Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bankai suskaičiavo, kad pernai gyventojams išdavė apie 20 proc. paskolų daugiau nei pernai ar užpernai. Nors bankų atstovai tikina, kad paskolų išdavimo tvarka nesikeis, palūkanos taip pat kol kas nesidės. Lietuvos bankas informuoja būsto pirkėjus apie paskolų išdavimo pokyčius jau nuo vasario mėnesio – augs antrosios paskolos pradinis įnašas. O nuo liepos mėnesio paskolų išdavimo pokyčius pajus ir bankai, jie turės padidinti antrosios paskolos pinigų rezervą.

Bankai suskaičiavo, kad pernai gyventojams išdavė apie 20 proc. paskolų daugiau nei pernai ar užpernai. Nors bankų atstovai tikina, kad paskolų išdavimo tvarka nesikeis, palūkanos taip pat kol kas nesidės. Lietuvos bankas informuoja būsto pirkėjus apie paskolų išdavimo pokyčius jau nuo vasario mėnesio – augs antrosios paskolos pradinis įnašas. O nuo liepos mėnesio paskolų išdavimo pokyčius pajus ir bankai, jie turės padidinti antrosios paskolos pinigų rezervą.

REKLAMA

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis skaičiavo, kad pernai sausio–lapkričio mėn. Lietuvoje buvo sudaryta 49,3 tūkst. būsto sandorių už 3,2 mlrd. eurų.

„Palyginti su 2020 ir 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, būsto sandorių sudaryta 23 proc. ir 17 proc. daugiau, o sandorių vertė buvo atitinkamai 42 proc. ir 54 proc. didesnė. Išaugus būsto rinkos aktyvumui, 2021 m. išaugo ir skolinimas būsto įsigijimui.

REKLAMA

2021 m. sausio–lapkričio mėn. naujų būsto paskolų srautas reikšmingai padidėjo – gyventojams paskolų būstui įsigyti per 11 mėn. buvo suteikta už 1,8 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniais metais, tai yra 44 proc. daugiau ir 48 proc. daugiau, palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu. Nepaisant to, būsto įsigijimui nuosavomis lėšomis išaugus dar labiau, būsto pirkimo sandorių su paskola dalis iš esmės nekito ir siekė apie 41 proc.“ – vardijo Lietuvos banko atstovas.

Griežtins antros paskolos išdavimą

Pasak A. Prapiesčio, skolinimo standartai rinkoje išlieka atsakingi – jau egzistuojančios priemonės, tokios kaip pradinio įnašo reikalavimas, paskolų įmokų ir pajamų santykio bei paskolos trukmės ribojimas, padeda tai užtikrinti.

REKLAMA
REKLAMA

„Bankų sektoriuje skolinimo standartai neprastėja: pradinio įnašo dydis vidutiniškai siekia 24 proc., o paskolų įmokos ir pajamų santykis – 27 proc., tad neartėja prie Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytų ribų (15 proc. ir 40 proc.).

Tačiau kiek padidėjo paskolų, kurių trukmė artima ilgiausiai galimai (t.y. 30 metų), dalis. Vis dėlto atsižvelgdamas į išaugusį aktyvumą būsto rinkoje ir teikiant būsto paskolas, Lietuvos bankas jau patvirtino kelias prevencines priemones, kurios šiek tiek ribos naujų paskolų teikimą“, – sakė A. Prapiestis.

Jo teigimu, nuo vasario 1 d. įsigalios iki 30 proc. sugriežtintas pradinio įnašo reikalavimas tiems paskolų gavėjams, kurie jau turi negrąžintų būsto paskolų ir ima papildomas paskolas.

„Per pandemiją tokių būsto pirkėjų, jau turinčių negrąžintų būsto paskolų ir imančių papildomas paskolas, padaugėjo. Turėdami daugiau kaip vieną būsto paskolą gyventojai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų ekonominei situacijai netikėtai pasikeitus. Tad tokie pirkėjai kelia didesnę riziką kredito įstaigoms ir galimai skolinasi norėdami investuoti į būsto rinką, taip prisideda prie ir taip didelio rinkos aktyvumo.

REKLAMA
REKLAMA

<...> Ir toliau stebėsime būsto paskolų rinką bei įvestų priemonių poveikį, o jei dabartinės tendencijos tęsis toliau, svarstysime ir galimą papildomą būsto paskolų teikimo griežtinimą“, – priemonės vardijo A. Prapiestis.

Jis pastebėjo, kad ne visi gyventojai perka būstą naudodamiesi paskolomis.

„Kadangi didesnė būsto sandorių dalis yra sudaroma nuosavomis lėšomis, siekiant užtikrinti tvarią būsto rinkos raidą ir išvengti rinkos perkaitimo būtina taikyti ir kitas rinką veikiančias priemones, pavyzdžiui, platesnio masto gyvenamojo NT mokestį ar kitas fiskalines priemones“, – sakė Lietuvos banko specialistas.

Aukštesnė palūkanos sumažins būsto įperkamumą

„Swedbank“ skaičiavo, kad pernai išdavė 12 proc. daugiau būsto paskolų nei metais anksčiau.

Banko ekonomistai komentuoja, kad situacija Lietuvos būsto rinkoje ir toliau išlieka gana karšta.

„Tačiau nepaisant sparčiai kilusių NT kainų, gyventojų galimybės įpirkti būstą didžiuosiuose šalies miestuose išlieka stabilios. Kaip rodo naujausio banko skaičiuojamo būsto įperkamumo indekso duomenys, augantys gyventojų atlyginimai ir mažėjančios palūkanos atsvėrė būsto kainų augimą.

REKLAMA
REKLAMA

Nors būsto kainų augimas pastaruoju metu pralenkė gyventojų atlyginimų augimą, be to, daugėjant ženklų, kad kai kuriems pirkėjams būsto įsigijimas tapo sudėtinga ar nepatraukli alternatyva, būsto kainų kritimas kol kas neprognozuojamas“, – sakė banko ekonomistai.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad dėl brangių žaliavų, darbuotojų trūkumo, didėjančių darbo sąnaudų ir naujo valstybinės žemės mokesčio būsto kainos nemažės.

„Tačiau atslūgusi būsto paklausa ir, tikėtina, augsianti jo pasiūla turėtų sugrąžinti balansą į būsto rinką ir prislopinti kainų augimą“, – sakė N. Mačiulis.

Anot jo, skaičiuojamas būsto nuomos pajamingumo indeksas, kuris rodo, kokią dalį būsto kainos per metus sumoka jo nuomininkas, pastarąjį pusmetį buvo pastovus.

„Vilniuje jis siekė apie 5,8 procento, o Klaipėdoje ir Kaune, atitinkamai, 6,3 ir 6,8 procento. Pastarąjį penkmetį nuomos pajamingumas didžiuosiuose Lietuvos miestuose mažėjo, kitaip sakant, būstas brango sparčiau nei jo nuoma. Dėl to būsto nuomos alternatyva tapo šiek tiek patrauklesnė – vidutinio būsto mėnesinė nuoma kainuoja panašiai, kaip būsto paskolos aptarnavimas“, − skaičiavo N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pinigų kaina gali pradėti augti – reaguodami į didelę infliaciją, centriniai bankai gali pradėti kelti bazines palūkanų normas.

„Vis dar mažai tikėtina, kad per artimiausius dvejus metus ECB pakels bazines palūkanas aukščiau nulio, tačiau horizonte jau matoma itin žemų palūkanų normų eros pabaiga. Tai galėtų šiek tiek sumažinti būsto įperkamumą, ir prislopinti norą pirkti bet kokį bustą ir už bet kokią prašomą kainą“, − sakė N. Mačiulis.

Dažniausiai paskolas išduoda pirmam būstui

SEB banko privačių klientų finansavimo departamento direktorius Modestas Kieras irgi skaičiavo, kad per vienuolika šių metų mėnesių SEB bankas šalies gyventojams suteikė 19 proc. daugiau būsto paskolų negu pernai tuo pačiu metu.

„Augusią būsto paskolų paklausą daugiausiai lėmė didėjusios gyventojų pajamos, per pandemiją išaugusios gyventojų santaupos, stabilūs vartotojų pasitikėjimo rodikliai ir žmonių lūkesčiai, kad būstas per artimiausius metus brangs, kurie yra istoriškai dideli.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbant apie paskolų išdavimo sąlygas, šiais metais esminių pokyčių nenumatome. Kadangi didžioji dauguma klientų į mus kreipiasi dėl pagrindinio – klientui ar jo šeimai skirto būsto įsigijimo. Ir mes patys orientuojamės į klientus, kurie perka būstą savo reikmėms. Iki šiol antrajam ir ne pagrindiniam būstui besiskolinančių klientų prašydavome apie 30– 40 proc. pradinio įnašo, tad nauji Lietuvos banko reikalavimai dėl didesnio pradinio įnašo besiskolinantiems antram būstui, didžiajai daliai mūsų klientų įtakos neturės,“ – komentavo M. Kieras.

Anot jo, būsto paskolų palūkanos kiekvienu atveju yra nustatomos individualiai, atsižvelgiant į asmens ar šeimos finansines galimybes, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. Esminių priežasčių, dėl kurių šiemet galėtų keistis būsto paskolų palūkanos, nėra.

Pokyčių neplanuoja

„Luminor“ banko atstovė Agnė Mažeikytė sakė, kad šiemet pokyčių būsto kredito srityje bankas neplanuoja.

REKLAMA
REKLAMA

„Esame suskaičiavę, kad pernai sausio–rugsėjo mėnesiais bankas Lietuvoje išdavė būsto paskolų už daugiau nei 340,7 mln. eurų.

Šiemet ir toliau gyventojams skolinsime laikydamiesi atsakingojo skolinimo nuostatų. O apie oficialius pokyčius paskelbė Lietuvos bankas – antrajai paskolai turės būti taikomas didesnis pradinio įnašo lygis“, – komentavo banko atstovė.

Palūkanų prognozės

A. Prapiestis skaičiavo, kad būsto paskolų palūkanų normos šiais metais mažėjo ir lapkričio mėn. siekė 2,05 proc. – mažiausiai nuo 2017 m. pabaigos.

„Naujausios bankų apklausos duomenimis, bankai jau šeštą ketvirtį iš eilės teigė, kad šiek tiek sumažino būsto paskolų maržas, tad jei konkurencija skolinant būsto įsigijimui nesilpnės, palūkanų maržos neturėtų reikšmingai padidėti. Palūkanos galėtų didėti, jei jų kita dedamoji – Euribor norma – perkoptų 0 proc. ir taptų teigiama.

Naujausia Europos Centrinio Banko (ECB) apklausa parodė, kad rinkos analitikai to tikisi tik 2025 metais. Tačiau ateities sandorių kainos rodo, kad Euribor norma teigiama gali tapti kiek anksčiau – 2023 m. pabaigoje. Taigi greito palūkanų normų kėlimo dar tikrai nesitikima. Taip yra dėl to, nes Euribor norma yra glaudžiai susijusi su ECB nustatoma palūkanų norma, kuri šiuo metu taip pat yra neigiama, siekia –0,5 proc.“ – komentavo A. Prapiestis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, palūkanų augimas susijęs su infliacija.

„ECB palūkanų normos gali būti padidintos, jeigu prieš pasibaigiant prognozuojamam 2–3 m. laikotarpiui infliacija pasieks 2 proc. lygį.

Tačiau dabartinis infliacijos išaugimas turėtų palaipsniui slopti, nes daugiausia yra susijęs su energetikos ir žaliavų kainų šuoliu, kurio centriniai bankai negali paveikti. Naujausios prognozės rodo, kad infliacija euro zonoje 2023-2024 m. turėtų būti žemesnė nei ECB 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslas. Vis dėlto ECB kartu su nacionaliniais euro zonos šalių centriniais bankais atidžiai stebi ir analizuoja ekonomikos padėtį bei dinamiką bei priima atitinkamus sprendimus“, – komentavo A. Prapiestis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų