Klaipėdos miesto gyventojas Tadas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad bute trūkus vamzdžiui, namo administratoriaus atsiųsta avarinė tarnyba niekuo negalėjo padėti.
Tačiau 100 eurų sąskaitą už atvykimą išrašė, o kai ją atsisakė sumokėti buvo paduotas į teismą. Tuo metu namo administratorius sakė, kad avarijos metu išrašoma viena sąskaita, kaimynai neapmokestinami. Todėl ji ir yra didesnė. Namo administratoriaus sąskaita įplieskė ginčą, kuris pasiekė net teismą.
Suma pasirodė neadekvati
„Su žmona gyvename užsienyje, todėl Klaipėdoje esantį butą nuomojame. O nesusipratimas su „Mano būstu“ prasidėjo dar pernai vasarą, kai bute gyvenant nuomininkėms vonioje trūko vamzdis. Butas trečiame aukšte, tad vanduo nubėgo ne tik iki antro, bet ir iki pirmo aukšto.
Kaimynai ir nuomininkės iškvietė avarinę tarnybą iš „Mano būsto“. Tačiau specialistai niekuo negalėjo padėti. Jie tikino, kad gedimas įvyko bute, t. y privačioje teritorijoje, tad jie nieko negali taisyti ar kitaip padėti. Tačiau specialistai užpildė iškvietimo formas“, – sakė vyras.
Anot jo, remonto darbams jis iškvietė kitą įmonę, kuri atvyko ir sutvarkė trūkusį vamzdį. Remonto darbai atsiėjo 50 eurų.
„Tačiau rugsėjo mėnesį iš „Mano būsto“ gavome sąskaitą, kurioje buvo įtraukta avarinės tarnybos iškvietimo paslauga už 103 eurus. Ši suma man pasirodė neadekvati. Juk „Mano būsto“ specialistai atvažiavo, niekuo negalėjo padėti ir išvažiavo. O dabar tokią sumą reikia mokėti.
Bandžiau susisiekti su „Mano būstu“, tačiau to nepavyko padaryti. Tada kreipiausi į savivaldybę, jai įsikišus gavau atsakymą ir iš namo administratoriaus. Jie tikino, kad nelaimė atsitiko mano bute, todėl ir turiu susimokėti už avarinės tarnybos iškvietimą ir gedimo lokalizavimą“, – piktinosi Tadas.
Vyras teigė, kad parašė pretenziją „Mano būstui“ ir paprašė savivaldybės padėti išsiaiškinti šią situaciją.
„Galiausiai daugiabučio administratorius pripažino, kad įvyko žmogiška klaida. Buvo nurodyta, kad susimokėti reikia tik už avarinės tarnybos iškvietimą. Tačiau sąskaitoje nurodyta suma nepasikeitė. Vistiek reikėjo sumokėti 103 eurus.
Nusibodo ginčytis, tad kitą mėnesį ir apmokėjau šią sąskaitą. Ir kai atrodė, kad ši istorija jau pasibaigė. Kovo mėnesį gavome su žmona laišką iš teismo. Paaiškėjo, kad mus nuteisė už skolą „Mano būstui“. Pasirodo, kad mus padavė į teismą, kaip skolininkus būtent tą dieną, kai apmokėjome sąskaitą. Vėl turime susimokėti 103 eurus ir teismo išlaidas“, – pasakojo vyras.
Tadas sakė, kad pasisamdė advokatą, kuris ir tvarko šį reikalą.
„Dabar tai jau tapo principo reikalu. Manau, kad „Mano būstas“ tiesiog piktnaudžiauja susidariusia situacija“, – piktinosi vyras.
Užliejo kaimynus, todėl ir gavo sąskaitą?
„Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis komentuodamas šią situaciją sakė, kad gyventojo bute, jo atsakomybės ribose, įvyko vandentiekio avarija – trūko klozeto vandens pajungimo žarnelė.
„Dėl šio įvykio gyventojas užliejo žemesnių aukštų kaimynus, kurie patyrė nuostolių. Kadangi avarija įvyko kliento bute, o ne bendrojo naudojimo patalpose, už avarinės tarnybos iškvietimą visuomet moka buto savininkas. Solidariai apmokestinti visų butų savininkus būtų neteisinga ir neteisėta ir tai pažeistų kitų namo gyventojų interesus.
Dėl mokesčių mokėjimo su klientais visuomet ieškome abiem pusėm naudingo sprendimo ir jei gyventojai susiduria su finansiniais sunkumais, pirmiausia ieškome kompromiso ir iškilusias problemas sprendžiame individuliai, atsižvelgę į konkrečia situaciją“, – tikino P. Ugianskis.
Anot jo, teismas yra paskutinė ir kraštutinė priemonė.
„Taip buvo ir šiuo atveju. Minėtam gyventojui du kartus priminėme apie nesumokėtą skolą – 2021 metų spalio ir lapkričio mėnesiais. Deja, mūsų pranešimai buvo ignoruojami. Galiausiai byla atsidūrė teisme ir teismas priteisė skolą. Noriu pridurti, kad skolą klientas sumokėjo tik tą pačią dieną, kai byla buvo perduota teismui, nors tam buvo skirta išties daug laiko“, – sakė P. Ugianskis.
Ginčas pasiekė teismą
Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus patarėjas Algis Gaižutis sakė, kad daugiabučio namo gyventojas dėl jam teikiamų paslaugų pirmiausia turi kreiptis į namo administratorių.
„Jei tarp gyventojo ir namo administratoriaus iškyla ginčas, gyventojas gali kreiptis į savivaldybę pateikdamas informaciją, dėl ko kreipėsi į administratorių bei su kokiais administratoriaus veiksmais nesutinka.
Savivaldybė, gavusi gyventojo nusiskundimą, įvertina, ar namo administratoriaus veikimas/neveikimas atitinka teisės aktuose jam nustatytas funkcijas ir pareigas, taip pat, ar gyventojo skundas pagrįstas ar ne“, – komentavo specialistas.
Pasak A. Gaižučio, minėtų atveju gyventojas ginčija avarinės tarnybos darbą dėl suteiktų paslaugų apimties bei sąskaitos už darbus dėl bute įvykusios avarijos.
„Namo administratorius yra atsakingas už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tad šiuo atveju tarp gyventojo ir namo administratoriaus susiklostė civiliniai santykiai, kur ginčas sprendžiamas abipusiu susitarimu ar teisminiu keliu“, – aiškino specialistas.
cia viesa paslaiptis kad ju visos kainos kosmines ir niekas nieko neatlieka.
Nueikit pasiklausinekit visur su jais taspats.
