„Kiekvienas naujo miško hektaras svarbus visiems Lietuvos žmonėms – plečiasi mūsų gamtinis kraštovaizdis, gausėja bioįvairovė, būsime dar geriau apsaugoti nuo klimato kaitos, turėsime daugiau aplinkai draugiškų medienos gaminių, galiausiai – kiekvienas kvėpuosime grynesniu miško išvalytu oru“, – sako Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.
Miškasodis apims visą Lietuvą. Daugiausiai, net 95 ha miško bus įveista Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Raseinių regioniniame padalinyje, 76,6 ha – Rokiškio, 69,5 ha – Druskininkų, 58,2 ha – Kazlų Rūdos, 54,8 ha – Radviliškio, Anykščių – 50,2 ha.
VMU šiam darbui pasiruošusi – įmonės medelynuose užauginta pakankamai sodmenų, o ateityje jų planuojama papildomai kasmet išauginti dar po 12 mln., kurių užtektų apželdinti ne mažiau kaip po 4 tūkst. ha ne vien valstybinės, bet ir privačios žemės.
Nauji miškai sodinami VMU Nacionalinės žemės tarnybos perduodamoje žemėje, kuri dažniausiai būna apleista. Kadangi šios žemės kasmet vis mažėja, miškų įveisimui papildomai perkama ir privati žemė.
Praėjusiais metais valstybės nuosavybėn nupirkta tik 23 ha žemės naujiems miškams sodinti, šiais metais sulaukta aktyvesnio žemės savininkų susidomėjimo kvietimu ją parduoti, todėl tikimasi įsigyti gerokai daugiau.
2021 m. VMU naujų miškų pasodino 588 ha, 144 ha mažiau, nei numatyta šiemet.
Nerijaus Kupstaičio teigimu, vien VMU pastangų veisti naujus miškus valstybinėje žemėje nepakanka. Daugiau naujo miško sodinti savo žemėje bus ir toliau skatinami privačių žemių savininkai. Tam šiuo metu paprastinamos biurokratinės procedūros, tęsiama ES finansinė parama naujuoju finansiniu laikotarpiu iki 2027 m. Ja bus galima pasinaudoti per Nacionalinę mokėjimo agentūrą.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo miškais dengiamas valstybės plotas padidėjo beveik 4 proc. ir šiuo metu siekia 33,7 proc. Šios Vyriausybės planas šalies miškingumą išauginti iki 35 proc. , o ilgalaikis tikslas – pasiekti 38–40 proc.
