Lietuvos verslas

Gyventojai jau gavo vasario mėnesio sąskaitas už šildymą. Žmonės ir šilumos tiekėjai sako, kad jos jau šiek tiek mažesnės nei sausį. Gyventojai tikisi, kad kitą mėnesį sąskaitos dar daugiau sumažės. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad daugėja gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą. Portalo tv3.lt skaitytoja pasidalijo savo sąskaita už šildymą. Ji siekia lygiai 100 eurų.

Seimui ketvirtadienį pateiktas biudžeto pataisos projektas, kuriuo išlaidas gynybai siūloma didinti iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Absoliučia suma Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau buvo šiais metais suplanuota, 1,2 mlrd. eurų, papildomai gynybos reikmėms didėtų 300 mln. eurų. Iš jų jau skyrėme 40 mln. eurų priimančiosios šalies paramai ir šis pakeitimas leistų skirti dar papildomus daugiau nei 250 mln.

Dėl ES sankcijų Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai areštavus jo netiesiogiai valdomos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sąskaitas bankuose, ekonomikos analitikai sako, kad įmonės sustabdymas labiau paveiks regioną ir su įmone susijusius verslus. Jų vertinimu, dėl karo Ukrainoje griežtinant sankcijas Rusijai, panašių atvejų Europoje gali daugėti, tačiau šalys turėtų prie jų adaptuotis.

Vienos didžiausių šalies verslo grupės „Vilniaus prekyba“ (VP) direktore ir valdybos pirmininke paskirta Jolanta Bivainytė,   pastaruosius dvejus metus vadovavusi vienam didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“.  Pastarosios įmonės generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas nuo kovo 4 dienos eina daugiau nei metus „Maxima Latvija“ vadovavęs Tomas Rupšys, pranešė įmonės Registrų centrui.

Kovą apie 200 tūkstančių gavėjų sulauks vienišo asmens išmokos. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus paskutinę kovo savaitę. „Prasidėjus šio mėnesio pensijų mokėjimui, sulaukiame ir gyventojų klausimų dėl vienišo asmens išmokos.

Lietuvos gyventojai jau griebiasi už galvų – kaip ant mielių didėja ne tik kuro kainos, bet po truputį brangsta ir maisto produktai. Pavyzdžiui, kai kurie duonos gamintojai kainas jau pakėlė 20 procentų, o kiti jas žada kelti greitu metu. Tad ko tikėtis toliau? Kas laukia Lietuvos gyventojų? Ar Lietuvai gresia ekonominė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

Lietuvos verslas neturėtų tikėtis finansinės valstybės paramos dėl nutrūkusių ryšių su Rusija ir Baltarusija, nes žinojo apie tokių ekonominių santykių riziką ir jų pasekmes, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Verslo darymas Rusijoje ir Baltarusijoje buvo verslo rizikos klausimas, o dabar, kai retkarčiais prabylame apie pagalbos jam priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą riziką už veikimą šiose rinkose.

 Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą trečiadienį įtraukus netiesioginį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką, įmonės sąskaitos areštuotos. Tai BNS patvirtino Kėdainių meras Valentinas Tamulis ir pati įmonė.  „Šiuo metu gamykla funkcionuoja, šiandien dar niekas darbuotojų neatleidžia, bet jiems („Lifosai – BNS) sąskaitų areštas uždėtas, jų veikla kaip ir sustabdyta“, – BNS sakė V. Tamulis.

Lietuvoje šių metų sausį prekių eksportuota už 3,11 mlrd. eurų – 36,5 proc. daugiau nei pernai sausį. Prekių importas siekė 3,41 mlrd. eurų – 53,9 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 34,1 proc. iki 2 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 17,5 proc.), užsienio prekybos deficitas siekė 301,6 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (3,1 karto), plastikų ir jų gaminių (57,5 proc.

Tikimybė, kad Europos Sąjungoje (ES) šiemet kils recesija, viršija 50 proc., sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikimybė recesijos ES ir Lietuvoje yra smarkai išaugusi, ypač, jeigu ta situacija užsitęs. Manyčiau, kad ta tikimybė viršijo 50 procentų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Ž. Mauricas. Anot ekonomisto, vartotojų nuo augančių kainų apsaugoti nepavyks, todėl teks taupyti, kitaip kyla grėsmė įklimpti į dideles skolas.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų. Trąšų poreikiui pavasarį smarkiai išaugus rinkoje jų trūksta, nes šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina, vis sunkiau jų gauti ir iš pardavėjų Vakaruose – situacija panaši visoje Europoje, sako ūkininkai. Be to, pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus.

Gyventojai skundžiasi, išaugusiomis degalų kainomis, ypač dyzelino. Energetikos ministerija įtaria, kad degalinių atstovai siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi ir išaugusia degalų paklausa. Tuo metu ekonomistai ir degalinių atstovai sako, kad augant paklausai auga ir degalų kaina, o Vyriausybei siūlo ieškoti būdų kaip kainas mažinti, pavyzdžiui taikyti PVM lengvatas ir mažinti degalų akcizus. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad degalų kainos auga beveik kasdien.

Rusija galėtų atjungti Lietuvą nuo bendros su Baltarusija, Rusija ir Baltijos šalimis elektros  energetikos sistemos (BRELL), sako šalies prezidentas. Tačiau, pasak Gitano Nausėdos, Lietuvos vartotojai neliktų be elektros, nors pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni „Elektros atveju iš tikrųjų gali būti priverstinis mūsų atsijungimas nuo BRELL žiedo, jeigu pati Rusija nuspręstų naudoti šitą priemonę mūsų atžvilgiu. Tokiu atveju reikėtų kardinalių sprendimų.

Susisiekimo ministras sako, kad Europos Sąjungai (ES) svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus daugiausia diskusijų kyla dėl to, kaip  įgyvendinti tokį draudimą. Tačiau, pasak Mariaus Skuodžio, kai kurie sprendimai, nors ne tokie ambicingi, gali būti paskelbti jau netrukus.  „Kaip ir dėl oro erdvės – vienas dalykas yra pasakyti, kitas dalykas – įgyvendinti ir padaryti. Su laivais lygiai taip pat.

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei blokuojamos 57 interneto svetainės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. skleidžia karo propagandą ir kursto karą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą penk...

Vyriausybė pritarė pateiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios, tikimasi, padės pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų iš užsienio, o taip pat pagelbės nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje. „Tikimės, kad atvykimo išmoka iš užsienio atvykusiems darbuotojams ir juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata ir padės į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.

Vadinamąsias antikrizines priemones, kuriomis būtų amortizuojamos dėl karo Ukrainoje pasaulyje kylančios žaliavų ir energetikos išteklių kainos, Vyriausybė žada pateikti tik po Europos Komisijos sprendimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, galimos priemonės būtų siūlomos kartu su šių metų valstybės biudžeto pakeitimais.

Degalinėse itin sparčiai augant kuro kainoms, Vyriausybė kol kas nesiūlys mažinti degalų akcizo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Didžioji dalis litro (kuro – BNS) kainoje yra vis dėlto naftos kainos. Jūs matote, kaip kyla naftos kainos, naftos kainos kyla ir dėl neapibrėžtos situacijos naftos rinkoje, todėl kad nėra aišku, ar bus sankcionuojama rusiška nafta, ar į rinką ateis kitų tiekėjų nafta, kiek tos naftos ateis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

SEB bankas nekilnojamojo turto plėtros grupei „Eika“ skolina 2,7 mln. eurų 5 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkui Klaipėdos rajone įrengti, pranešė bankas.  „Eika“ į projektą planuoja investuoti apie 4 mln. eurų, parkas per savo veiklos laikotarpį sugeneruos apie 160 gigavatų (GWh) elektros. Pasak pranešimo, „Eika“ statybų leidimo planuoja sulaukti iki kovo pabaigos.

Deklaruoti pajamas už praėjusius metus jau gali visi gyventojai. Į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkelti duomenis apie 2,3 mln. gyventojų pajamas ir išlaidas, iš jų – net 1,8 mln. deklaracijas reikės tik peržiūrėti ir pateikti. Šiais metais, kaip ir kasmet, pajamas deklaruoti reikia iki gegužės 2 d., praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Dėkojame 1,35 mln. gyventojų, kurie laiku deklaravo pajamas praėjusiais metais.

Vyriausybė neskubės teikti Seimui planuojamos mokesčių pertvarkos, o jei pavasario sesijoje ji ir būtų pateikta, bus svarstoma gerokai atidėti pokyčių įsigaliojimą, rašo portalas vz.lt.  Premjerė Ingrida Šimonytė vz.

Lietuvos verslo konfederacija aktyviai teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo tobulinimo, nes spendžiami užimtumo, darbuotojų kvalifikacijos, migracijos klausimai. Šiandien Vyriausybei svarstant numatomus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimus, LVK siūlo įvertinti teikiamų pasiūlymų pagrindimą. Verslo atstovų nuomone, reikalinga nustatyti efektyvesnes priemones, sprendžiant ilgalaikių bedarbių problemą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skirti vienkartines išmokas iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir įmonėms, kurios įdarbins Lietuvoje trūkstamų profesijų atstovus. Tokias Užimtumo įstatymo pataisas artimiausiu metu svarstys Vyriausybė, jos įsigaliotų pritarus Seimui.  Parama persikelti į Lietuvą galės pasinaudoti ir seniau išvykę emigrantai – Lietuvos piliečiai – bei nuo karo bėgantys ukrainiečiai.

Jungtinėms Valstijoms antradienį paskelbus draudimą naftos importui iš Rusijos, Jungtinei Karalystei ketinant tai padaryti iki šių metų pabaigos, o Lietuvai raginant Europos Sąjungą kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, ekspertai sako, kad Lietuvai ir Baltijos šalims nutraukti rusiškų dujų importą būtų lengviau nei likusiai Europai.

Kasdien į Lietuvą atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai su darbo pasiūlymais. Jie kviečia dirbti IT programuotojus, finansininkus, inžinierius, pardavėjus, virėjus, vairuotojus ir kt. Ukrainiečiams siūlomi atlyginimai ant popieriaus siekia nuo 725 eurų iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Darbdaviai tikina, kad priims ukrainiečius ir be patirties.

Ar Europos Sąjunga galės visiškai atsiriboti nuo Rusijos, kuriai pernai už dujas, naftą ir kitas prekes sumokėjo 160 milijardų eurų? Anot ekspertų, Europos valstybėms teks susitaikyti su aukštesnėmis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, brangesnį metalą senajam žemynui teks vežtis iš kitur. Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.

Ukrainiečiams pabėgėliams važiuojant į Lietuvą ir ieškant, kur išsikeisti atsivežtas santaupas grivinomis, kai kurios keityklos nuo karo bėgančius žmones palieka visiškoje neviltyje – kai kurie grivinų išvis nekeičia. O kiti gi už vieną eurą prašo apie 90 grivinų – beveik tris kartus daugiau nei numato oficialus Lietuvos banko kursas.  Keityklos aiškina, kad tokį kursą taiko, nes grivina pinga, norinčiųjų parduoti valiutą tik daugėja, o jos pirkėjų beveik nėra.

Apsirūpinimas gamtinėmis dujomis nėra silpnoji Lietuvos vieta, tačiau didelė problema yra šalies priklausomybė nuo rusiškos elektros, dėl to kuo greičiau šalies tinklai turi būti sinchronizuoti su Vakarais, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Dujos nėra silpnoji Lietuvos vieta, kalbant apie SGD (suskystintųjų gamtinių dujų – BNS) terminalą. Bet Lietuvoje didelė problema yra priklausomybė nuo elektros.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Viktorui Pranckiečiui raginant Žemės ūkio ministeriją parengti planą šalies žemės ūkiui karo akivaizdoje, stabdyti gamybą ribojančias taisykles, ministras Kęstutis Navickas sako, kad situacija stebima, tačiau atsisakyti įsipareigojimų nevertėtų. K. Navickas pabrėžė, kad Lietuva turi valstybinį maisto rezervą, kuris yra užpildytas. Be to, Seimas pavasario sesijoje turėtų skubos tvarka svarstyti pakeitimus, susijusius su šio rezervo išplėtimu.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad Europoje daugėjant ukrainiečių karo pabėgėlių Europos centrinis bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas kalbasi dėl palankesnio grivinos kurso euro atžvilgiu.  „Galbūt yra galimybė turėti tam tikrus apsikeitimo sandorius tarp Ukrainos nacionalinio centrinio banko ir ECB, bet tai galėtų būti tik bendri euro sistemos sprendimai ir Lietuvos bankas vienašališkų sprendimų čia daryti negali“, – antradienį žurnalistams sakė S. Krėpšta.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ gali pasirašyti sutartį su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį rangovo konkurso antros vietos laimėtoja Italijos  inžinerijos, infrastruktūros ir pastatų statybos bendrove „Rizzani de Eccher“. Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, įvertinusi „LTG Infra“ ketinamą sudaryti sandorį ir matydama tam tikrų rizikų nacionaliniam saugumui, praėjusią savaitę nustatė įmonei privalomas ...

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“, kuri pastatyta sovietų laikais ir buvo pritaikyta perdirbti tik rusišką naftą, nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos, teigia vienas įmonės vadovų.   Pasak bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros, bendrovė nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą.

Prieš metus „Iki“ pirmasis iš Lietuvos prekybos centrų pradėjo kulinarijos gaminiuose naudoti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tai yra dar vienas žingsnis tvaresnės bendrovės veiklos link. Jį palankiai vertina ir pirkėjai, ir gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos. Kasmet „Iki“ sunaudojama 100 tūkst.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Trijuose Lietuvos oro uostuose vasarį aptarnauta daugiau nei 250 tūkst. keleivių – 6,6 karto daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 38 tūkst. Keleivių srautas vasarį siekė daugiau nei 60 proc. 2019 metų vasario srauto, pranešė Lietuvos oro uostai. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad Rusijos karas Ukrainoje didžiausios  įtakos turėjo toms bendrovėms, skraidinusioms į Ukrainą ir iš jos arba ten laikiusioms savo orlaivius.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.  „Sulig kiekviena diena infliacijos pikas tolsta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nes išaugo energetinių išteklių kainos, dujų ir ypatingai naftos, o dar ir euras susilpnėjo.

Į Lietuvą dėl karo atvykstant vis daugiau ukrainiečių pabėgėlių, ukrainietiška valiuta prekiaujančios keityklos teigia, jog dėl rizikos yra priverstos supirkti grivinas gerokai pigiau, nes norinčiųjų parduoti daugėja, o pirkėjų beveik neliko. Šiuo metu keityklose už vieną eurą prašoma 85 grivinų, kai vasario 25 dieną nustatytas oficialus Lietuvos banko kursas – 33,7 grivinos už eurą.

Ukrainoje uždraustas Rusijos kapitalo prekybos tinklas „Mere“ Lietuvoje neplanuoja iš prekybos išimti rusiškų ir baltarusiškų prekių, praneša portalas lrt.lt. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad draudimų tokioms įmonėms veikti Lietuvoje nėra. Lietuvoje „Mere“ parduotuves valdo įmonė „Valientė“. Jos atstovai portalui sakė, kad nuo pirmadienio visose parduotuvėse nebeliks rusiškų ir baltarusiškų prekių, tačiau vėliau patikslino, kad sprendimo išimti šių prekių nėra.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje. Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Vasarį, palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,9 proc. (2,25 euro), o palyginti su pernai vasariu – 10,6 proc. (5,76 euro) brangesnis.

Ekonomistai sako, kad ekonominius karo padarinius jau matome ir Lietuvoje – auga prekių, ypač maisto, kainos. Tad siūlo ieškoti būdų, kaip jas sumažinti, vienas iš jų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Tuo metu prekybininkai tikina, kad šiandien yra svarbesnių problemų nei PVM. O finansų ministerija teigia, kad infliacija jau buvo numatyta, todėl gyventojams buvo padidintos jų pajamos.

Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai sako, kad dėl įvairių valdžios siūlomų antiinfliacinių priemonių Seimas apsispręs po to, kai bus priimtas sprendimas didinti finansavimą šalies gynybai. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, priėmus biudžeto pataisas dėl gynybos finansavimo bus svarstoma, kokių priemonių reikia imtis siekiant amortizuoti sparčiai kylančias naftos, dujų ir kitų išteklių kainas.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai. „Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc.

Viena didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ pirmadienį pranešė stabdanti veiklą Rusijoje, tęsiantis šios šalies invazijai prieš Ukrainą. „Praėjusią savaitę „Vičiūnų grupės“ vadovai pritarė planams koncentruoti verslą bei gamybą Europoje ir stabdyti veiklą Rusijoje“, – pranešime spaudai sakė grupės generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis. „Nuo pat pirmos dienos ėmėmės reikiamų veiksmų dėl mūsų įmonių veiklos Rusijoje sustabdymo.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.   „Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius.

Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą Lietuvoje žmonės aktyviau pirko ilgo galiojimo maisto produktus, tačiau pastaruoju metu situacija kiek aprimo, sako prekybininkai. Vis tik, anot jų, kai kurių produktų, pavyzdžiui, druskos ir sodos, pasirinkimas parduotuvėse sumažėjo. Tačiau prekybininkai patikino, kad jau ieškoma naujų tiekėjų.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose Baltijos šalyse toliau kilo. Didžiausias, net 76 proc. augimas fiksuotas Lietuvoje – čia elektra kainavo 178,17 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina didėjo 73 proc. iki 174,91 Eur/MWh, Estijoje – 55 proc. iki 156,72 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų kilimą lėmė staigus energijos išteklių kainų augimas biržoje – naftos kaina pakilo 21 proc., gamtinių dujų – 104 proc., o anglies – 95 proc. Tuo tarpu vėjo energijos gamyba regione sumažėjo 28 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad Lietuvos senjorai ir senjorės, lyginant su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę Lietuvos senjorų atžvilgiu taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų, rašoma pranešime spaudai.