Lietuvos verslas

Bankrutuojanti Vilniaus siuvimo įmonė „Nadis group“ planuoja atleisti visus darbuotojus. Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo neteks visi siuvėjai ir įmonės vadovas. „Įmonė informavo, kad įspėjo darbuotojus, iš jų 50 siuvėjų, kad jie bus atleisti dėl bendrovės bankroto“, – BNS teigė M. Jankauskienė.  „Sodros“ duomenis, įmonėje dabar dirba 51 darbuotojas.

Aplinkos ministerija perskirstė Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšas ir papildomai skyrė po 1 mln. eurų asbesto atliekoms tvarkyti ir tekstilės konteineriams įsigyti. Taip bus užtikrintas saugus asbesto atliekų tvarkymas ir sudarytos sąlygos tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas. Visos paraiškos, kurias savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė šiai paramai, bus peržiūrėtos kovo mėnesį.

Verslininko Igorio Udovickio šeimos valdoma logistikos bendrovė „Ferteksos transportas“  planuoja atleisti 14, arba daugiau nei pusę darbuotojų. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo neteks devyni transporto specialistai, likę – skirtingų veiklų administracijos darbuotojai. „Sodros“ duomenis, įmonėje dabar dirba 25 darbuotojai. „Ferteksos transportas“ teikia birių ir pakuotų trąšų ekspedijavimo per Klaipėdos uostą paslaugas. 80 proc.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Vakarams skelbiant vis naujas griežtas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, o Lietuvos įmonėms traukiantis iš šių itin rizikingų rinkų, verslo atstovai sako, jog šalies įmonės jaučiasi stabiliai ir yra pasiruošusios persiorientuoti į kitas rinkas.

Karas Ukrainoje turės neigiamų ekonominių padarinių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, sako ekonomistai. Anot jų, augs žaliavų ir prekių kainos, užtat tikimasi, kad bus atidėtas palūkanų normų kilimas, tad paskolos nebrangs. Be to, pasibaigus karui, ekonomistai žada ekonominį pakilimą.  Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad šiuo metu reikėtų visą dėmesį skirti kovai su agresoriumi, kuris užpuolė Ukrainą ir vėliau kalbėti, kaip tai paveiks ekonomiką.

Pernai Lietuvoje kremuota daugiau nei 10 tūkst. žmonių palaikų arba maždaug kas ketvirtas miręs mūsų šalyje. Ne vienam kilo klausimas, ką daryti su urna, kurioje atgula mirusiojo palaikai. Norint ją laikyti kapinėse, gali tekti pakloti nemenką sumą. Ekspertai kalba, kad dėl norinčių kremuoti palaikus ima mažėti vietos, tačiau augančios kainos klientų neišgąsdina. Kainos neturėtų keistis Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr.

Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai gyventojų, kuriems pensijas paprastai moka Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos institucijos. Tačiau karo metu mokėjimai iš jų sustabdyti. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iniciavo įstatymo pataisą, kuria buvo numatyta, kad pensijas mokės Lietuva.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,  į Ukrainą Lietuva siunčia pinigus 288 pensijų gavėjams, o Ukraina į Lietuvą – 403 gavėjams.

Europos Sąjunga (ES) derina naują sankcijų Rusijai paketą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Praktiškai visi yra sutarę, kad derinamas naujas sankcijų paketas, kuris apimtų ir naujas pavardes, ir tam tikrus sektorius, ir taip pat įmones, neatmetant galimybės, kad gali būti plečiamas ir bankų, kurie atjungti nuo SWIFT sistemos, sąrašas“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.

Prekybos tinklas „Maxima“ pranešė nuo pirmadienio stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. „Atsižvelgdami į situaciją informuojame, kad nuo rytojaus stabdome prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“, – bendrovės pranešime cituojama „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Anksčiau šią savaitę stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ pranešė Lietuvos paštas.

Metų pradžioje Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Sąraše pateiktos 23 įmonės, kuriose vidutinės algos viršijo 10 tūkst. eurų, 15 įmonių algos viršijo 12 tūkst., o viena viršijo 40 tūkst. eurų ribą. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės sausio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Kasmet Lietuva sumoka milijardus eurų Rusijai ir Baltarusijai iš šių šalių pirkdama energetinius išteklius – naftą, dujas, elektrą. Šiuos pinigus Vladimiro Putino režimas naudoja karui, kuriame žudo nekaltus ukrainiečius. Ar Lietuva galėtų ir turėtų atsisakyti minėtų išteklių? Kiek tai kainuotų vartotojams? Rusijai pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą, lietuviai ir kitų šalių gyventojai atsisako bet kokių rusiškų ar baltarusiškų prekių, kurias galima rasti parduotuvėse.

Rusijai pradėjus kruviną karą Ukrainoje, mūsų šalies verslininkai raginami nutraukti visus ryšius su okupantais. Ir tai kviečia daryti ne tik gyventojai ar paprasti vartotojai, bet ir patys verslininkai. Tokią poziciją išreiškė ir daugelį šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. „Vienas mano bičiulis daug prekiavo su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Kai jam paskambinau šį rytą, jis buvo pakeliui nuo Lenkijos – Ukrainos sienos.

Rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms, nuolat iškyla klausimas, kiek didės išmokos ir atlyginimai. Sprendžiant iš naujausių duomenų, skirtinguose šalies regionuose jie keičiasi nevienodai. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 322 eurai, skelbia Statistikos departamentas.

Vyriausybė penktadienį paskyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Papildomų karių į Lietuvą atsiuntė Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys. Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vyriausybė penktadienį atsisakė ploto reikalavimo vienam lankytojui prekybos vietose. Šis žingsnis – ne pirmas, per pastarąsias kelias savaites Vyriausybei švelninant apsaugos reikalavimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos. Šiuo metu prekybos vietose, esančiose uždarose erdvėse, taikomas 15 kv. m. bendro ploto reikalavimas vienam lankytojui.

Rusijai užpuolus Ukrainą, naujienų agentūra BNS toliau pateikia pavyzdžius, kaip per pastarąją savaitę Lietuvos įmonės reagavo į jau devynias dienas tebesitęsiančią karinę invaziją. * Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio kontroliuojamas „Agrokoncernas“ atsisakė naujų sandorių su Rusijos verslu. * „Telia“ pranešė dėl galimų Europos Sąjungos ir JAV sankcijų stabdanti visų 40 rusiškų kanalų retransliaciją.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo perkelti „Google“ atstovybę iš Maskvos į Vilnių. Pasak jos, „Google“ taip pat galėtų padėti Lietuvai kovoti su Rusijos ir Baltarusijos propaganda ir dezinformacija internete.  „Atsižvelgdami į tai bei į dabartinę geopolitinę situaciją, pasiūlėme „Google“ pasirinkti Lietuvą ir persikelti į Vilnių“, – minsterijos pranešime sakė A. Armonaitė, penktadienį Vilniuje susitikusi su „Google“ viceprezidentu Markhamu C. Ericksonu.

Rusijai atakuojant Ukrainos atomines elektrines Zaporižioje bei Černobylyje, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinį direktorių Rafael Mariano Grossi ragindamas skubiai nustatyti 30 km nekarines zonas aplink Ukrainos branduolines elektrines, kad būtų išvengta branduolinės katastrofos Europoje.

Euro kursas penktadienį nusmuko iki žemiausio lygio per dvejus metus žemiau, pasiekdamas 1,10 JAV dolerio už eurą ribą, karui Ukrainoje ir toliau temdant euro zonos ekonomikos atsigavimo po pandemijos perspektyvas. Euro zonos valiutos kursas vėlyvuosiuose ryto sandoriuose nukrito iki 1,0992 JAV dolerio už eurą – žemiausio lygio nuo 2020 metų gegužės mėnesio, amerikiečių valiutai pelnantis iš savo kaip saugios investicijos statuso.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ antrinė įmonė „LTG Cargo Ukraine“ dėl Rusijos kariuomenės invazijos laikinai stabdo veiklą Ukrainoje. Apie tai bendrovė jau informavo partnerius, klientus ir darbuotojus – joje dirbantys Lietuvos piliečiai dar iki karo pradžios grįžo į Lietuvą, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. „Veiklos vykdymas tampa neįmanomas, todėl visi susitarimai sustabdyti nuo kovo 1 dienos.

Dėl geopolitinių įvykių krova Klaipėdos uoste šiai metais gali kristi daugiau nei du kartus  –  iki 19 mln. tonų, sako uosto vadovas. Pernai krova uoste viršijo 45 mln. tonų. „Situacija yra prastoka krovos atžvilgiu, vien be karo (Ukrainoje – BNS), kuris tęsiasi savaitę, krovinių mažėjimas gali būti iki 30 mln. tonų, įvertinus sankcijas Baltarusijai. Dabar sankcijų skaičius didėja ir tas krovinio kiekis gali mažėti iki 19 mln.

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Vis daugiau užsienio įmonių sustabdo savo verslo veikimą Rusijoje, o rusai apgulė ne tik beužsidarančias parduotuves, bet ir bankus bei bankomatus. O ką šis ekonominis Rusijos krachas reikš Lietuvai? Kaip tai atsilieps mums? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ su Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragina Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš agresiją prieš Ukrainą vykdančių Rusijos bei Baltarusijos, nepirkti šiose valstybėse pagamintų produktų.  „Bendrovės iš viso pasaulio masiškai traukiasi iš didžiulį karą sukėlusių valstybių ir aš kviečiu Lietuvos verslus, kurie dar to nepadarė, pasitraukti.

Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį, sako fondų valdytojai. Pasak jų, greitai Rusija bus „nurašyta“.  „Nė vienas šalyje veikiantis antros ir trečios pakopos pensijų fondas nėra tiesiogiai investavę į Rusijos vertybinius popierius.

Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Šiuo metu dirba institucijos, yra tam tikros metodikos, kurios globalias kainas, sakykim, šildymo žaliavos, perkelia į galutinių paslaugų vartotojams kainas tam tikru periodiškumu.

Baltarusijos Mogiliovo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain“ stabdo veiklą. Įmonėje dirbo daugiau nei 800 žmonių, praneša bendrovė. Pasak jos atstovų, Baltarusijoje veikusios gamyklos darbuotojų atleidimų bus, tačiau kiek tiksliai, esą dar vertinama. „Vykstant karui Ukrainoje stabdome mūsų plyname lauke išaugintos įmonės veiklą neapibrėžtam laikui.

Lietuvos bankas inicijavo keturių, sąsajų su Rusija turinčių bendrovių atjungimą nuo savo mokėjimo sistemos Centrolink, o kitiems šios sistemos netiesioginiams dalyviams rekomenduoja nevykdyti klientų, susijusių su Rusija, mokėjimų eurais per Centrolink.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didinti šalies ekonominį bei kibernetinį saugumą Lietuva nori sukurti vietinį puslaidininkių centrą, kad įmonės galėtų dalyvauti regioninėse tiekimo grandinėse. „Taip tikimės patenkinti vietos pramonės poreikius ir prisidėti prie ES pozicijų stiprinimo šioje labai strateginėje rinkoje“, – pranešime sakė A. Armonaitė po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia, kad praėjusią savaitę prasidėjusi Rusijos karinė invazija Ukrainoje kol kas neturėjo reikšmingos įtakos pardavimams Lietuvos būsto rinkoje, tačiau pripažįsta, kad naujų užklausų dėl butų įsigijimo sumažėjo.

Dėl pradėto karo Ukrainoje Rusijos orlaiviams Vakarų šalys uždarė oro erdvę. Rusija taip pat nebeįsileidžia orlaivių iš Vakarų šalių. Skrydžių bendrovės ir kelionių organizatoriai tikina, kad dėl šių priežasčių ilgės skrydžių trukmė ir augs kainos. Taip pat skrydžių bendrovės įspėja, kas dalis jų lėktuvų gali įstrigti Rusijoje.  Skrydžių bendrovė „Wizz Air“ pripažino, kad dėl susidariusios padėties skrydžiai trunka ilgiau, todėl ir išlaidos yra didesnės.

Nutirpus sniegui Vilniaus savivaldybės teritorijų tvarkymo specialistai ir seniūnijų darbuotojai ir toliau tikrina, ar tinkamai prižiūrimos miesto aikštės bei kiemai. Nuo metų pradžios iki dabar sulaukta šimtų gyventojų pranešimų apie netinkamai prižiūrimas teritorijas – vien už sausį miestą tvarkančioms įmonėms jau skirta daugiau nei už 224,5 tūkst. eurų dydžio baudų.  Prie trijų sostinėje dirbusių įmonių nuo šio sausio prisijungė dar trys.

Aplinkos apsaugos departamentui vadovaus Giedrius Kadziauskas. Jis yra buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, ūkio viceministras.   Konkursą laimėjęs D. Kadziauskas pareigas eiti pradės eiti kovo 7 dieną, pranešė Aplinkos ministerija. „Tikiu, kad jo sukaupta pasaulinė kontroliuojančių institucijų geroji praktika taps Lietuvos aplinkosaugos standartu“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Europą išdrįsti atsisakyti Rusijos energetikos išteklių ir atjungti visus šalies bankus nuo tarptautinės atsisakymų sistemos SWIFT. Vilniuje ketvirtadienį viešinti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss taip pat paragino izoliuoti daugiau Rusijos bankų.

Europos Sąjungai (ES) trečiadienį pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belarusklaij“, premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per šalį nebėra svarbus.  „Patvirtinus sankcijas Europos Sąjungos mastu, tiesą sakant, Vyriausybės sprendimas jau nebėra svarbus. Kadangi yra nustatytos sankcijos, tos sankcijos galioja privaloma tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams Lietuvoje darbą siūlo prekybos tinklai, daugybė viešbučių, restoranų, transporto, gamybos įmonių, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, per dvi kovo darbo dienas 200 šalies darbdavių pasiūlė darbą ukrainiečiams.   „Turime didelį srautą – per valandą registruojasi apie 10 darbdavių, dienai baigiantis apie 80 teikia darbo pasiūlymus Ukrainos karo pabėgėliams. 30 proc.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,9 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,3 proc.

Europos Komisija kitą savaitę pateiks siūlymus, kaip mažinti bendrijos priklausomybę nuo Rusijos dujų, sako naujasis komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. „Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas“, – BNS sakė šią savaitę naujas pareigas pradėjęs eiti M. Vaščega.

Klaipėdos uoste „Belaruskalij“ trąšas krovęs Birių krovinių terminalas (BKT) pranešė planuojantis atleisti beveik visus darbuotojus, patvirtino Užimtumo tarnyba. Tarnyba ketvirtadienį ryte gavo bendrovės pranešimą apie grupės darbuotojų atleidimą.

Energetikos ministrui susirūpinus augančiomis degalų kainomis ir svarstant, ar degalinių operatoriai nepiktnaudžiauja dėl karo Ukrainoje išaugusia kuro paklausa, šio verslo atstovai tai neigia ir sako, kad tai yra  sparčiai augančių pasaulinių naftos kainų pasekmė.  Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį kreipėsi į didžiuosius Lietuvos degalinių operatorius dėl su Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia sutapusio degalų kainų padidėjimo.

Karas Ukrainoje neramina ir lietuvius – jie užplūdo ginklų parduotuves. Pardavėjai skaičiuoja, kad per savaitę gyventojai nusipirko tiek ginklų, kiek anksčiau nupirkdavo per metus. Tiesa, tiek prekybininkai, tiek Lietuvos policija įspėja, kad ginklai parduodami tik su leidimais. Už nustatytos tvarkos pažeidimus gresia atsakomybė.

Vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ vadovas Šarūnas Matijošaitis sako, kad grupė dėl verslo Rusijoje priima „būtinus, neatidėliotinus sprendimus“. Daliai Lietuvos verslo atsisakant ryšių su Rusija dėl jos pradėto karo Ukrainoje, konkrečių sprendimų jis nekomentavo, tačiau tvirtino, jog grupė imasi kardinalių pokyčių ir koncenruojasi į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą.

Užsakomųjų skrydžių bendrovė „Get Jet Airlines“ informuoja atšaukianti kelionių organizatoriaus „TUI Baltics“ skrydžius į Egipto kurortus – Šarm el Šeichą ir Hurgadą.  Artimiausias skrydis maršrutu Vilnius – Šarm el Šeichas (Nr. GW3045) buvo suplanuotas kovo 3 d. (ketvirtadienio) rytą. Sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su „TUI Baltics“ ir atšaukti skrydžius „Get Jet Airlines“ priėmė, vykdydama Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas  Rusijos verslui ir šios šalies asmenims.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.  „Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti kiaulių ir viščiukų broilerių augintojams 8,1 mln. eurų paramos.  Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad kiaulių augintojams prašoma 6,1 mln. eurų, o viščiukų broilerių augintojams – 2 mln. eurų.  „Paveikė ir kovidas, ir kiaulienos perteklius Europos Sąjungoje. Pagal mūsų skaičiavimus prašome virš 6,1 mln.

Šių metų infliacija nebus didesnė negu vasarį ir gali siekti 9–10 proc., sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Kovą matysime ne tokius didelius bent jau mėnesinės infliacijos skaičius, kokie buvo sausį, vasarį, nes kovą šilumos kainos gyventojams bus mažesnės negu vasarį, nes kovą šilumos kainos bus skaičiuojamos pagal sausio gamtinių dujų kaina, kurios siekė apie 84 eurus už megavatvakandę, kai gruodį buvo apie 120 eurų.

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos šiemet laukia pokyčiai, metai bus neaktyvūs – gali būti mažiau įsigijimų, dėl žaliavų trūkumo gali strigti statybos, sako ekonomistai.  „Aktyvumo prasme nekilnojamojo turto srity bus labai neaktyvūs metai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš rezervo skirti 3,94 mln. eurų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams priimti. „Šie pinigai bus skirti nevyriausybinėms organizacijoms, kad atsirastų mobilios komandos, kurios gali teikti paslaugas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad draudimas Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į jūrų uostus derinamas su kitomis Baltijos jūros šalimis ir Europos Sąjunga.   „Kalbėjau apie tai su Lenkijos kolega, derinama su Latvija, sprendimai rengiami ES lygmeniu“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.  Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, jūrų uostų uždarymas didesnį efektą duotų, jei tai būtų bendra ES pozicija.

Metalą ir medieną iš Rusijos importuojančios Lietuvos įmonės sako, kad Vakarams pritaikius griežtas ekonomines sankcijas Rusijai prekybiniai santykiai su šia šalimi tapo labai komplikuoti – produkcija brangsta, jos neįmanoma atsivežti ir vykdyti įsipareigojimų klientams. Karas sukrėtė ir grūdų rinkas – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kviečių kainos išaugo 30 proc., sako šio verslo atstovas. Lietuvos grūdų perdirbėjai ir prekybininkai su Rusija iki šiol prekiavo minimaliai.