Laikinas PVM sumažinimas arba jo kompensavimas iš valstybės biudžeto reiškia, kad už besinaudojančius centralizuotu šildymu sumokės tie mokesčių mokėtojai, kurie tokio neturi ir šildosi, pavyzdžiui, malkomis.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje naujas Vyriausybės priemones pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir energetikos ministras Dainius Kreivys.
Laikinai sumažins PVM centriniam šildymui
Pasak G. Skaistės, Vyriausybė nori pristatyti antrą įstatymų paketą, kuris yra skirtas energijos kainų stabilizavimui. Šį paketą sudaro dvi pagrindinės priemonės.
„Tai yra, PVM lengvata, kai dabar yra taikomas 9 proc. lengvatinis tarifas, tai jisai būtų kompensuojamas iš valstybės biudžeto ir gyventojams sumažintas iki 0 proc.
Tai reiškia, kad gyventojai PVM šį šildymo sezoną už centralizuotai teikiamą šilumą nemokėtų. Ši lengvata būtų taikoma nuo sausio 1 d. atbuline data iki balandžio 30 d., tai yra iki šildymo sezono pabaigos“, – kalbėjo finansų ministrė.
Ministrė pripažino, kad besišildantiems dujomis PVM nebus sumažintas. Tokiems gyventojams teks tenkintis tuo, kad didesnį pabrangimą jie galės sumokėti per 5 metus.
Kita vertus, papildoma lengvata galės pasinaudoti visi besišildantys centralizuotai – net ir tie, kurių pajamos yra pačios didžiausios.
Kita numatyta priemonė – atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo programa. T.y. parama nutolusioms ir ant namų stogų įrengiamoms saulės elektrinėms.
Pirmoji priemonė, pasak G. Skaistės, valstybės biudžetui kainuos 23 mln. eurų, o antroji – 35 mln. eurų.
„Tik priminsiu, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į augančias energijos kainas, jau yra ėmusis priemonių, kurios švelnintų infliacijos įtaką gyventojams. Tvirtinant 2022 m. biudžetą gyventojų pajamų didinimui buvo numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Buvo priimti sprendimai tiek dėl minimalios mėnesinės algos didinimo 13,5 proc., neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo 15 proc., taip pat pensijų papildomas indeksavimas, kas reiškia, kad pensijos auga 12 proc. ir daugiau“, – kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, tai leidžia tikėtis, matyti statistikoje, kad regione, palyginti su Latvija, Estija ir Lenkija, gyventojų pajamos Lietuvoje auga sparčiausiai. Esą tai leidžia amortizuoti pabrangusį šildymą, elektrą ir dujas.
Ministrė taip pat priminė, kad nuo šių metų didesnis skaičius nepasiturinčių gyventojų gali kreiptis kompensacijų už šildymą. Kita vertus, dalį energetikos išteklių brangimo bus galima apmokėti per penkerius metus.
Paklausta, ar neketinama imtis PVM mažinimo maisto produktams, G. Skaistė sakė, kad to daryti nežadama. Taip yra dėl to, kad, skirtingai nei energetikos rinka, mažmeninės prekybos kainos nėra reguliuojamos.
Finansų ministrės teigimu, priemonių padėti verslui dėl išaugusių energetikos kainų, neketinama.
Kelias susimažinti kainas – saulės elektrinės
D. Kreivys priminė, kad kainos pastarąjį pusmetį augo labai sparčiai, tačiau neva reguliatoriaus sprendimai leido amortizuoti brangimą 10 proc. O tai neva yra išimtis visame regione.
„Tačiau Vyriausybė, suprasdama tiek žaliosios transformacijos svarbą, tiek taip pat mūsų žmonių norą įsirengti ir matome, kaip minėjo finansų ministrė, paraiškų šiandien turime 12 tūkst. ir jos toliau auga. Gali pasiekti, skaičiuojama, ir 20 tūkst.
Papildomi 35 mln. eurų – tai tikrai dideli pinigai. Jie leis saulės elektrinių skaičių iki kitų metų pradžios padidinti dvigubai “, – kalbėjo D. Kreivys.
Pasak jo, tai didelis žingsnis mažinant elektros kainas, nes saulės elektrinių atsiperkamumas labai didelis.
Didžiąją dalį galutinės energijos išteklių kainos sudaro jų savikaina. Pavyzdžiui, dujų ar elektros kainos nustatomos atitinkamose biržose ir jų paveikti Vyriausybė negali.
Tačiau taip pat nemažą galutinės kainos sudaro pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Jie įtvirtinti įstatymais. Pakeisti juos gali tik Seimas, kuris į pirmą pavasario sesijos posėdį rinksis tik kovo pradžioje.
Pats įstatymų priėmimas gali užtrukti. Be to, mokestiniai įstatymai įsigalioti gali ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo jų priėmimo. Taigi, net jeigu Seimas pritars Vyriausybės pasiūlytoms priemonėms, jos vargiai padės verslui ir gyventojams artimiausiu metu.
Išankstinis metinės (2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. sausiu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudaro 12,2 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Didžiausiam kainų augimui per daugelį metų, daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
