Lietuvos verslas

„Juodojo penktadienio“ nuolaidų vilionės atkeliavo į Lietuvą. Kol prekybininkai bando įpiršti prekes, specialistai gyventojus įspėja neprarasti budrumo ir įvertinti, ar tikrai, įsigydami siūlomą prekę, sutaupysite pinigų, mat fiksuota atvejų, kai žmonės buvo apgaudinėjami.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Teisėsaugai paskelbus apie dešimtis įtariamųjų tyrime dėl galimos korupcijos statybų priežiūros srityje, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ekspertė teigia, kad įmonių vadovai turi skirti daugiau dėmesio tokioms apraiškoms užbėgti už akių, o įstaigoms būtina išsikelti aiškius antikorupcinius tikslus.  „Pirmiausia labai norėčiau, kad vadovai prisiimtų aiškesnę atsakomybę.

Kyšį Neringos merui Dariui Jasaičiui siūlęs verslininkas suimtas vienam mėnesiui, BNS informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Šiandien Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino prašymą ir suėmė asmenį, kuris galimai siūlė kyšį Neringos merui ir davė kyšį UAB „Neringos vanduo“ direktoriui“, – ketvirtadienį sakė tarnybos atstovė Renata Keblienė. Verslininkas sulaikytas antradienį, įtarus, kad davė 10 tūkst.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 10 procentų. „Investuojame į tai, kas svarbiausia, kas sudaro visos švietimo sistemos pagrindą – žmones, dirbančius ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Seimas nusprendė 4 eurais (iki 181 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų keičiamas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimas. Dėl to daliai gyventojų atlyginimas į rankas padidės. Tačiau kitiems jis bus mažesnis, nei būtų skaičiuojant pagal dabartinę tvarką. Už minėtas įstatymo pataisas balsavo visi 120 Seimo narių. Priimtą įstatymą dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Lietuvos transporto ir logistikos bendrovė „Girteka“ praneša samdysianti daugiau nei 100 verslo procesų, analizės ir IT specialistų. Į plėtrą ir skaitmenizavimą bendrovė iki 2026 metų ketina investuoti apie 50 mln. eurų. „Ypatingą dėmesį bendrovė telks duomenų analitikų, dirbsiančių su finansinių duomenų analize, paieškai. Šiuo metu „Girteka“ ieško per 30 tokių specialistų“, – rašoma „Girtekos“ pranešime.

Europos Sąjunga siekia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos šalys narės turės nustatyti savo minimalias algas. Ar šie sprendimai ką nors pakeis Lietuvoje? Ar nuo to pakils atlyginimai? Ar tai privers ilgalaikius bedarbius atsisakyti pašalpų ir grįžti į darbo rinką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Su nekantrumu visų krepšinio sirgalių laukta akimirka pagaliau atėjo – Lietuva pradeda savo kovą atrankose į FIBA 2023 metų Pasaulio taurės turnyrą. Pirmosios rungtynės, kurios jau penktadienį įvyks namuose, simbolizuos ne tik reikšmingų kovų pradžią, bet kartu ir ne vienerius metus trunkančios TV3 ir FIBA draugystės tęsinį.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje turinti „Omniva LT“ perspėja šalies gyventojus apie suaktyvėjusius bandymus sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu. Įmonė informuoja, kad internetiniai sukčiai bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis siųsdami netikras nuorodas. „Omniva“ prašo būti dėmesingus ir atidžiai vertinti informaciją. Nė vienoje oficialioje įmonės valdomoje svetainėje neprašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenų, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.  Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos kritiką dėl nepakankamo kai kurių sričių finansavimo, taip pat pabrėžia, kad jau kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymų, kurie turėtų didinti valstybės pajamas.

Pastatų sektoriuje dabar yra neišnaudotų resursų kovoje su klimato kaita. Europoje net 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Po renovacijos pasiekti energinių sąnaudų sutaupymai gali  padėti ženkliai sumažinti CO2 emisijų kiekį. Ypatingai reikšmingas klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad 13 tūkst. gyventojų, kurie naudojasi Mano VMI, sulauks pranešimų, kviečiančių pasitikrinti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę. Pagal preliminarius duomenis, jų NT bendra mokestinė vertė nuo šių metų viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba 200 tūkst. eurų) ir dėl to atsiranda pareiga iki gruodžio 15 d. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) deklaraciją (KIT715v.2) ir sumokėti mokestį.

Vidutinės darbuotojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 11,4 proc., arba 161 euru – iki 1572 eurų, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga. Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 eurais (10,5 proc.) iki 998 eurų. Vien rugpjūtį jos siekė 1000 eurų.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ – tarp geriausių Europos darbdavių. Jau trečius metus iš eilės ji pelnė geriausio darbdavio titulą tarptautiniame tyrime „Best Employers 2021“. Jį atliko tarptautinė personalo valdymo bendrovė „Kincentric“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tai, kad jau trečius metus iš eilės atsiduriame tarp geriausių darbdavių – svarbus rodiklis, kad esame pasirinkę teisingą kryptį.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Opozicijoje esančios demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad valdančiųjų numatytos išlaidos nėra pagrįstos pajamomis, tad nors dabar didinami atlyginimai ir išmokos, po metų gali laukti atvirkščias procesas. „Galiu konstatuoti, kad jis labai optimistiškas. Mes vis nematome sisteminio požiūrio ar sisteminių finansavimo šaltinių, kalbant apie pajamas.

Ketvirtadienį Seimas antrą kartą imasi kitų metų valstybės biudžeto. Parlamentarai sprendžia, kiek iš visų gyventojų ir įmonių mokesčių bus surinkta ir kokioms reikmėms bus išleisti surinkti pinigai. Po šio svarstymo biudžeto projektas paskutiniams pataisymams dar kartą bus grąžintas Vyriausybei. Galiausiai Seimas turės dėl jo apsispręsti iki gruodžio pabaigos.

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro  vyresni nei  55 metų amžiaus asmenys, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Daugiau nei 70 mln. eurų preliminarios vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyviųjų atliekų paviršinį atliekyną suprojektavusi bei jos statybas turėjusi prižiūrėti bendrovė „Specialus montažas-NTP“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino bendrovės nemokumo administratorės įmonės „Apertus“ prašymą.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Prekybos tinklai jau yra pasiruošę pirkėjų antplūdžiui. Jis ypač padidėja per „Juodąjį penktadienį“ – prognozuojama, kad jo metu pirkėjų srautas gali išaugti net kelis kartus. Ekspertai komentuoja, kad Kalėdinėmis dovanėlėmis reikia pasirūpinti jau dabar – po „Juodojo penktadienio“ teks tenkintis likučiais.

Po sutuoktinio mirties vienišam likusiam gyventojui mokėti mirusiojo pensiją, jei ši buvo didesnė, nebūtų teisinga, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Nebūtų teisingas dalykas. Sisteminiu požiūriu neatrodytų gerai turbūt toks pasiūlymas“, – trečiadienį per susitikimą su Darbo partijos frakcija Seime teigė Monika Navickienė.

Senatvės pensija turėtų priklausyti nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“, o ne nuo darbo stažo, ypač jei darbuotojas mažai uždirba ir moka mažas įmokas, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  Pasak ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, mažiau reikšmės teikiant stažui, žmonės stengsis daugiau uždirbti ir mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius. Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms dabar siūloma nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Praėjusią savaitę komitetas siūlo nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.

Vyriausybei pritarus siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, aplinkos ministras tikina, kad beveik penktadalis automobilių savininkų jo mokėti neturėtų.  Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. „Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio.

Vis daugiau užsienio šalių diegia skaitmeninių paslaugų mokestį, kuriuo apmokestina pasaulines informacinių technologijų milžines, kai jos perpublikuoja vietinės žiniasklaidos informaciją, kuri joms leidžia tose šalyse generuoti papildomas pajamas.

Kinijos ambasados Lietuvoje atstovas Qu Baihua trečiadienį pareiškė, kad Lietuva yra kurčia Kinijos prašymams dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo ir griežtai ragina ištaisyti šią klaidą. „Pavadinimas yra problema, mes nesipriešiname verslo ryšiams, tačiau (...) Lietuva kurčia mūsų prašymams“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė diplomatas.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. Tam bus reikalingas ir Seimo sprendimas.  Aplinkos ministerija spalį pranešė, kad naujos Akcizų įstatymo pataisos taip pat numato nuo 2024 metų suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Jos teigimu, kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins gyventojus vengti taršiausių dyzelinių automobilių.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui. Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.

Gruodžiui dar neprasidėjus, didžiąją Lietuvos dalį jau pasiekė pirmasis gausus sniegas ir gyventojai suskubo ruoštis žiemai. Tai patvirtina šalčio ir sniego sukeltiems padariniams įveikti reikalingų prekių pardavimai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, sako, kad pirmąją snygio dieną kai kurių žiemos prekių pardavimai išaugo net 7 kartus. „Žiema į Lietuvą atkeliavo anksčiau nei įprastai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad svarstant įvesti automobilių taršos mokestį, būtina kalbėti apie kitų mokesčių mažinimą.  Jos teigimu, taršą mažinančių priemonių paveikslas turėtų būti platesnis, o ne apimantis tik vieną mokestį.  „Yra svarbūs tikslai, taršos mažinimas, kova su klimato kaita, yra absoliučiai teisingi tikslai ir turime matyti bendresnį paveikslą, bet čia yra vienas mokestis.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama palengvinti gėrimų pardavimą. Viena iš pataisų siūloma pakeisti laiką, kada būtų galima prekiauti alkoholiu parduotuvėse. Šiuo metu sekmadieniais gėrimus galima pardavinėti tik nuo 10 val. iki 15 val.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius. Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms dabar siūloma nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Praėjusią savaitę komitetas siūlo nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.

Europos Sąjungoje norima nustatyti kriterijus minimaliai algai. Jei derybos bus sėkmingos, bus nustatyti kriterijai, kuriais remiantis kiekviena šalis narė privalės nustatyti savo minimalią algą. Visgi politikai pabrėžia, kad tai nereiškia vienodo minimalios algos dydžio visose Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, kad priėmus kriterijus nurodančią direktyvą, minimalus darbo užmokestis Lietuvoje nebus tolygus, pavyzdžiui, tam, kuris mokamas Liuksemburge.

Aplinkos ministerijai siūlant įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, kai kurie ekspertai sako, kad mokesčio rezultatas gali būti kuriozinis – už vienodai teršiančius automobilius tektų mokėti skirtingą mokestį. Tuo metu rinkos dalyviai teigia, kad nauja schema gali žmones paskatinti persėsti į mažiau taršius automobilius.

COVID-19 viruso sukelta pandemija pakeitė didžiosios dalies žmonių kasdienybę – saugumo reikalavimai, kaukių dėvėjimas ir darbas iš namų tapo visiems įprastu reiškiniu. Verslui pastarieji metai taip pat nebuvo lengvi, tačiau daliai verslo atstovų pandemija tapo paskatinimu kurti ir vystyti inovacijas, kurios prisidėtų prie pandemijos keliamų rizikų valdymo.

Didžiosioms žiemos šventėms besiruošiantys gyventojai vis dažniau užsuka į fizines ir elektronines parduotuves, ir prekeivius tai skatina išsitraukti „Juodojo penktadienio“ nuolaidų kozirių. Galimybė reikiamų daiktų įsigyti pigiau savaime nėra blogai, tačiau organizacijos „Green Alliance“ tyrimas rodo, kad 80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji. Progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai.

Iki Kalėdų liko mėnuo. Paprastai per šį laiką daugelyje darboviečių būna vienoks ar kitoks švenčių paminėjimas. Ne išimtis ir valdiškos įstaigos. Šiemet kai kurie jų darbuotojai gali tikėtis vakarėlio lauke, maldų ir valgomų arba nevalgomų staigmenų, o kiti – visiškai nieko. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip kalėdinės šventės ir Naujieji metai bus pažymėti ministerijose, Vyriausybės, Seimo ir prezidento kanceliarijose.

Lietuvos verslo konfederacija, Asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kreipiasi į Seimo Pirmininkę, Seimo Valdybą ir Vyriausybę dėl teisėkūros procedūrų laikymosi Seimui svarstant Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr.

Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.  „Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis.

Vilkikų eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje antradienį, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo maždaug tris kartus. Pasak nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje situacija nuolat kinta. „Šiuo metu eilės yra šiek tiek sumažėjusios visuose pasienio kontrolės postuose su Baltarusija.

Seimas linkęs pritarti, kad automobilių paveldėtojai būtų atleisti nuo taršos mokesčio.  Dėl to valstybės biudžetas netektų apie 0,5 mln. eurų pajamų kasmet. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 118 parlamentarų, prieš buvo vienas, o susilaikė trys.  Pakeitimus inicijavęs Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų skundai.

Vilniaus oro uoste antradienį vyko pratybos imituojant avarinį lėktuvo nusileidimą. Kaip pranešė Lietuvos oro uostai, civilinės saugos funkcinės pratybos sostinės oro uoste vyko nuo 6 ryto iki vidurdienio, jų metu tikrintas oro uosto tarnybų, Vilniaus miesto specialių pajėgų pasirengimas avarinės situacijos valdymui. Oro uostų teigimu, pratybose buvo imituojama situacija, kai orlaivis iškart po pakilimo avariniu būdu nusileidžia Vilniaus oro uoste.

Jungtinėms Amerikos Valstijos (JAV) praėjusį rugpjūtį įvedus sankcijas vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, daugiau nei dešimtmetį eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, vis dar galutinai neaišku, kas įvyks po gruodžio 8-osios – iki tol verslui duota laiko pasiruošti ir užbaigti sandorius.