„Buvo skaičiuota, kad Klaipėdos uoste 2022-aisiais metais bus kraunama 31 milijonas tonų (krovinių – BNS), bet tada neturėtų būti visiškai sankcionuotų arba ketinamų sankcionuoti baltarusiškų krovinių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Algis Latakas.
Vis dėlto uosto vadovas tikisi, kad šiais metais krovos rezultatai bus šiek tiek geresni, o iki 2025-ųjų metų turėtų grįžti kroviniai iš Rytų.
Jo teigimu, tiesioginiai uosto direkcijos praradimai dėl baltarusiškų krovinių siektų 17–20 mln. eurų.
„Jeigu krova kristų drastiškai, ką kalbame apie Baltarusiją, ką kalbame apie Kinijos krovinių įtaką Klaipėdos uostui, žinoma, tokiam krovinių srauto kitimui turėtų būti atliekami kiti veiksmai“, – sakė uosto vadovas, paklaustas apie poveikį darbuotojų skaičiui.
Tačiau, pasak jo, labiausiai darbuotojų sumažėjimą lemtų sustabdytos investicijos ir nutraukti tęstiniai projektai.
„Mūsų žmonių skaičius turi priklausyti nuo to, kiek yra tęstinių projektų, kiek darbų vykdoma ir kiek nenutraukiama investicijų į uostą ir jo veiklą. Tokiu atveju žmonių skaičių daugiau apspręstų šitie dalykai. Jeigu būtų sustabdytos investicijos, jeigu kažkas nuspęstų uosto daugiau nebevystyti, tai čia būtų esminis pokytis pačioje uosto darbuotojų struktūroje ir jų kiekyje“, – tvirtino A. Latakas.
