„Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.
Anot jo, šiuo metu labiausiai laukiama JAV Federalinių rezervų sistemos (FRS) sprendimų, mat didžiausia pasaulio ekonomika sudaro daugiau nei pusę viso pasaulio akcijų indekso svorio.
„Lūkesčiai rodo, kad jau 2022 metų pabaigoje FRS palūkanų norma gali padidėti 2-3 kartus“, – kalbėjo P. Kabelis.
Koronaviruso pandemija, anot jo, jau laikoma ne tokia didele grėsme, nors sukrėtimų galima tikėtis.
„Į pandemiją rinkos jau reaguoja šalčiau, bet jas šios žinios vis dar erzina ir jaudina, tai matėme tai praėjusių metų pabaigoje, kai po pranešimų apie omikron atmainą rinkose kilo nedidelė sumaištis“, – kalbėjo P. Kabelis.
Vis dėlto, teigė „SEB investicijų valdymo“ atstovas, šie metai turėtų būti geri investuoti į bendrovių akcijas.
„Pasaulio ekonomika augs geru tempu, verslo nuotaikos, nepaisant pandemijos, infliacijos ir politinių neramumų, išlieka geros, teigiamai žiūrima į ateitį, tikimasi pelnų, o tai – gera žinia investuotojams“, – sakė P. Kabelis.
Anot „INVL“ atstovo Vaidoto Rūko, į bendrovių akcijas šiuo metu investuojama apie 75 proc. Lietuvos pensijų fondų lėšų.
„Tai rizikingesnės investicijos, tačiau didesnis grąžos potencialas, vertinant ilguoju laikotarpiu, kaip kaupimas pensijų fonduose, jos gali nustelbti infliacijos problemas ir nuvertėjimą. Tuo tarpu vyriausių žmonių sukauptas turtas nukreipiamas į obligacijas“, – sakė V. Rūkas.
Jis pataria pensijų fondo dalyviams nesiblaškyti ir likti savo amžiaus gyvenimo ciklo fonde.
„Tai optimalu viso kaupimo laikotarpyje“, – sakė V. Rūkas.
Bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas Vaidas Paukštys taip pat sutinka, kad artimiausiu metu geriausia investuoti į akcijas.
„Jos išlieka patrauklesnės nei obligacijos. Pernai, po stabtelėjimo dėl Covid 2020-aisiais, įmonių pelnai augo rekordišku tempu, žvelgiant į šiuos metus, galima tikėtis, kad ekonomika augs, o pelningumas įvairiose rinkose ir toliau didės 7-8 proc., o tai bus paskata ir akcijoms brangti. Obligacijų pajamingumo pokytis šių metų pabaigai prognozuojamas tikrai nedidelis, tik 0,15 proc., įvertinus ir palūkanų pokyčių prognozę rinka tikisi nedidelės neigiamos grąžos“, – aiškino V. Paukštys.
Antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.
Fondus valdo penkios bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, dviejų pakopų pensijų fondų valdomo turto bendra vertė praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų. Antros pakopos fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė 21,07 proc., o jų vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų.
