Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų. 

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų. 

REKLAMA

„Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas tikina, kad pernai įmonės dar bandė kaštus padengti savo sąskaita, tačiau šiemet prekių kainas didins daugelis įmonių. Anot jo, alaus kainos irgi didės.

Apie įmonės patiriamus iššūkius, darbuotojų motyvavimo priemones ir atlyginimus, naujas rinkas ir produktus bei griežtas alkoholio prekybos taisykles Lietuvoje kalbėjomės su M. Horbačausku.

Kaip vertinate situaciją dėl Kinijos, jos sankcijas? Kokių nuostolių dėl to patyrėte?

Su Kinija verslo ryšius palaikėme jau 7 metai. Eksportuojamo alaus kiekis kiekvienais metais vis augo. Pernai jis pasiekė daugiau nei 1 mln. litrų. Šiemet eksporto kiekius planavome padidinti jau iki 1,5 mln. ar 2 mln. litrų. Tačiau dar pernai vasaros pabaigoje eksportas ėmė stoti, kol rudenį visiškai sustojo. Tad 7 metų įdirbis šiuo metu pakibo ant plauko.

REKLAMA

Dar vasarą mūsų partneriai Kinijoje ėmė klausinėti, kas vyksta Lietuvoje, nes jų spauda apie mūsų šalį rašė vien tik negatyvius dalykus. Iš pradžių nekreipėme į tai dėmesio ir galvojome, kad viskas susitvarkys. Tačiau galiausiai partneriai atšaukė visus mūsų užsakymus, lietuviškos prekės Kinijoje yra nepageidaujamos.

Norint prekiauti Kinijoje reikalingas muitinės kodas. Jo išdavimas užtrunka apie 5 dienas. Tačiau nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio mes jo negauname. Nors oficialiai Kinija sankcijų Lietuvai nėra paskelbusi, bet verslo santykiai su šia šalimi nutrūko.

Ar ieškote naujų rinkų? Kur tieksite tą 1 mln. litrų alaus, kurio Kinija atsisakė?

Esame augantis verslas ir kiekvienais metais ieškome naujų rinkų. 2020 metų antroje pusėje pradėjome bendradarbiauti su Taivanu. 2021 metais ten tiekėme jau180 tūkst. litrų alaus. Žinoma, su Kinija šio kiekio nepalyginsime.

REKLAMA
REKLAMA

Įeiti į naują rinką reikia laiko. Netgi Lietuvoje patekti į naują prekybos tinklo asortimentą reikia mažiausiai pusmečio. Tačiau tikimės alternatyvų Kinijai rasti, tik viskas įvyks ne taip greitai.

Į kokias šalis dar eksportuojate savo produkciją?

Nemažai produkcijos eksportuojame į Korėją, Japoniją. Esame stiprūs šiame regione, todėl ir Taivano rinka atsirado. Tačiau sprendimas eksportuoti alų į šią šalį nėra susijęs su Kinijos krize. Jau seniai buvome numatę eiti ir į šią rinką.

Šiuo metu mūsų didžiausia eksporto rinka yra Rusija. Nors valdžia 2004 metais dėl maisto produktų embargo į Rusiją skatino mus ieškoti alternatyvių rinkų. Kinija buvo viena prioritetinių rinkų pagal dydį, perkamumo galią. Mes Kinijos rinką auginome kaip alternatyvą Rusijai. Tačiau dabar turime atvirkščią situaciją.

Taip pat alų tiekiame į Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Moldovą. Iš viso 30 šalių galima rasti mūsų produkcijos.

Kaip vertinate valdžios finansinę pagalbą įmonėms, kurios patiria sunkumų dėl Kinijos sankcijų? Ar ja naudositės?

REKLAMA
REKLAMA

Keistas toks valdžios požiūris. Iš pradžių sužlugdo verslą, o paskui už tai duoda paskolas. Bet juk verslai praranda rinkas, santykius su partneriais.

Rinkos diversifikavimo paramos yra reikalingos. Tačiau verslo augimui jų reikia bet kokiu atveju. Būtina rinkas plėsti. Tačiau tam reikia laiko. Dabar užsidarė Kinijos rinka, bet vos tik gavę valdžios paramą mes iš karto nenueisime į kitą rinką. Plėtra ne taip greitai vyksta.

Be to, parama bus skiriama ne visoms įmonėms, tik mažesnėms. Įdomu, kodėl tos didesnės laikomos prastesnėmis, kodėl joms neskirs paramos? O lengvatos paskoloms nėra būtinos, jas bankai ir taip gali suteikti. Jeigu jau nuspręsta, kad kažkokia verslo sritis ar rinka yra uždaromos visuomenės labui, tada būtų sąžininga verslams kompensuoti nuostolius. Tada jie galėtų kitą veiklą ar rinką plėtoti.

Valdžios požiūriu čia nieko tokio, nes dėl Kinijos sankcijų nukentės tik 1 proc. Lietuvos ekonomikos. Tačiau kodėl turi kentėti ir tas 1 proc.? Taip pat matau, kad skirtingos ministerijos nesusikalba. Iš pradžių Ekonomikos ir inovacijų ministerija, teigė, kad Kinijos sankcijos yra verslo rizika, todėl jokių kompensacijų nebus. Užsienio reikalų ministerija bandė padėtį taisyti. Matyt, tarpusavyje jos nedaug bendrauja.

REKLAMA
REKLAMA

Ar dėl Kinijos sankcijų nenukentės jūsų įmonės gamybos apimtys ar darbuotojų atlyginimai?

Nemanau, kad patirsime reikšmingų nuostolių. Įmonė kiekvienais metais vis auga, rasime naujų rinkų.

Anksčiau esate minėjęs, kad labai svarbu motyvuoti darbuotojus. Kokiais būdais tą darote? Ar jūsų įmonei tenka susidurti su darbuotojų trūkumu?

Labiausiai mums trūksta sandėlio darbuotojų ir vairuotojų. Tačiau specialistai ir vadovai mūsų įmonėje dirba jau daug metų. Vidutiniškai vienas darbuotojas įmonėje išdirba apie 10 metų.

Atlyginimai darbuotojams svarbu, tačiau tai nėra vienintelė motyvavimo. Ko gero jeigu darbdaviai nenori arba tingi rūpintis darbuotojais, tada jie gali jiems tiesiog daugiau mokėti. Tačiau vien tik pinigais darbuotojų trūkumo problemos išspręsti nepavyks. Įmonėje visiems svarbu jausti pagarbą, pasitikėjimą, įvertinimą, rūpestį.

Jeigu darbuotojai jaučia, kad jais rūpinimąsi, jie neišeis kitur dirbti, tačiau atlyginimą irgi stengiamės mokėti ne prastesnį nei kitur. Atlyginimų vidurkis ant popieriaus pas mus siekia 2300 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu daugelis verslo sričių kalba apie brangstančias žaliavas ir energetikos išteklius, didėjančius darbuotojų atlyginimus. Ar susiduriate ir jūs su šiais iššūkiais?

Gamybinėse įmonės dirbu jau apie 20 metų. Nėra buvę, kad viskas vienu metu taip brangtų. Alaus gamyboje pagrindinės žaliavos yra salyklas, mielės, apyniai, vanduo. Viskas pabrango. Taip pat pabrango elektra ir dujos, šių energetinių išteklių daugiausiai sunaudojame alaus gamyboje.

Taip pat produkciją reikia transportuoti, tad jaučiame ir išaugusias kuro, pervežimo paslaugų kainas. Iki Naujųjų metų daugelis įmonių savo produkcijos dar nebrangino, sąnaudas dengė iš savo finansinių resursų. Tačiau šiemet prekių brangimą pajus ir vartotojai.

Ar šiemet brangs ir alus?

Žinoma, juk augo ne tik žaliavų kainos, nuo šių metų didėja ir alkoholinių gėrimų akcizai. Kiek brangs alus komentuoti negaliu, tačiau vartotojai tai netrukus jau patys pamatys.

Pernai degalinių atstovai kėlė diskusijas apie alaus ir kitų lengvųjų alkoholinių gėrimų prekybą degalinėse. Ką apie tai manote, ar ši rinka jums būtų aktuali?

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, kad šis prekybos taškas mums aktualus. Apskritai degalinių išskyrimas iš kitų prekybos vietų atrodo neteisingas ir nepagrįstas. Įdomu, kokia logika buvo remiamasi įteisinant šį sprendimą. Juk daug mažesnė tikimybė, kad degalinėje alkoholinių gėrimų įsigijęs žmogus vairuos girtas. Toks pirkėjas jau atvažiuoja su automobiliu, nelogiška, kad jis jau atvažiuoja girtas ar kad nusipirkęs alkoholio, jį iš karto ima gerti.

Taip pat buvo diskutuojama ir apie alkoholio pirkėjų amžiaus cenzą, jį buvo norima sumažinti. Ką apie tai manote? Ar, jūsų vertinimu, alkoholį gali pirkti 18 metų sulaukę jaunuoliai?

Lietuva pagal alkoholio apribojimus patenka tarp 6 labiausiai apribotų valstybių. Tos 5 šalys yra musulmoniškos, tai daug ką apie mus pasako. Nedaug Europos valstybių turi tokį aukštą amžiaus cenzą.

18 metų jaunuoliai jau gali vesti ir ištekėti, ginti tėvynę, tačiau alkoholio vartoti – ne. Be to, nors jie ir negali alkoholio vartoti, bet vis tiek randa būdų kaip tai padaryti kitais būdais. Užtenka į Latviją ar Lenkija nuvažiuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Esate Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas. Su kokiomis problemomis susiduria verslas? Ir kokios jūsų prognozės verslui šiems metams?

Kauno regione nemažai yra pramonės įmonių. Ir paskutiniai metai parodė, kad šį sritis yra gana atspari pandemijai. Galbūt pasisekė, kad gaminome produktus, kurių žmonėms reikėjo. Nepaisant pandemijos neapibrėžtumo ir nerimo pramonės rodikliai geri. Žinoma, buvo verslo sričių, tokių, kaip apgyvendinimo, viešojo maitinimo, turizmo kuriems sekėsi prasčiau.

Tačiau žaliavų ir energetinių išteklių brangimas išmuša pagrindą iš po kojų pramonei. Dėl brangstančios gamybos prarandame konkurencingumą. Ši kainų šokas yra netgi didesnė grėsmė nei pandemija.

Jūsų įmonė pandemijos metu plėtė veiklą, įrengėte alaus studijas Kaune ir Vilniuje, kuriose rengiamos ekskursijos, įvairios degustacijos. Ar šią plėtrą lėmė pandemija?

Studijų įrengimas buvo jau anksčiau numatytas. Kaip įmonė pasisakome už kultūringą alaus vartojimą. Esu diplomuotas alaus someljė. Tad įrengtose studijose pasakojame žmonėms apie alų, jo gamybą. Norime žmonėms rodyti, ką mes darome, supažindinti su alaus gamybos procesu.

REKLAMA
REKLAMA

Organizuojame ir miesto alaus šventes, tačiau pandemijos metu to negalėjome daryti, todėl suorganizavome virtualią nealkoholinio alaus degustaciją. Renginį transliavome tiesiogiai. Sulaukėme 130 tūkst. virtualių lankytojų.

Tad pandemija ne tik apriboja veiklą, ji gali atnešti ir kūrybiškų idėjų.

Ar perkate, ragaujate konkurentų alų? Ar prisidedate prie naujų skonių kūrimo?

Žinoma, važinėjame po pasaulį ir ieškome naujų skonių. 2020 metais ne tik alaus, bet visose gėrimų kategorijose į rinką paleidome 64 naujus produktus. Tai gana didelis skaičius. Pats irgi prisidedu prie naujų produktų vystymo, tam turime ir didelę komandą. Žmonės labai mėgsta vystyti naujus produktus.

Nu tai nereikėjo rinkti liberalkonservų, Lukiškių aikštėje žaidusių smėlio dėžėse. Vaikai juk taip ir daro- stato smėlio pilis, griauna ir vėl stato. O jei rimtai, tai taivanis nori skolinti, nes pinigų daug. Puikiai gyvuojantis verslas neįdomus.Anūkas atidirbinėja rinkimus...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų