Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.
„Tačiau problemų turėsime. Įmonės jau galvoja įvairias schemas, kaip Kinijos sankcijas apeiti, tad susiranda įvairius tarpininkus, iš kurių perka kiniškas prekes. Juk Kinijai sudėtinga identifikuoti, kad Lietuva turi tarpininkus ir per juos perka prekes.
Tik jeigu anksčiau įmonės tiesiogiai veždavosi prekes, už jas mokėdavo pigiau. Dabar ilgės logistikos grandinė, todėl prekės brangs. Tai neišvengiama“, – sakė konfederacijos prezidentas.
Pinigus sumokėjo, bet prekių negauna
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) irgi atkreipė dėmesį, kad šiuo įtemptų santykių su Kinija laikotarpiu jos nariai pajuto priklausomybę ne tik nuo eksporto, bet ir importo.
„Daugelis pamatė, kad mūsų gamyba yra priklausoma nuo žaliavų ir komponentų iš Kinijos. Išardę bet kurį prietaisą jame rasime Kinijoje pagamintą detalę. Kinijoje gaminami komponentai reikalingi išmaniųjų įrenginių, buitinės technikos, automobilių gamybai. Jų pakaitalų negalime rasti kitur.
Kai kurios Lietuvos įmonės jau negauna žaliavų ir jau artimiausiu metu bus priverstos stabdyti veiklą. Įmonės nesulaukia tų prekių ir žaliavų, už kurias jau yra sumokėjusios. Tai reiškia, kad ne tik prasidės gamybos trukdžiai, bet bendrovės pradės jausti ir apyvartinių lėšų trūkumą“, – komentavo konfederacija.
Ji skaičiavo, kad Lietuvos importas iš Kinijos maždaug keturis kartus didesnis nei eksportas.
„Tai reiškia, kad šiuo metu yra įšaldyti šimtai milijonų eurų. Lietuvos Vyriausybė derasi su Europos Komisija, kad galėtų sunkumų patiriančioms įmonėms teikti metų trukmės lengvatines paskolas, tam valstybė numatė skirti 130 mln. eurų. Tačiau tai perpus mažiau, nei dabar reikėtų. Iš viso Lietuvos įmonėms reikės apie 300 mln. eurų.
Tačiau tikrąją situaciją pamatysime, kai išnaudosime tuos 130 mln. eurų. Būtina Europos Komisiją raginti priimti sprendimus. Jeigu ilgai tempsime, dalis įmonių gali turėti rimtų problemų. Ir tai atsisuks prieš pačią Vyriausybę, nes įmonės pradės bankrutuoti dėl apyvartinių lėšų stygiaus“, – komentavo konfederacija.
Importuojame daugiau prekių nei eksportuojame
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad Lietuvos įmonės į Kiniją eksportuoja mažiau nei 1 proc. visų eksportuojamų prekių, tuo metu importas daug reikšmingesnis.
„Pernai pirmąjį pusmetį importas iš Kinijos sudarė 4 proc. visų į Lietuvą įvežtų prekių. Vis tik bandoma visus barjerus, kuriuos Kinija kelia Lietuvai, apeiti. Jeigu iš Kinijos prekės neimportuojamos į Lietuvą, tada mūsų žmonės steigia atstovybes kitose šalyse arba bando pirkti reikalingas prekes ar medžiagas per kitus partnerius.
Ši problema ilgainiui bus išspręsta. Kiniškų prekių Lietuvoje nepritrūks, tik reikės laiko rasti kitus kanalus, jas atsivežti į Lietuvą. Tačiau tai atsieis jau brangiau“, – tikino ekonomistė.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi sakė, kad iš Kinijos importuojame nemažai žaliavinių prekių – elektronikos prekes ir jų komponentus, mechaninius įrenginius, tekstilę.
„Kuo ilgiau vėluos komponentai, tuo įmonės ilgiau negalės pagaminti tam tikrų prekių. Vadinasi, kad įmonės vėluos arba nepagamins reikiamo prekių kiekio ir jo nepristatys savo partneriams Europoje. Tad įmonėms už tai gali tekti mokėti baudas dėl sutarčių nevykdymo. Taip pat jos gali prarasti ir reputaciją“, – sakė ekonomistas.
Kiniškas prekes galime pakeisti taivanietiškomis?
Vis tik A. Izgorodinas pastebėjo, kad komponentai iš Kinijos vėluoja ne vien tik dėl politinių reikalų.
„Kinija šiuo metu patiria problemų dėl omikron viruso atmainos plitimo. Ten uždaromi svarbūs logistiniai miestai, uždaromos ir pramonės įmonės, kurios dėl karantino negali laiku pagaminti tam tikrų komponentų. Tad tikrai ne vos prekės vėluoja dėl Lietuvos ir Kinijos įtemptų santykių“, – teigė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, visas importuojamas prekes iš Kinijos galima atsivežti iš Taivano.
„Lietuvos ir Taivano struktūra beveik tokia pati, kaip Lietuvos ir Kinijos, tad visas reikalingas prekes galime atsivežti ir iš Taivano. Tačiau tam reikia pinigų, o įmonės Lietuvoje neturi apyvartinių lėšų. Tad valdžia galėtų suteikti finansinę pagalbą. Taip pat valstybė galėtų įmonėms skirti pinigų, kad jos ieškotų partnerių ir kitose Azijos šalyse.
Tad jeigu nebegautume kiniškų prekių ar komponentų jas galėtume pakeisti prekėmis iš kitų šalių“, – pažymėjo ekonomistas.
Didžiausia Kinijos grėsmė
Anot I. Genytės-Pikčienės, didesnį smūgį Lietuvos ekonomikai gali suduoti ne importas, bet Kinijos sankcijos Lietuvos partnerėms.
„Kinija grasina nutraukti santykius su tomis įmonėmis, kurių partnerės yra lietuviškos įmonės, kurios naudoja lietuviškus komponentus ar investuoja į Lietuvos įmones. Tai labai svarbu, nes į kitas šalis – Vokietiją ar Švediją eksportuojame reikšmingus produkcijos kiekius. Taip pat iš šių šalių tikimės sulaukti didelių investicijų.
Tad tikimasi, kad Lietuvos įmonėms šių nuostolių pavyks išvengti“, – sakė ekonomistė.
