bus diskutuojama, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausia tai, kad nekyla ginčų dėl pačių pasiūlymų krypties. „Ir darbdaviai, ir darbuotojai sutaria, kad Užimtumo tarnyba yra skirta tiems žmonėms, kurie ieško darbo.

Pašto veiklos priežiūrą vykdanti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), artėjant šventiniam kalėdiniam laikotarpiui, primena, kad Lietuvoje ir kitose šalyse išaugus pašto paslaugos populiarumui šventinėmis siuntomis reikėtų pasirūpinti anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Tęsiantis pasaulinei pandemijai, avialinijų, kuriomis keliauja ir pašto siuntos, skrydžiai vis dar neatsistatė į įprastą režimą ir į kai kurias šalis siuntos keliauja ilgiau.

Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas. Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.  „Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių.

Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ organizuotą konkursą dėl išmokų nešiojimo. Nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus – laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, rašoma Lietuvos pašto pranešime spaudai.

Nuo sausio vienišo asmens išmoka augs iki 32 eurų, ją gaus daugiau žmonių, o išmoka bus skiriama be atskiro prašymo. Nuo šių metų liepos išmoka siekia 28,63 euro.  Už tokias Vienišo asmens išmokos įstatymo pataisas balsavo 120 Seimo narių. Prieš niekas nebalsavo, nebuvo ir susilaikiusiųjų.   Seimas planuoja priimti Civilinio proceso kodekso pataisas, uždrausiančias iš vienišo asmens išmokos išieškoti gyventojo skolas.

Antradienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis nuo kitų metų keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl to vidutinė pensiją kitąmet didės 51 euru . Parlamentarai taip pat pakeitė ir Vienišo asmens išmokos įstatymą. Dėl to prie gaunamos pensijos dar vieną išmoką nuo kitų metų pradžios gaus daugiau gyventojų.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Luminor“ perka beveik 40 mln. eurų vertės iš bankininkystės rinkos pasitraukusio „Danske Bank“ verslo paskolų portfelį Lietuvoje. Tai yra antras toks „Luminor“ sandoris – vasarį jis įsigijo 35 mln. eurų vertės „Danske“ verslo paskolų portfelį Latvijoje, pranešė bankas.

Šiemet rekordiškai išaugus nekilnojamojo turto (NT) kainai ir jo sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo būsto rinką vėsinti. Centrinis bankas ne tik sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Jis taip pat siūlo NT mokestį taikyti visiems būsto savininkams, be to, mokestis turėtų didėti priklausomai nuo turto vertės.

Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 45,3 proc., arba 8,3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga – padaugėjo 8 proc., arba 2 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekybos įmonėse – 0,6 tūkstančio. Pramonės įmonėse jų buvo 0,4 tūkst.

„Sodra“ pradėjo mokėti vienišo asmens išmokas, kurios šiais metais yra skiriamos vienišiems šalpos pensijų ir kompensacijų gavėjams, mažesnes nei 260 eurų pensijas gaunantiems senjorams ar 60 ir daugiau procentų darbingumo netekusiems žmonėms, rašoma pranešime spaudai. Vienišo asmens išmokos pasiekia gavėjus tokiu pat būdu, kaip pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.  Jei žmogus gauna pensiją į asmeninę banko sąskaitą, vienišo asmens išmoka jam taip pat pervedama į sąskaitą.

Klaipėdos politikai diskutuoja dėl to, kaip kitais metais galėtų būti plečiamos viešojo transporto lengvatos, daugiau žmonių grupių jį padarant nemokamą, rašo „Vakarų ekspresas“. „Šiuo metu diskutuojama,  kad jau kitais metais nemokamai važiuoti autobusais galėtų daugiau žmonių“, – laikraščiui sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Pasak jo, planuojama, kad ši privilegija galėtų būti suteikta medikams, mokytojams ar kitoms žmonių grupėms.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse lapkritį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Lapkritį, palyginti su spaliu, krepšelis brango 0,44 euro (0,8 proc.), o palyginti su pernai lapkričiu – brango 1,18 euro (2,2 proc.

Seimas apsispręs, ar didinti senatvės pensijas tiek, kad vidutinė pensija nuo kitų metų didėtų 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.  Tam papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.

Lenkijoje apsilankiusi ir apsipirkusi lietuvė skaičiavo, kad maisto prekių ir buitinės chemijos produktų čia įsigijo kur kas pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu vieno prekybos tinklo Lietuvoje vadovas nesutiko, kad Lenkijoje galima apsipirkti pigiau. O ekonomistas siūlo kainas suvienodinti mažinant Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ ketina skolinti iki 300 mln. eurų antrinei elektros ir dujų tiekimo įmonei „Ignitis“.  Grupės stebėtojų taryba pirmadienį pritarė sutarties pasirašymui.

Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir  profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų. Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Net du trečdaliai Lietuvos gyventojų jaučia stiprų nerimą, o didelė dalis likusiųjų tik kiek mažiau susirūpinusi dėl infliacijos, brangstančių degalų, energijos bei šildymo, rodo Inspired UM užsakymu atliktas tyrimas. Palyginimui – dėl COVID-19 ligos stiprų nerimą jaučia tik 37 proc. šalies gyventojų. „Pandemija pasaulyje tęsiasi jau beveik du metus, žmonės apsiprato su ja, mato, kad COVID-19 nebūtinai baigiasi mirtimi, dalis nėra tiesiogiai susidūrę su liga.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.  Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokės ne daugiau kaip 100 eurų metinio taršos mokesčio. Visa apimtimi jis pradės galioti 2025 metais.

Metų pradžioje buvo prognozuojama, kokie veiksniai turės reikšmingos įtakos mažmeninės prekybos rinkai. Buvo svarstoma, ar verslas jau apsiprato su pandemine realybe ir, užuot daugiausia reagavęs į koronaviruso keliamus iššūkius, pereis prie ilgalaikio strateginio augimo planavimo. Prekybos tinklo „Maxima“ vadovė Jolanta Bivainytė sutinka, kad šiemet iš tiesų verslas prisitaikė prie naujos realybės, kurią formuoja koronavirusas ir jam suvaldyti taikomos priemonės.

Panevėžio pensijų pristatymo įmonė „Victum“ numato atleisti 53 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 59 žmonės. Pasak įmonės direktoriaus Vyganto Stradomskio, „Victum“ priversta tą daryti, nes nelaimėjo pensijų pristatymo konkurso.  „Darbuotojus atleidžiame, nes tokios veiklos, kuria užsiėmėme iki šiol nuo naujų metų nebevykdysime. Įvyko konkursas (pensijų pristatymo – BNS) ir jo nelaimėjome.

Seimo narys Petras Gražulis daug kartų skambino tuometiniam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui dėl įmonės „Judex“ į Rusiją eksportuotoje produkcijoje esą rastų listerijos bakterijų, taip pat dėl produkcijos išvežimo, žuvies produkcijos pakavimo, rodo bylos duomenys. Su J. Miliumi bendravo ir šios įmonės atstovai.  P. Gražulio bylą dėl galimo piktnaudžiavimo nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas J. Milių pirmadienį apklausė kaip liudytoją.

Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį užsakyta daugiausia vėjo jėgainių šalies istorijoje – jų bendra galia siekia 262 megavatus (MW), skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA).  Remdamasi Europos vėjo energetikos gamintojų organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, LVEA skelbia, kad Lietuvos įmonės per šį laiką bendrovės „Enefit Green“ ir „European Energy“ pateikė užsakymų „General Electric“ pagaminti 48 penkių-šešių MW galios vėjo jėgaines.

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per šių metų devynis mėnesius uždirbo ,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai jis buvo 3,1 mln. eurų.  Banko suteiktų paskolų portfelis grynąja verte per tris šių metų ketvirčius išaugo 7 proc. iki  214 mln. eurų, teigiama Medicinos banko pranešime. „Pandemija vis dar daro skirtingą įtaką atskiriems verslo sektoriams, išlieka neaiškumo dėl pačios pandemijos suvaldymo veiksmų ir jų padarinių.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo apie 1 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Lapkričio 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 130,47 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra brango 20 proc. iki 116,61 euro, o Latvijoje pigo 2 proc. iki 125,35 euro už MWh.

Baltarusija atnaujino elektros energijos eksportą į Ukrainą, skelbia Ukrainos naujienų  agentūra „Unian“, remdamasi šalies elektros perdirbimo tinklų operatorės „Ukrenergo“ duomenimis. Kaip jau buvo skelbta, Baltarusija, kurios branduolinė jėgainė lapkričio 17-ąją, suveikus pirmojo energijos bloko automatinės apsaugos sistemai, buvo atjungta nuo šalies elektros perdavimo tinklo, o kitą dieną nutraukė elektros eksportą į Ukrainą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3732 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,372 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų spalio 25 dieną obligacijų parduota už 15 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,393 procento.

Statybų darbai ar aplinkos tvarkymas dažnu atveju reikalauja ne tik didelių pastangų, kruopštumo, bet taip pat ir specialių įrankių, technikos, kuri gali padėti lengviau įgyvendinti norimus planus. Siekiant neišvaistyti pinigų brangiems įrenginiams įsigyti ir sutaupyti laiko, verta išbandyti bendrovės „Cramo“ siūlomą technikos ir įrankių nuomos paslaugą.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, koks bus darbo laikas šventiniu Kalėdų laikotarpiu. Taip pat apie darbo laiką per šventes pranešė ir „Lidl“. Jau eilę metų prekybininkai taiko skirtingas strategijas dirbdami per didžiąsias metų šventes: vieni trumpina darbo laiką, kiti sumažina dirbančių parduotuvių skaičių arba pasirenka dienas, kada parduotuvės apskritai nedirba. „Maxima“ skelbia darbo laiką per šventes Parduotuvės pirmąją šv.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, koks bus darbo laikas šventiniu Kalėdų laikotarpiu. Parduotuvės pirmąją šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją – ir Naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją – nedirbs. Kūčių vakarą, gruodžio 26-ąją ir 31-ąją „Maxima“ parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas, rašoma pranešime spaudai.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Dalis nepriklausomų Kauno šilumos gamintojų sako nebegalintys išgyventi. Jų teigimu, tai lemia reguliavimo spragos ir didžiulė konkurencija.  Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę turėtų pasiūlyti, kaip spręsti problemą. Tarp siūlymų – šilumos aukcionų tvarkos keitimas. Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad mieste šilumos gamybos situacija yra netipiška.

Seimo narys siūlo nustatyti daugiau prekių ir paslaugų ypatybių, kad jos neklaidintų visuomenės. Dabar jų numatytos tik trys.  Į šį sąrašą siekiama įtraukti ir prekės pobūdį, tapatumą, savybes, gamybos ar ruošimo būdus. Nesant šių apibūdinimų būtų galima prekės ženklo neregistruoti ar registraciją atšaukti.  Tokias Prekių ženklų įstatymo pataisas Seime registravo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.

Nuo šiol patikrinti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus ir galimybių pasus tapo dar paprasčiau – Registrų centro kartu su išorės partneriais sukurta mobilioji programėlė nuo šiol gali patikrinti abiejų dokumentų validumą, rašoma pranešime spaudai.

Smulkusis verslas nuo kitų metų jau galėtų imtis vynuogių vyno gamybos. Seime skinasi kelią pataisos, leidžiančios vynininkams pradėti gamybą neturint sertifikuotos kokybės laboratorijos – dabar ji yra privaloma. Produkto tyrimus būtų galima atlikti kitose laboratorijose.  Tokiomis supaprastintomis sąlygomis būtų galima pasigaminti ne daugiau kaip 10 tūkst. litrų šio vyno. Norintiems gaminti daugiau, reikės įsirengti laboratoriją.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Lietuvos advokatai ir jų padėjėjai tris savaites artėjančių švenčių proga nepasiturintiems gyventojams teiks nemokamas teisines konsultacijas. Teikti tokias konsultacijas nuo lapkričio 22-osios iki gruodžio 10-osios užsiregistravo  275 teisininkai, pranešė Lietuvos advokatūra. Norintieji gauti teisines konsultacijas privalo registruotis „Caritas“ centruose.

Parduotuvių lentynose šiemet už kai kurias daržoves tenka mokėti kone dvigubai daugiau nei pernai tokiu pačiu metu. Daržovių augintojai tikina, kad tokį kainų šuolį lėmė mažesnis derlius. O žiemą, pasak jų, daržovių gali imti trūkti, tad, tikėtina, kad jų kainos dar didės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tokiu pačiu metu už bene populiariausių Lietuvoje daržovių bulvių kilogramą mokėjome 0,29 euro, o šiemet jau beveik dvigubai daugiau – 0,57 euro.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kitą savaitę vyks į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur tarsis dėl dvišalės prekybos plėtros. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas prekybos plėtrai ir tiekimo grandinių diversifikavimui, vizito metu numatoma užbaigti susitarimą su JAV eksporto kreditų agentūra Eksporto-Importo Banku (angl.

Gyventojai vis dažniau įvairias prekes įsigyja elektroninėse parduotuvėse, kai kurie jose jau perka ir kalėdines dovanas. Tačiau elektroninė prekyba išaugusi tiek, kad siuntos jau nebetelpa į paštomatus. Specialistai įspėja: jeigu laiku norite patys gauti užsakytas prekes arba kad siunčiamos siuntos neužtruktų, turite paskubėti.

Šiandien, lapkričio 21-ąją, pasaulyje švenčiama televizijos diena. Ši diena reikšminga ir svarbi ne tik visai TV3 žiniasklaidos grupei, bet ir generalinei direktorei Laurai Blaževičiūtei, kuri šiame versle dirba jau daugiau nei 20 metų. Per visą šį laiką keitėsi ne tik žiūrovas ir jo lūkesčiai, bet ir pati televizija. Tačiau kai kas liko taip pat – televizija ir toliau skatina reikšmingus pokyčius visuomenėje, praturtina žiūrovus bei padeda atsirinkti milžiniškame naujienų sraute.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepritaria dalies Seimo narių siūlymui didinti vaiko pinigus nuo 1,75 iki 2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio.  Vyriausybei išvadą teikianti ministerija sako, jog tam iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų  apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Įsigytas šimtametis namas ir iškelti tolimesni statybų tikslai kaip reikiant pakeitė kasdienius planus „Starkus stato“ laidos vedėjo Martyno gyvenime. Visgi net ir žinių trūkumas statybų srityje neužkirto kelio siekti savų tikslų. Naujų išbandymų virtinė „Starkus stato“ laidoje prasidėjo jau nuo pat pirmosios serijos, o kylantis jaudulys dėl tolimesnių statybos darbų tikrai neleidžia atsikvėpti stebint įamžintas akimirkas.

Pastaruoju metu itin sparčiai augant prekių ir paslaugų kainoms, daugeliui pirkėjų aktualios tampa įvairios nuolaidos ir akcijos. Tačiau kartais pirkėjai gali ir nemaloniai nustebti: per kelerius metus išleidus nemažai pinigų pirkiniams ir taip sukaupus didesnę nuolaidą kai kurie prekybininkai nubraukia net neįspėję. Tuo galėjo įsitikinti ir portalo tv3.lt skaitytoja Liepa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), gyvenanti Vilniuje.

Kalnuotos ir miškingos vietovės, šalia namų tekanti upė ar skardinis stogas – priežasčių, kodėl ryšys gali susilpnėti yra daug. Technologijų ekspertai tikina, kad susidūrus su ryšio problemomis kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai, nes nuo to gali priklausyti ir problemos sprendimo būdai. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas aptaria dažniausias silpno ryšio priežastis ir dalijasi patarimais, kaip jas pašalinti.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ informuoja apie savo tinkle vykdomus sistemų atnaujinimo darbus. Anot operatoriaus, tai neturės įtakos ryšio kokybei klientams skambinant ar naršant. Siekiant užtikrinti kuo mažesnę įtaką klientų kasdieniam paslaugų naudojimui, darbai prasidės vakare ir bus atliekami pernakt. Darbų pradžia numatyta lapkričio 22 d. 19 val. vakaro, o pabaiga – 23 d. 10 val. ryto.

Nuo 2022 metų liepos siūloma didinti mokesčius nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatoriams. Dėl to į biudžetą planuojama papildomai surinkti daugiau kaip 6 mln. eurų.  Labiausiai – tris kartus augtų mokesčiai loterijų organizatoriams, o tarifas nuotoliniams ir antžeminiams lošimams būtų vienodas. Be to, vietoj fiksuoto dydžio mokesčio būtų apmokestintos lošimo organizatorių pajamos.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas sako, kad sutarta išlaikyti stabilumą ir ieškoti priemonių konstruktyviam dialogui.  Anot Arūno Svitojaus, prezidentas ir dauguma žemdirbių pasisako už stabilumą, už darbo tęstinumą  nekeičiant žemės ūkio ministro. „Sutarėme su prezidentu, kad išlaikysime stabilumą. Prezidentūra, žemdirbių atstovai, savivalda ieškos instrumentų konstruktyviam dialogui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Svitojus.