Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą. 

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą. 

REKLAMA

Pandemijos metu daugelis žmonių ėmė jausti nerimą, kuris ilgainiui tapo perdegimu, pastebi gydytojai. Anot jų, dabar, kai PSO įtraukė perdegimą į ligų sąrašą, jis dažniau ir bus diagnozuojamas, nors anksčiau pasislėpdavo po depresijos diagnoze. 

Siūlo ieškoti perdegimo priežasčių 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė irgi atkreipė dėmesį, kad perdegimo ilgą laiką niekas nevadino liga. 

REKLAMA

„Anksčiau buvo manoma, kad jeigu žmogus darbe blogai jaučiasi, tai yra jo asmeninė problema. Jeigu žmogus jaučiasi perdegęs, buvo manoma, kad jis nemoka planuoti savo laiko. Perdegimas buvo perkeliamas ant darbuotojo pečių. Daug darbdavių tai nelaiko problema. Jie mano, kad išlepinti darbuotojai nesusitvarko su tam tikru darbo krūviu. 

Tačiau medikai pastebi, kad perdegimas gali turėti labai rimtas pasekmes visai emocinei žmogaus būklei. Pagaliau ir PSO pripažino, kad tai yra liga. Tačiau neužtenka perdegimo išgydyti. Reikia ieškoti priežasčių, kodėl žmogus perdegė“, – aiškino darbuotojų atstovė. 

REKLAMA
REKLAMA

Darbuotojų našumas priklauso nuo darbdavio 

Anot I. Ruginienės, lietuviai dirba nepakeliamą darbo valandų skaičių. 

„Darbdaviai giriasi dideliais atlyginimais ir stebisi, kodėl ir 1 tūkst. eurų darbuotojams per mažai. Tačiau už tokio atlyginimo slepiasi didelės darbo valandos. Darbuotojas turi dirbti viršvalandžius ar naktimis, kad tiek uždirbtų. 

O jeigu jis dirbs tiek, kiek numatyta Darbo kodekse, t.y. 40 val. per savaitę, jis nieko neužsidirbs. Todėl daugelis ir perdega nuo didelio darbo krūvio“, – įspėjo I. Ruginienė. 

Tačiau, anot jos, gydytojo išrašytas nedarbingumo lapelis dėl perdegimo nieko nepakeis. 

„Juk žmogus vėliau vėl grįš į darbą, kur emocinis klimatas nėra geras. Todėl reikėtų išsiaiškinti, kodėl darbuotojas perdega. Taigi reikėtų ieškoti priežasčių, ne tik kovoti su pasekmėmis skiriant darbuotojui nedarbingumą“, – atkreipė dėmesį darbuotojų atstovė. 

Taip pat ji piktinosi ir darbdavių pastebėjimais, kad darbuotojams trūksta našumo. 

„Juk darbo našumas priklauso nuo darbdavio. Jis didėja tuomet, kai darbdavys investuoja į aukštąsias technologijas, gamybos procesus, darbuotojo kvalifikaciją ir darbo užmokestį. Tokiais būdais yra prisidedama prie našumo didinimo. Darbdaviai turi investuoti į savo verslą jeigu nori, kad našumas didėtų“, – sakė I. Ruginienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Nesutinka, kad perdegimas yra liga 

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas nesutiko, kad perdegimą reikėtų laikyti liga.

„Daugelis perdegimą painioja su kitomis ligomis. Tai yra tokia būsena, kai žmogus nuolat galvoja apie tą patį dalyką, nori kuo geriau atlikti paskirtą darbą ir jam neišeina to padaryti. O aplinkiniai tuo stebisi, nes iki tol viskas tokiam darbuotojui sekėsi. Tačiau perdegimo būsena ilgai netrunka, po dienos ar kitos žmogus vėl atsistato. 

Tuo metu tai, ką mes matome pandemijos metu, kai darbuotojai išsibalansuoja, jiems sunku dirbti, ypač namuose kartu su vaikais. Ir tokia būsena tęsiasi jau labai ilgą laiką, jos perdegimu jau nebeišeina pavadinti. Tai jau nerimas ir depresija. Todėl nesutinku, kad diagnozuojamas turėtų būti perdegimas“, – komentavo darbdavių atstovas. 

Anot jo, perdegimą jaučiantį žmogų labai greitai galima atstatyti, o jeigu bloga emocinė savijauta tęsiasi jau metus iš metų tai signalizuoja apie daug rimtesnius emocinius sutrikimus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Apskritai šiuo metu daugėja nedarbingumo lapelių, nes gydytojai juos išrašo nuotoliniu būdu. Ir jeigu žmogus gerai sutaria su gydytoju ir turi įsisenėjusių ligų, pasiskundžia, kad jos atsinaujino ir gauna nedarbingumą“, – sakė D. Arlauskas. 

Nuo perdegimo kenčia ir gydytojai, ir jų pacientai 

Lietuvos bendrosios praktikos ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius habil. Dr. Julius Kalibatas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad perdegimo sindromas kankina ir pačius gydytojus. 

„Ši problema išryškėjo pandemijos metu. Medikams teko didelis darbo krūvis ir streso kiekis. Šiuo metu prasidėjus omikrono bangai gydytojai turi priimti dvigubai daugiau sergančių pacientų nei įprastai. Tad sutriko jų miegas. Perdegę gydytojai jaučia pastovią nuovargio būseną ir nervinę įtampą. Pradeda vystytis įvairių formų depresijos. O jai gydyti būtini vaistai, vien tik psichoterapeutų pagalbos nebepakanka. 

Išsekęs žmogus nebegali dirbti savo darbo. Todėl jis turi pailsėti, atsigauti. Tačiau pavyzdžiui, medikai tokios galimybės neturi, nes jiems iškritus Covid-19 pandemija taps nebekontroliuojama. Tad kitos išeities kol kas nėra, gydytojai privalo dirbti“, – pasakojo asociacijos prezidentas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak J. Kalibato, apskritai prasidėjus pandemijai labai daug žmonių pirmiausia ėmė jausti nerimą. 

„Tai sukėlė nežinomybė. Žmonės bijojo užsikrėsti, sunkiai sirgti ar net mirti. Tai lėmė aplinka ir informacija viešojoje erdvėje. Žmonės matė, kaip susirgo jų artimieji, kai kurie gal ir neišgyveno. Tai paveikė žmones. Dalis jų susirgo depresija, kai kurie ir sunkia jos forma“, – sakė J. Kalibatas. 

Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad būtent depresija žmonėms dažniausiai ir diagnozuojama. 

„Tačiau dabar vis dažniau jau ir diagnozuosime perdegimo sindromą, o ne depresiją. Juk tai dvi skirtingos ligos. Depresiją gali lemti psichiniai sutrikimai. O perdegimo sindromas atsiranda dėl didelio psichologinio krūvio. Yra viršijami tiek fiziniai, tiek psichologiniai žmogaus pajėgumai. Todėl žmogus nebegali dirbti. 

Perdegimas gali atnešti ir daugiau ligų. Gali sutrikti širdies ar kraujagyslių sistemos veikla. Emocinė būsena lemia kitų ligų atsiradimą, t. y. psichosomatinės ligos. Kai pagrindinė ligos priežastis yra nervų sistemos sutrikimai“, – komentavo asociacijos prezidentas. 

REKLAMA
REKLAMA

Perdegimo simptomai

Organizacijų grupinės dinamikos konsultantė Jūratė Muchlickytė sakė, kad perdegimą signalizuoja – nepasitenkinimas darbo rezultatais, nuolatinis nuovargis, emocinis išsekimas. Anot jos, perdegimas veda prie įtampos, konfliktų ir nepasitenkinimo komandoje. Siekiant to išvengti pastangas turėtų dėti tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai. 

„Net jei organizacija sukuria darbuotojams idealias sąlygas, gerai paskirsto darbo krūvį, tai dar nereiškia, kad atskiri darbuotojai išvengs perdegimo. Vien formalios taisyklės po darbo valandų nesiųsti darbinių elektroninių laiškų ar atsijungi nuo darbo platformos nebūtinai sustabdo ties perdegimo riba esančius, tačiau to pripažinti nenorinčius darbuotojus. Be to, perdegimo padariniai juntami ir už darbo ribų. Tai tikrai nėra sveika“, – sakė J. Muchlickytė. 

Anot jos, perdegimas neretai susijęs su perfekcionizmu, baime suklysti, pernelyg didelėmis ambicijomis, nepagrįstais lūkesčiais ar didelės kontrolės siekiu. 

REKLAMA
REKLAMA

„Būna įvairių atvejų – pavyzdžiui, kai mažą savivertę kitose gyvenimo srityse turintis žmogus stengiasi tai kompensuoti siekdamas aukščiausio pripažinimo darbe. Tai gali pasireikšti per itin griežtą savęs ir kitų kontrolę, baimę suklysti ir iš to kylančius padarinius: perdegimą, nesutarimus su kolegomis, jaučiamą nuolatinę įtampą. Kartais žmogus gali būti paprasčiausiai linkęs į perfekcionizmą, todėl siekia neįmanomo tobulumo. Tad kiekvienam svarbu pažinti save ir išmokti sau leisti būti netobulam, susidraugauti su savo vidiniu kritiku ir netapti jo įkaitu“, – patarė konsultantė. 

Anot J. Muchlickytės, organizacijų vadovų ar personalo specialistų dėmesys darbuotojams, jų gebėjimas įsiklausyti, pastebėti, kad vienas ar kitas komandos narys patiria tam tikrų problemų, yra išties labai svarbus. 

„Įsiklausymo kultūra padeda užkirsti kelią „gaisrams“, įtampoms, kurios gali įsiplieksti ignoruojant darbuotojų problemas. Be abejo, natūraliai kyla klausimas, ką daryti įtampas pastebėjus? Visgi vieno visoms situacijoms tinkančio sprendimo ar patarimo nėra. Tiesmukas aiškinimas žmogui, ką jis turėtų ar ko neturėtų daryti, naudos taip pat neduos. Dėl to pirmas žingsnis būtų paprasčiausiai pastebėti, kad darbuotojo elgesys keičiasi, ir atkreipti į tai jo dėmesį. Svarbu leisti žmogui suprasti, kad jo savijauta ir emocinė būklė kitiems rūpi“, – sakė J. Muchlickytė. 

REKLAMA
REKLAMA

Pabrėžtina ir tai, kad šiandien dažna įmonė darbuotojams suteikia sveikatos draudimą, kuris dengia ir psichologo ar psichoterapeuto konsultacijas, tačiau Lietuvoje, anot J. Muchlickytės, dar retas ryžtasi tokiai pagalbai. 

Darbo ir poilsio pusiausvyra – geros savijautos pagrindas 

Specialistė įsitikinusi, kad kiekvienas gebame atrasti mums geriausiai tinkančius sprendimus, dažnai juos netgi žinome, tik kartais reikia nedidelio postūmio iš išorės, kad juos įsisąmonintume ir pritaikytume. Visgi, anot J. Muchlickytės, esama ir universalių išeičių, siekiant išvengti perdegimo ir norint jausti vidinę pusiausvyrą. Viena tokių – darbo ir poilsio pusiausvyra. 

„Kalbant apie darbo ir kitų gyvenimo sričių balansą dažnai rekomenduojama taikyti 3 × 8 taisyklę. Tai reiškia, kad savo laiką reikėtų paskirstyti taip, kad 8 valandos per parą tektų ne tik darbui, bet ir asmeniniam gyvenimui bei poilsiui. Visgi manau, kad ši formulė nėra standartas. Kai kam galbūt tinkamesnis 8-9-7 variantas. Bet kuriuo atveju, svarbu, kad svarstyklės pernelyg nepakryptų kurios nors vienos srities naudai. Šias tris pagrindines sritis dar galima suskirstyti į smulkesnes dalis ir susižymėti – pasidaryti pusiausvyros ratą ir stebėti, kuri sritis nukenčia. Tai įsivertinus, imtis savo elgesį koreguoti“, – kalbėjo J. Muchlickytė. 

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to tokie darbuotojai – paradoksalu – neretai turi prikaupę daug neišnaudotų atostogų, nes jas vis atideda ateičiai. Visgi neretai būtent ilgesnės atostogos padeda ištrūkti iš užburto rato, kai perdegimas lemia mažesnį darbo efektyvumą, o jį kompensuoti siekiama dar daugiau dirbant – taip situacija dar labiau blogėja. 

J. Muchlickytė pabrėžė nuoseklumo ir tęstinumo svarbą. Anot specialistės, neretai įmonės vadovai veiksmų imasi tik tuomet, kai problemos tampa akivaizdžios – komandose kyla konfliktai, įtampa, atsiranda nesusikalbėjimas. Įsiliepsnojusius gaisrus užgesinti gerokai sunkiau nei paskiras žiežirbas. Visgi pastarąsias pastebėti – sunkiau. 

„Organizacijoms tikslinga nuolat matuoti savo emocinę temperatūrą, vykdyti prevencinius veiksmus ir siekti užbėgti problemoms už akių. Tam reikalingos kompleksinės priemonės. Pirmiausia, neblogu pirminiu indikatoriumi gali tapti tokie kiekybiniai rodikliai kaip darbuotojų kaita, panaudojamų atostogų ar nedarbingumo statistika. Analizuojant šiuos duomenis galima gauti nemažai vertingų įžvalgų. Kita dalis yra kokybiniai vertinimai, kuriuos padeda gauti darbuotojų apklausos, asmeniniai pokalbiai“, – detalizavo J. Muchlickytė. 

REKLAMA
REKLAMA

Nedarbingumo pažymėjimai

Nors gydytojai vis dažniau įspėja apie darbuotojų perdegimą, duomenys, kiek šia liga serga gyventojų nėra renkami.

„Sodra“ skaičiavo, kad apskritai šiuo metu yra 69 tūkst. galiojančių nedarbingumo pažymėjimų, o iš jų 13 tūkst. – dėl epideminės situacijos.

„Medicininės diagnozės nėra socialinio draudimo rodiklis, todėl tokios informacijos nekaupiame. Jei žmogus moka socialinio draudimo įmokas, susirgęs jis gali gauti ligos išmoką. Nedarbingumo pažymėjimas, išduodamas gydytojo arba NVSC, yra pagrindas skirti ligos išmoką.

Tačiau „Sodra“ nekaupia statistikos, dėl kokių priežasčių gydytojai išduoda nedarbingumo pažymėjimus. Pandemijos metu atskirai stebimas nedarbingumų dėl COVID-19 išdavimo rodiklis, kitos diagnozės nėra išskiriamos“, – informavo „Sodra“.

Kaip gali neperdegti kai žmogus dirba už 2 etatus ir gauna vieną atlyginimą. 40 val. per savaitę dar būtų puiku. Per dieną po 15-14 val atidirba. Dar sako niekas dirbti nenori. Tegu darbaviai susitvarko savo minusus, o ne darbuotojus kaltina. Nei vienas nenori būti vergu.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų