Lietuvos verslas

Lietuvos bankas (LB) trečiadienį apribojo lietuviško kapitalo fintech bendrovės „Paysera“ paslaugas naujiems didesnės rizikos klientams. Tai centrinis bankas padarė įvertinęs, kad bendrovė galimai netinkamai įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.

Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir Vakarų šalių bei Rusijos oro erdvės uždarymas jau paveikė Lietuvos turizmo verslą – jo atstovai sako, kad sumažėjo vasaros kelionių pardavimai, be to, maždaug ketvirtadaliu smuko turistų srautas į Lietuvą.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad aukšti infliacijos tempai neramina centrinį banką, tačiau Gediminas Šimkus taip pat įspėja, kad infliacija dar didės dėl karo Ukrainoje.   „Ką beslėpti, tikrai neramina aukšti infliacijos tempai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė centrinio banko vadovas.   G. Šimkaus teigimu, naftos, dujų ir kitų žaliavų kainų ateities sandoriai rodo, kad jų kainos išlieka aukštumose. Be to, jas augins ir tiekimo trikdžiai.

Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir norėdama užtikrinti Lietuvos saugumą  Vyriausybė ketina uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Klaipėdos uostą, BNS pranešė šaltiniai Vyriausybėje. Pasak jų, Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vyriausybė sprendimą turėtų priimti jau trečiadienį.

Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraštis „Financial Times“ sudaromame greičiausiai augančių Europos bendrovių sąraše – ir lietuviški verslai, praneša portalas vz.lt. Antroje vietoje rikiuojasi sveikatingumo paslaugų ir produktų startuolis „Kilo Health“. Reklamos paslaugų bendrovė „Omnisend“ užima 77-ą vietą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos orlaiviams bei Rusijai ėmusis atsakomųjų veiksmų, o kartu brangstant kurui, visi šie veiksniai, tikėtina, didins lėktuvų bilietų kainas, teigia aviacijos ekspertai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir kitų parlamentarų siūlymui iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pritarti įstatymo projekto tikslui, bet patį projektą tobulinti. Parlamentarai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst.

Šiu metu Lietuvoje rusiškoms prekėms boikotą paskelbė tiek pirkėjai, tiek verslininkai kartu su prekybininkais. Verslo atstovai tikina, kad jokių nuostolių dėl to Lietuva nepatirs. Ekonomistai į šią situaciją žiūri dvejopai. Jie siūlo rusiškas prekes pakeisti ukrainietiškomis arba Rusijos opozicijos remiamas įmones ar jos specialistus persivilioti dirbti į Lietuvą.

Bankų išduodamos mokėjimo kortelės daugeliui tapo tokiu įprastu dalyku, kad net nesusimąstome, kodėl jos atrodo vienaip ar kitaip. Tačiau kai kurios naujos kortelės atrodo visiškai neįprastai. Tuo įsitikino vilnietė Gabrielė, šiomis dienomis iš savo banko „Luminor“ gavusi keistai atrodančią kortelę. Kitaip nei visos ankstesnės jos turėtos kortelės, šioje jos numeris, turėtojo vardas, pavardė ir galiojimo laikas nurodyta ne viršutinėje, o apatinėje dalyje.

Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad visoje Lietuvoje siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams.  „Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Inga Balnanosienė .  Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, pernai ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Reaguodamos į vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir siekdamos padėti nuo karo baisumų bėgantiems žmonėms „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės pradeda teikti pagalbą. Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo kovo 1 d. Ukrainos piliečiams pasiūlė nemokamą susisiekimą vietiniais maršrutais Lietuvoje. Nemokamu susisiekimu pasinaudoti norintiems Ukrainos piliečiams pakaks pateikti Ukrainos pasą ar asmens tapatybės kortelę, vaikams – gimimo liudijimą.

Prekybos tinklas „Rimi“ stabo prekybą „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“ leidiniais. Taip pat stabdys mineralinio vandens „Borjomi“ užsakymus ir išims juos iš prekybos. Nuo kovo 1 d. prekybą „Respublika“ grupės leidiniais sustabdė Lietuvos paštas. Nuo minimos datos laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ nebebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus. Dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma kartu su atsakingomis institucijomis.

Antradienį pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp SEB banko, SEB grupės paslaugų centro Vilniuje, SEB Life and Pension Baltic SE Lietuvos filialo ir darbuotojų profesinių sąjungų, pranešė bankas. Kolektyvinės sutarties pasirašymui balsavimo metu pritarė dauguma SEB darbuotojų. Sutartyje įtvirtintos ir iki sutarties pasirašymo galiojusios, ir papildomos naudos visiems SEB darbuotojams, net ir tiems, kurie nėra įstoję į darbuotojų profesinę sąjungą.

Lietuva supaprastino į šalį atvykstančių pabėgėlių iš Ukrainos įsidarbinimo tvarką. Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva pagrindiniai Lietuvos darbo paieškos portalai savo darbo skelbimus nuo šiol filtruos ir pagal tai, ar siūlomas darbas yra tinkamas Lietuvoje apsistojusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Nuo kovo 1 d. Lietuvos pašto bei „PayPost“ skyriuose sustabdytos  į Rusiją ir Baltarusiją ar iš jų atliekamos piniginės perlaidos. Taip pat nuo kovo 2 d. Lietuvos paštas stabdo komercinių siuntų, t. y. verslo klientų siunčiamų siuntų, siuntimą į Rusiją bei Baltarusiją. „Solidarizuojamės su visu pasauliu ir iš savo pusės darome tai, ką galime.

„Maxima“ pranešė, kad iš prekybos išima mineralinį vandenį „Borjomi“. „Stabdome mineralinio vandens „Borjomi“ užsakymus ir per ateinančias kelias dienas jį išimsime iš prekybos. Sprendimas priimtas remiantis vakar paskelbtomis Europos Sąjungos sankcijomis naujiems asmenins ir subjektams. Toliau sekame sąrašą fizinių ir juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą, ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais.

Vasario 28 d. Vilniuje nukabintas prekinis ženklas „Carskoje selo“. Šį sprendimą priėmė bendrovė „Amber food“, kuriai minėtas prekinis ženklas priklausė paskutinę dieną. „Taip sutapo, kad šio restorano pardavimo kartu su prekiniu ženklu sandoris įvyko būtent šiomis dienomis. Ir nors prekinį ženklą formaliai jau perleidome į naujo savininko rankas, nusprendėme, kad susiklosčius tokiai situacijai turime pasinaudoti savo teise ir žengti šį nors ir simbolinį, bet labai svarbų mums visiems žingsnį.

Dešimtmečiais Europa tikėjo, kad taika nugalėjo, kad konvencinis karas žemyne nebeįmanomas, kad net ir aršiausius priešus galima palenkti savo pusėn su jais prekiaujant. Visi šie įsitikinimai buvo sudaužyti į šipulius prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Europa jau seniai buvo pajuokiama dėl savo nerangumo ir negebėjimo priimti sprendimų. Praėjusios savaitės sankcijos atrodė tik patvirtino, kad europiečiai yra bejėgiai.

„Ukraina šiuo metu kovoja už demokratiją ir už mūsų visų saugumą. Turime padėti Ukrainai visais įmanomais būdais, įskaitant kuo greitesnį Ukrainos prisijungimą prie Europos elektros energijos sistemų“ – tokią poziciją išsakė Lietuva vasario 28 d. Briuselyje vykusioje neeilinėje ES energetikos taryboje, kurioje aptartas ES pasirengimas krizėms ir pagalbos Ukrainai po Rusijos invazijos priemonės.

Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)  augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Statistikos departamentas antradienį paskelbė antrąjį BVP įvertį – pagal jį šalies ekonomika pernai augo 4,8 proc., tuo metu sausio pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis buvo 5,1 proc. Anot N. Mačiulio, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 4,8 proc. iki 55,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Vien ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 14,8 mlrd. eurų – 4,8 proc. daugiau nei tuo pat laiku 2020 metais (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 5 proc.) ir 1,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Iš daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių Rusijoje liks vienetai, sako Lietuvos-Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis. „iš virš 300 liks vienetai tų, kur neturės galimybių atsitraukti arba parduoti savo verslo, nes niekas nenorės eiti į Rusiją ir įsigyti jų verslo“, – LRT radijui antradienį sakė A. Laurinaitis.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą jau tą pačią dieną sustabdė nekilnojamo turto (NT) sandorius Lietuvoje. Anot NT pardavėjų, gyventojai baiminosi, investuoti  savo santaupas į NT. Vėliau įtampai atslūgus, pirkėjai ėmė atsisakyti tų būstų, kurie buvo statomi iš rusiškų medžiagų. Tuo metu NT vystytojai skaičiuoja, kad dabar daugiausiai iššūkių kils dėl medžiagų, kai kurie projektai gali būti ir sustabdyti dėl jų trūkumo.

Nuo trečiadienio, kovo 1 d. Lietuvos paštas stabdo prekybą „Respublika“ grupės leidiniais – nuo minimos datos laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ nebebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus. Dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma kartu su atsakingomis institucijomis. „Žiniasklaidos žodis yra itin galingas ir paveikus.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ dėl karo padėties Ukrainoje perplanuoja veiklą – grupės įmonės ieškos alternatyvių tiekėjų, neplanuos ir nevykdys naujų sandorių su Rusijos ir Baltarusijos verslu, pranešė grupė.  „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas sako, kad grupė atsisako prekybos su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, nebepirks iš jų jokių prekių, taip pat netieks prekių net ir jos valdomoms įmonėms tose šalyse.

Atsižvelgdami į beprecedentę Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir dėl to įvestą nepaprastąją padėtį Lietuvoje, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite kreipėsi į didžiąsias pasaulio technologijų kompanijas „Google“ bei „Apple“, prašydami pašalinti „YandexGo“ aplikaciją vartotojams Lietuvos teritorijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pats svarbiausias dalykas šiuo metu yra mūsų gyventojų ir jų duomenų saugumas.

Šių metų pradžioje fiksuojamas rekordinis prekių ir paslaugų brangimas. Tad daugeliui aktualu sulaukti išmokų ir pensijų iš „Sodros“. Kai kurios jų bus pradėtos mokėti jau šią savaitę. Tačiau didžioji dalis pensijų bus išmokėta antrąją kovo savaitę, informuoja „Sodra“. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos nuo kovo 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Reaguodamas į karo situaciją Ukrainoje ir esantį telefonų bei planšetinių kompiuterių trūkumą visuomeninėms organizacijoms, mobiliojo ryšio operatorius kviečia visus šalies gyventojus paaukoti nebenaudojamus, tačiau veikiančius, įrenginius. Operatorius užtikrins jų surinkimą, patikrinimą ir tiekimą Ukrainos žmonėms padedančiam „Raudonajam Kryžiui“, rašoma pranešime spaudai. „Šiuo metu bet kokia pagalba, net ir mažiausia, yra reikšminga.

Sumažėjus vėjo jėgainių pagamintos energijos daliai, augant dujų kainai bei vartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat, kaip ir Lietuvoje, ir siekė 101,4 euro už MWh, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos sumažėjimas bei aug...

Aplinkos ministerijos sprendimas panaikinti visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus neturės didelės įtakos Lietuvos statybos rinkai, nes šių gaminių dalis nėra didelė, todėl stabdyti ar vėlinti nekilnojamojo turto (NT) projektų nereikės, teigia statybos ir nekilnojamojo turto rinkos dalyviai.

Didžiausias šalies kelių tiesimo įmones vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ ragina kelių priežiūros ir visą statybos sektorių atsisakyti rusiškos bei baltarusiškos kilmės gaminių ir žaliavų bei taip stabdyti bet kokius ekonominius santykius su šiais režimais ir jų finansavimą. „Kviečiame Vyriausybę priimti sprendimus, kurie užtikrintų visišką produkcijos, gaminių ir žaliavų atsisakymą iš agresorių“, – pranešime teigė asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka.

Milijonus tonų „Belaruskalij“ kalio trąšų iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusios verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) kontrolinis akcijų paketas šių metų pradžioje perkeltas į Šveicariją, pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.  BKT vadovybė ir su akcijų perkėlimu tiesiogiai susiję žmonės to nekomentuoja.

Dėl Ukrainoje pradėto karo Rusijai pritaikytos sankcijos nutrauks jos ir Europos šalių ekonominį bendradarbiavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad verslas greitai reikia ieškoti kitų rinkų, tačiau įspėja, kad kurioms įmonėms gali tekti stabdyti gamybą.  Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, verslo nuotaikos šiomis dienomis tokios pačios, kaip ir visos visuomenės.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių apyvarta (be PVM) 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 8,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 10,4 proc. (nepašalinus – 10,8 proc.). Labiausiai augo informacinių paslaugų veiklos įmonių apyvarta – 25,6 proc., taip pat kompiuterių, asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo ir kitos asmenų aptarnavimo veiklos įmonių apyvarta – 20,9 proc.

Dėl tarptautinės bendruomenės ekonominių sankcijų karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai Lietuvos verslas praras apie 300 mln. eurų, gaunamų iš tarpusavio prekybos, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Verslas jau seniai suvokė, kad prekyba Rusijoje yra labai rizikingas veiksmas, prisiimama didžiulė rizika, aišku, dėl to auga pelningumas.

Karinis konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos kelia nemažai sumaišties ir Lietuvoje. Ekonomistai pažymi, kad dalį šio konflikto padarinių pajusime iš karto – dar labiau augs kainos. Anot jų, Rusijai turi būti skiriamos griežtesnės ekonominės sankcijos. Kitu atveju ne tik prarasime Ukrainos eksporto rinką, bet ir dau daugiau mokėsime už šildymą kitąmet.

Atjungimas nuo SWIFT sistemos – nematomos, tačiau tuo pačiu ir labai svarbios tarptautinių finansų sistemos dalies, yra viena iš paveikiausių sankcijų, kurių Vakarai iki šiol ėmėsi prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją. Žengti tokį žingsnį Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kiti Vakarų sąjungininkai grasino jau kelias pastarąsias savaites, kad nubaustų Rusiją už agresiją prieš savo kaimynę.

Pasauliui stebint brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius skelbia, kad „apsivalo nuo vis dar užsilikusio šlamšto ir nereikalingų ryšių su agresoriumi“. „Žinoma, nutraukiame ryšius su buvusiais Vilniaus partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje. Dar praėjusią savaitę rašiau jiems, kad padarytų ką nors, bet aišku, kad tyla.

Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai. Šalies bankomatų tinkle – apie 3,7 proc. bankomatų, kurie laukia pinigų papildymo. Tai beveik neviršija įprasto rodiklio, praneša Lietuvos bankas. Sekmadienį, palyginti su ankstesnėmis dienomis, ir toliau stebima, kad grynųjų pinigų paklausa mažėja. Šiandien (14 val. duomenimis) pinigų buvo išsigryninta apie 60 proc.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai  pastebi, kad pirkėjų įpročius keičia ne tik pandemija, bet ir infliacija. Gyventojai dažniau ieško nuolaidų ir akcijų, perka pačius pigiausius produktus.  Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad panaikinus galimybių pasą pirkėjai sugrįžo į parduotuves, tad stengiamasi, kad jie apsipirkti galėtų greičiau, sklandžiau ir pigiau.

Dėl sveikatos problemų negalintys dirbti asmenys kreipiasi į „Sodrą“ dėl ligos išmokos, tačiau ne visi žino, kad yra privaloma laikytis gydytojo nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Pažeidus taisykles ligos išmoka gali būti nutraukiama. Specialistai paaiškino, nuo ko priklauso ligos išmokų dydžiai ir kokias pareigas turi darbuotojai gavę nedarbingumo pažymėjimą.

Reaguojant į Kremliaus agresiją Ukrainoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus, šeštadienį informavo Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma pranešime, Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų. Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.

Rusijai užpuolus Ukrainą, neramu ir Lietuvos gyventojams. Kur kas daugiau nei įprastai žmonių pastarosiomis dienomis gryninosi pinigus bankomatuose, taip pat pildėsi kuro atsargas. Gyventojai nerimauja ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir augančių kuro kainų. Taigi kai kuriose vietose degalų užteko ne visiems – dalis degalinių laikinai pritrūko dyzelino. Degalinių darbuotojai pasakojo, kad žmonės atsivežė visas talpas degalams, kokias tik turėjo.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus. „Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.

Lietuvos institucijos Ukrainą užpuolusios Rusijos atjungimui nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT yra pasiruošusios, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak Mykolo Majausko, Europos Sąjungoje (ES) sparčiai mažėja principingai prieštaraujančiųjų tokiam Bendrijos žingsniui. „Tam yra dedamos visos įmanomos politinės ir diplomatinės pastangos aukščiausiu valstybiniu lygiu.

SBA grupė skyrė humanitarinę paramą agresiją bandančios atlaikyti Ukrainos žmonėms. Įmonių grupė  pervedė 100 000 eurų iniciatyvai „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“, vienijančiai organizacijas, kurios teikia pagalbą karo baisumus patiriantiems ir nuo jų bėgantiems ukrainiečiams. SBA grupė taip pat savo turimu gyvenamuoju plotu prisidės prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“, apgyvendindama karo pabėgėlius savo turimose poilsinėse Trakuose bei Molėtuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis šeštadienį viešai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paskelbė, kad visas su juo siejamas verslas nebevykdys veiklos su Rusija. Apie tai R. Karbauskis viešai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“: „Galime kiekvienas padėti, kad Ukraina jaustų, jog nėra viena! Tai, kas vyksta šiomis dienomis Ukrainoje, niekaip nepateisinama.