Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiaulininkystės sektoriui išgyvenant krizę jo atstovai tikina, kad nesulaukę žadėtos valstybės pagalbos 90 proc. kiaulių laikytojų gresia nutraukti veiklą.  

Kiaulininkystės sektoriui išgyvenant krizę jo atstovai tikina, kad nesulaukę žadėtos valstybės pagalbos 90 proc. kiaulių laikytojų gresia nutraukti veiklą.  

REKLAMA

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos teigimu, 2020 metais sektorius nukentėjo nuo COVID-19 krizės – krito kiaulienos vartojimas, Europos Sąjungos rinkoje susidarė jos perteklius, krito kiaulių supirkimo kainos, be to, nuo 2021 metų rugsėjo savikaina išaugo.

Asociacijos skaičiavimais, nuo 2021 metų rugsėjo sektorius patyrė apie 18 mln. eurų nuostolių.

„Ūkiai optimizavo išlaidas, sustabdė investicijas, pasiėmė paskolas apyvartinėms išlaidoms, tačiau tai nepadeda išlikti ir artėjame prie pabaigos. Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio parduodami kiaules kiaulių augintojai gauna 40-60 eurų nuostolį nuo kiekvienos parduotos kiaulės“, – pranešime nurodė asociacija. 

Pasak jos, kiaulienos suvartojimas siekia apie 50 kilogramų vienam gyventojui, tačiau kiaulių šalyje užsiauginama vos 50 proc. poreikio. Kiekvieną savaitę paskerdžiama apie 18,5 tūkst. kiaulių ir augintojai patiria apie 0,6–1 mln. eurų nuostolių.

REKLAMA

„Prašome Vyriausybės kiaulininkystės sektoriaus problemą spręsti aukščiausiu lygiu.  Žemės ūkio ministerija ir jos vadovybė padėtį žino, reguliariai teikiame informaciją, susitinkame pasitarti, tačiau akivaizdu, kad procesai užtruko“, – teigė asociacija. 

Pasak jos, sektoriui buvo žadėta apie 12 mln. eurų paramos, tačiau jos vis dar nesulaukta. Anot asociacijos, ŽŪM iš Finansų ministerijos prašo tik 3,2 mln. eurų paramos sumos.

„Vyksta kažkokie neaiškūs procesai – lapkritį su ministru (ŽŪM – BNS) deramės ir buvo pažadėta 12 mln. eurų, susitinkam sausio mėnesį – atrodo, kad vėl viskas iš naujo ir nauja tema“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė asociacijos direktorius Algis Baravykas.

REKLAMA
REKLAMA

„Greičiausiai Vyriausybė Žemės ūkio ministerijos nevertina rimtai ir šitų iššūkių nesprendžia. Finansus skirsto Finansų ministerija ir kiaulininkystė jiems yra tokia terra incognita (nežinoma žemė – BNS). Tai nelaikoma verslu“, – pridūrė jis. 

Pasak asociacijos vadovo, nesprendžiant paramos klausimo čia ir dabar, Lietuvos kiaulininkystei ateina pabaiga. 

„Kiaulininkystės šakai ateina pabaiga – resursai eina į pabaigą, paskolų limitai yra išnaudoti, kaip verstis, neaišku“, – sakė A. Baravykas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį nebuvo linkusi pasakyti, ar Vyriausybė suteiks kiaulininkų prašomą paramą.

„Bet kokios kompensacijos, kurios yra teikiamos, turi būti susijusios su ekstremalios situacijos suvaldymu (...) Jeigu tie nuostoliai yra susiję su Covid–19 situacija, galimybė tam tikras priemones konstruoti būna, tačiau reikia analizuoti konkrečią situaciją – dėl ko susidaro nuostoliai būtent šiam sektoriui“, – žurnalistams sakė finansų ministrė.   

Kiaulininkystės krizė kilo Kinijai greičiau nei prognozuota atgaivinus savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro sukeltos krizės ir užtrenkus duris didžiausioms ES kiaulienos eksportuotojoms – Vokietijai ir Ispanijai. Perteklinės kiaulienos produkcijos krizę sunkina ir pabrangę pašariniai grūdai bei energetiniai ištekliai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų