REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų. Tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms. Tačiau verslininkai jas vertina kritiškai, anot jų, pinigų jie gali pasiskolinti ir iš bankų, o patekti į naujas rinkas iš karto neišeis, tam reikės kelių metų.

Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų. Tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms. Tačiau verslininkai jas vertina kritiškai, anot jų, pinigų jie gali pasiskolinti ir iš bankų, o patekti į naujas rinkas iš karto neišeis, tam reikės kelių metų.

REKLAMA

Bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas pasakojo, kad su lietuviškos produkcijos pirkėjais Kinijoje sėkmingai bendradarbiavo jau 7 metus.

„Netgi girdėjome valdžios raginimus daugiau dirbti su Kinija ir ieškoti alternatyvų Rusijos rinkai. Tačiau dabar taip išėjo, kad su Rusija ir toliau sėkmingai dirbame, o Kinija mūsų alaus nebeįsileidžia. Tiesiog mums pasakė, kad lietuviškos prekės Kinijoje nebepageidaujamos.

Į Kiniją nebeišvešime 1,5 mln. litrų alaus. Tai sudarys apie 300–500 tūkst. eurų nuostolių per metus. Dėl to nesužlugsime, tačiau gaila įdirbio“, – pasakojo įmonės vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Verslininkas valdžios siūlomą pagalbą įvertino kritiškai.

„Pavyzdžiui, siūlo beprocentines paskolas. Tačiau tas paskolas juk nesudėtinga gauti ir bankuose. Keistai atrodo, kad žlugdomas verslas, o už sužlugdymą siūloma pinigų paskolinti. Kažin, ar ši priemonė bus veiksminga.

REKLAMA

Dar siūloma ieškoti kitų rinkų. Tai yra teisingas kelias, tačiau jis labai ilgas. Norint įeiti į kitą rinką, reikia mažiausiai 2 metų. Neišeis iš vienos rinkos iš karto pereiti į kitą. Net Lietuvoje pradėti prekiauti naujame prekybos tinkle nėra lengva, reikia laiko“, – paaiškino M. Horbačauskas.

Anot jo, politikai turėtų spręsti, ką daryti Lietuvos verslams, santykius su Kinija gerinti ar nebe.

„Tačiau negatyvo inercija yra didelė. Mes jau rugsėjo mėnesį iš partnerių Kinijoje ėmėme gauti žinutes su klausimais, kas pas mus vyksta. Kinijos spauda apie Lietuvą rašė vien negatyviai. Juk jeigu ir pas mus apie kažkokią šalį butų susiformavęs blogas įspūdis, juk verslai nenorėtų su ja bendradarbiauti.

REKLAMA
REKLAMA

Tad vėl vežti prekes į Kinija galime greitai, tačiau negatyvios nuomonės apie savo šalį taip greitai nepakeisime“, – sakė M. Horbačauskas.

Prašo ir Europos Sąjungos pagalbos

Kaip teigia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Kinijos ekonominis spaudimas nukreiptas prieš Lietuvos verslą kelia susirūpinimą.

„Eksporto blokavimas ir importo į Lietuvą užkirtimas, tiekimo grandinių trūkinėjimas, pristabdytas investuotojų į Lietuvą apsisprendimo greitis daro Lietuvos verslą nekonkurencingu kitų valstybių atžvilgiu. Dėl šios situacijos daliai įmonių gali tekti stabdyti veiklą.

Apie 200 Lietuvos vidutinių ir didesnių įmonių turi prekybos ryšių su Kinija. Šiandien 60 įmonių, kurios priklauso LPK, patiria sunkumų. Apie 20 įmonių negali eksportuoti prekių į Kiniją, o daugiau nei 40 įmonių negali prekių nei išsiųsti į Kiniją, nei gauti iš Kinijos“, – komentavo konfederacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, Lietuvos įmonės už prekes sumokėjo, tačiau jų negauna.

„Jau ne kartą kreipėmės į valdžios institucijas, prezidentą, Vyriausybę ragindami imtis neatidėliotinų aktyvių veiksmų šiuo sudėtingu laikotarpiu, siekiant įtraukti Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ir Europos Sąjungos (ES) institucijas.

ES turėtų išnaudoti visas įmanomas politines ir teisines priemones Kinijos ekonominiam karui prieš Lietuvą stabdyti. Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad iki šiol nematome jokio ES institucijų įsitraukimo ir paramos ES lygiu Lietuvai ir jos įmonėms. O juk ekonominis spaudimas ir prievarta Lietuvos verslo atžvilgiu yra vykdomi jau ne vieną savaitę ir situacija kasdien darosi vis sudėtingesnė“, – situaciją apibūdino pramonininkai.

REKLAMA

Anot jų, labai svarbu, kad Lietuvos valdžios institucijos išnaudotų ir narystę tarptautinėse organizacijose.

„O LPK savo ruožtu aktyviai bendradarbiauja su nacionalinėmis ir tarptautinėmis pramonės, verslo organizacijomis informuodama jas apie esamą situaciją ir galimas jos pasekmes. LPK ragina tarptautines pramonės ir verslo organizacijas daryti poveikį ES institucijoms, kad jos savo aktyviais veiksmai stabdytų Kinijos vykdomą ekonominę prievartą.

Valdžios siūlomos finansinės priemonės yra sveikintinos, svarbiausia, kad patys mechanizmai būtų aiškūs, paprasti ir greiti“, – teigė konfederacija.

Sulėtės ekonomikos augimas

Ekonomistai irgi sako, kad Kinijos sankcijos Lietuvai yra viena didžiausių grėsmių ekonomikai.

REKLAMA

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad paaštrėję santykiai su Kinija kelia nerimą dėl ekonominės veiklos tęstinumo.

„Kinijos grasinimai, taikyti sankcijas trečiosioms šalims, mūsų eksporto partneriams ar įmonėms, kurios norėtų investuoti Lietuvoje ar jau yra tai padariusios, gali kelti sunkumų.

Esame maža atvira ekonomika, o mūsų sėkmės garantas – eksporto sėkmė. Taip pat mums svarbu pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios yra svarbios ne vien sukuriamomis darbo vietomis, bet ir aukštos pridėtinės vertės sukūrimu“, – komentavo ekonomistė.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, Kinija prieš Lietuvą jau ėmėsi sankcijų, nebepriima lietuviškų prekių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dėl to kenčia su Kinija bendradarbiaujantys verslai. Tačiau dar daugiau nuostolių gali kelti Kinijos sankcijos kitų šalių įmonėms, kurios importuoja iš Lietuvos gamybos komponentus. Žinoma, tai priklauso ir nuo Europos Sąjungos, kokia jos bus pozicija šiame geopolitiniame židinyje“, – teigė ekonomistė.

Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Kinija yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos prekybos partnerių ir jeigu ji spaus Vakarų Europos gamintojus nepirkti komponentų iš Lietuvos, nukentės eksportas.

„Dalis Lietuvos gamintojų gali pasitraukti į kitas šalis. Investuos į užsienio šalių įmonių akcijas, ieškos partnerių kitus gaminti komponentus. Tad galime prarasti pramonę Lietuvoje.

REKLAMA

Be to, po pirmosios viruso bangos Lietuva gavo daug užklausų iš Europos gamintojų dėl investicijų. Įmonės nori vystyti gamybą mūsų šalyje. Tačiau dėl santykių su Kinija galime prarasti potencialius investuotojus. Jie gali pasirinkti kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lenkiją.

Finansinė pagalba verslams

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva gruodžio 29 d. Vyriausybė pritarė pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją.

Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

REKLAMA

„Reaguojame į prekybos su Kinija sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos verslas. Siekdami jam padėti, parengėme pagalbos priemones, kurios gamintojams leis įsitvirtinti naujose šalyse ir diversifikuoti savo eksportą. Artimiausiu metu planuojame pasiūlyti dar daugiau finansinės pagalbos priemonių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pagalbos priemonei „Naujos galimybės“, kuri skirta įmonėms ir jų produkcijai užsienyje ar Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose pristatyti, numatyta 5 mln. eurų.

Priemonei „Expo sertifikatas“, kuri skirta planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, įskaitant reikalingus bandymus ir tyrimus, numatytas 1 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu sunkumų patiriančios šalies įmonės su valstybės pagalba gali pasiskolinti ir mokėti ribotas palūkanas arba gauti paskolas su valstybės garantija. Šias pagalbos priemones administruoja bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Lietuva derasi su Europos Komisija dėl galimybės sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančioms įmonėms pasinaudoti lengvatinėmis iki 12 mėn. trukmės paskolomis bendrovių veiklai užtikrinti. Tam numatoma skirti 130 mln. eurų. Verslas galėtų gauti iki 5 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio–rugsėjo mėn. Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 184,6 mln. eurų.

tegu iš savo kišenės atsako kaltasis
Ne ES pagalbos prašykit, o kreipkitės į Nausėdą, kad paleistų Seimą ir Vyriausybę. Po išankstinių rinkimų atėję nauji žmonės gal spės užspausti stabdį valstybės bankrotui!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų