REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios. 

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios. 

REKLAMA

Trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sakė, kad būsto pardavimų skaičius atslūgo, tačiau buvo didesnis nei prieš pandemiją. 

„Vilniuje, pirminėje rinkoje būstų rezervacijų sumažėjo. Tai lemia neapibrėžtumas dėl karo ir pasiūlos trūkumas. Tuo metu kainų augimas išlieka spartus, tebesiekia 20 proc. palyginti su praėjusiais metais. Šis augimas didžiausias nuo 2007–2008 metų. 

Jeigu žiūrėsime, kiek kainos auga kas mėnesį, matysime, kad augimas išsikvepia. Per mėnesį kainos didėja apie 1 proc. Anksčiau jos per mėnesį pakildavo 3 proc. Būsto įperkamumo rodiklis ilgą laiką gerėjo. Tačiau pandemijos metu ėmė blogėti“, – komentavo specialistas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, pandemija būsto nuomos rinkai poveikio nedarė, dabar matomas nuomos trūkumas. Kainos irgi auga. 

„Pandemijos metu išaugo NT paklausa. Į būsto rinką buvo įlieta 1 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus. Žmonės būstą pirko ne tik su paskolomis, bet ir nuosavomis lėšomis. Tačiau skolinimasis paspartėjo, augo paskolų dydžiai. Jeigu iki pandemijos per mėnesį buvo suteikiama apie 120 mln. eurų paskolų, tai dabar suteikiama 190 mln. per mėnesį. 

REKLAMA

Augant būsto kainoms, gyventojams teko imti didesnes paskolas. Jeigu prieš pandemiją vidutinė paskola siekė 60 tūkst. eurų, dabar ji siekia jau 85 tūkst. eurų. Ilgėja ir paskolų terminai“, – skaičiavo J. Markevičius. 

Anot jo, išaugę lūkesčiai ir netipiniai sandoriai rodė netvarios paklausos požymius. 

„Pavyzdžiui, balandį žmonių lūkesčiai įsigyti būstą buvo aukšti, nepaisant vykstančio karo. Taip pat gyvenamąjį būstą sparčiai ėmė pirkti juridiniai asmenys. Vilniuje tokių būstų dalis augo 10 proc. Tai gali būti mažos įmonės, kurios ketina atsidaryti parduotuves. Taip pat tokie būstai gali būti perkami nuomai ar perpardavimui“, – komentavo specialistas. 

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pažymėjo, kad juridiniai asmenys būstus nuomoja, atsiranda veiklos forma – NT nuoma.

„Iki šiol nuomos rinkoje turėjome didelį šešėlį. Tačiau vysta pokyčiai, verslas ne tik stato, bet ir perka dešimtis ar šimtus butų. Ši tendencija prasidėjo 2019–2020 metais. Taip pat įmonės perka būstus savo darbuotojams, nes nuomos pasiūla šiuo metu yra susitraukusi. Tai ypač aktualu įmonėms, kurių darbuotojai atvyksta iš kitų šalių“, – komentavo LNTPA prezidentas. 

Paskolų įmokos didės iki 100 eurų 

J. Markevičius kalbėdamas apie palūkanas pastebėjo, kad vidutinė palūkanų norma naujoms paskoloms per porą metų sumažėjo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai lėmė bankų konkurencija išduodant paskolas. Bet dėl augančių būsto kainų, paskolos mėnesinė įmoka išaugo nuo 250 eurų iki 300 eurų. Jeigu būsto paskolų palūkanų norma padidėtų 1 proc. ar 2 proc. Paskolos įmoka atitinkamai augų 44 eurais ir 92 eurais. Prognozuojama, kad šiemet paskolos didės 1 proc., o kitais metais dar 1 proc.

Paskolų palūkanų normų didinimas atneštų ir teigiamų pasekmių – mažėtų infliacija, didėtų paskatos investuoti į kitas turto klases. Be to, sumažėtų paklausa ir tai galėtų lemti, kad spaudimas kainoms sumažės“, – svarstė Lietuvos banko specialistas. 

Anot jo, jeigu kitose šalyse populiarios fiksuotos palūkanos, Lietuvoje jų bankai nesiūlo. 

REKLAMA

„Reikia kalbėtis su bankais, kodėl pas mus jos nefiksuojamos. Tačiau reikia nepamiršti, kad fiksuotos palūkanos yra taikomos visam paskolos laikotarpiui, todėl jos bus didesnės. Ne visi žmonės norės jas taikyti“, – minėjo Lietuvos banko specialistas. 

Vystytojai susiduria su iššūkiais 

M. Statulevičius sakė, kad šiuo metu pagrindinis rinkos iššūkis yra būsto pasiūla. 

„Statytojai susiduria su kaštų valdymo iššūkiais, užsidarius Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkoms. Alternatyvų randame, jų įtaką matysime vėlesniais mėnesiais. Taip pat turi būti aiškūs santykiai su rangovais. Situacija sunkiai valdoma valstybiniuose projektuose, tuo metu privačiuose objektuose kaina indeksuojama. Statybininkai už jau suderėtą kainą nebegali pastatyti. 

REKLAMA

Dar svarbu galimybė statyti. Dabar žiūrint į įsigytus sklypus Vilniuje būtų galima pasiūlyti 11 tūkst. būstų. Tačiau pasiūloje jų yra apie 3 tūkst. Praeitais metais pasiūla siekė apie 6 tūkst. būstų.Vilniuje jau du mėnesius negalime gauti statybų leidimų dėl neaiškios teisinės bazės susijusios su žemės įstatymu ir jo įgyvendinimu“, – pasakojo LNTPA prezidentas. 

Anot jo, žmonės perka būstus, nes auga infliacija. 

„Žmonės jaučia spaudimą pinigus įdarbinti. Penktadalis būstų yra įsigyjami investicijai. Vis daugiau į nuomos rinką ateina verslo įmonių“, – komentavo M. Statulevičius. 

Butai ...tik BRANGSSSS!!!
"Neramūs ženklai"... Ženklai kaip tik standartiniai, būtų neramu, jeigu lietuvoje kas nors nebrangtų, arba brangtų adekvačiai. O dabar, žinant gobšumo mąstus- viskas liuks :)
Greitai važiuosime į Ukrainą, už dyką bus butai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų