namo administratorius

Daugiabučių gyventojai viliasi, kad namo administratoriais pasamdytos įmonės rūpinsis jų gerove, užtikrins geriausią kainą, kokybę ir atsižvelgs į gyventojų norus bei nuomonę. Vis tik būna atvejų, kai namo administratoriai, ieškodami spragų įstatymuose, iš gyventojų, kaip sako jie patys, siekia tik pasipelnyti.

Šiuo metu, išaugus kainoms, daugelis gyventojų taupo. Todėl vilniečiai, gavę pranešimą, kad už smėlio pakeitimą žaidimų aikštelėse ir dėžėse teks mokėti 6 tūkst. eurų, sujudo. Anot jų, kaina už smėlį tikrai per didelė. Tačiau darbus atlikusi įmonė aiškina, kad brangus ne smėlis, bet darbas, kuris buvo atliktas daugiausiai rankiniu būdu.

Gyventojai piktinasi, kad vaikščiodami gatvėmis, turi saugotis byrančių balkonų. Tam, kad nenukristų jie paprasčiausiai paramstomi mediniais strypais. Daugiabutį administruojanti įmonė žada remontuoti avarinės būklės balkonus, tačiau sako, kad visiškai renovuoti namą gyventojai nesutinka. Vilnietis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip Naujamiesčio rajone sprendžiama byrančių balkonų problema: jie tiesiog paremti mediniais strypais.

Vis dar esant aukštai infliacijai gyventojai bando taupyti, tačiau tai pavyksta ne visiems. Ir ne todėl, kad gyventojai iššvaisto pinigus pramogoms ar brangiems pirkiniams. Beveik visą algą tenka pakloti mokesčiams už butą. Vilnietė skundėsi, kad daugiabučio stogo remontas jai atsieis virš 600 eurų. Tuo metu namo administratorius įspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Suremontuoti pavyko tik pusę stogo. Todėl gyventojų laukia dar vienas remontas.

Daugėja istorijų, kaip gyventojai susiduria su piktavališku namų administratorių elgesiu. Namą administruojančios įmonės nesuteikia pakankamai informacijos, už ką ima pinigus iš gyventojų, o kartais gyventojų noras pakeisti administratorių baigiasi šnipštu – sąskaitas siunčia tiek senasis, tiek naujasis namo administratorius. Politikai siūlo iniciatyvas, kaip pažaboti savivalę, tačiau pripažįsta, kad bausti piniginėmis baudomis gali nepakakti.

Daugiabučio administratoriaus darbas yra padėti spręsti problemas, susijusias su pastato eksploatacija. Tačiau būna ir taip, kad jis elgiasi visiškai priešingai, nei prašo žmonės, kas mėnesį administratoriui mokantys mokestį už paslaugas. Pavyzdžiui, gyventojai skundėsi dėl įskilusių daugiabučio sienų, tačiau įmonė vietoje jų suremontavo laiptinę ir balkonus. Tuo metu savivaldybė ir mikrorajono seniūnas tikina, kad visi darbai atliekami teisingai, remiantis įstatymais.

Daugiabučio administratorius turėtų rūpintis gyventojų namais. Tačiau vietoje rūpesčio ir pagalbos galima sulaukti teismo bylos. Klaipėdos miesto gyventojas Tadas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad bute trūkus vamzdžiui, namo administratoriaus atsiųsta avarinė tarnyba niekuo negalėjo padėti. Tačiau 100 eurų sąskaitą už atvykimą išrašė, o kai ją atsisakė sumokėti buvo paduotas į teismą.

Paprastai kiekvienam daugiabučiui, kuris nėra prižiūrimas jo savininko, namą administruojančią įmonę paskiria savivaldybė. Visgi gyventojai, jei jiems nepatinka namą administruojančios įmonės darbas, bet kada gali ją pasikeisti. Tačiau, pasirodo, būna ir taip, kad namo administratorius gali pasikeisti ir be dalies gyventojų žinios. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipę klaipėdiečiai.

Su namo administratoriumi problemų ar nesutarimų kyla ne vieno daugiabučio bendruomenei visoje Lietuvoje. Kartais gyventojams nepavyksta prisikviesti atsakingos įmonės atlikti reikiamų darbų, kartais jų atliekama per daug, o būna ir taip, kad vienai administruojančiai įmonei pakeitus kitą, kai kurie defektai susitvarkyti lieka patiems gyventojams. Į panašią, kaip pastaroji, situaciją, pateko į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vieno sostinės daugiabučio gyventojas.

Vieno Vilniaus daugiabučio gyventojai spėlioja, kad, ko gero, vieninteliai Lietuvoje turi laiptinės duris, kurios įrengtos ant laiptų, todėl jos kabo tiesiog ore. Be to, durys pavojingos gyvybei: jau ne vienas gyventojas susitrenkė galvą ir susižeidė. Tačiau su namo administratoriumi teko kovoti 4 metus, kol galiausiai buvo pažadėta duris išimti.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Daugiabučio gyventojai piktinasi, kad namą administruojanti įmonė užkrauna jiems nepriklausančius mokesčius už sandėliukų priežiūrą. Anot gyventojų, savo nuosavybe jie rūpinasi patys, o pinigus už tai gauna namo administratorius. Tačiau įmonė tikina, kad sandėliukai priklauso požeminei automobilio stovėjimo aikštelei, o šios priežiūra turi rūpintis namo administratorius.

Daugiabučio gyventojai sutinka, kad būtinus remonto darbus būtina atlikti ir už juos susimokėti. Tačiau kai remontai pradėjo vykti kas dveji metai, žmonėms kilo įtarimų, kad iš jų norima pasipelnyti. Daugiabučio administratorius teigia priešingai – remonto darbai buvo būtini, nes elektros instaliacijos gedimas kėlė grėsmę ne tik žmonių turtui, bet ir gyvybei.

Gyventojai piktinasi namo administratoriaus sprendimu keisti esamus karšto vandens skaitiklius naujais, už kuriuos teks mokėti ir naują mokestį. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas tikina, kad jau esamų skaitiklių patikra būtų brangesnė nei juos keisti naujais, o mokestis kitur dar didesnis.

Panašu, kad Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, nukritęs balkonas išgąsdino visus – tiek daugiabučių gyventojus, tiek namų administratorius. Netrukus net neįspėjus gyventojų imta tvarkyti senus balkonus kitame sostinės rajone. O kiek tiksliai tai kainuos, nežino nei už tai mokėsiantys gyventojai, nei namo administratorius. Naujosios Vilnios gyventoja Marija pasakoja, kad šiuo metu jos daugiabutyje prasidėjo fasado ir balkonų remonto darbai.

Karantino metu daugelio Lietuvos įmonių veikla sustojo arba persikėlė į elektroninę erdvę. Daugelis jų, bet kokiais būdais stengiasi padėti gyventojams šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau kitos įmonės, anot tautiečių, elgiasi priešingai – karantino akivaizdoje bando pasipelnyti.

Daugiabučių namų gyventojai dažnai priversti permokėti už įvairias būsto priežiūros paslaugas, nes namų administratoriai suinteresuoti gauti kuo daugiau pelno, o bendrijų pirmininkai nesigaudo rinkos kainose. Neūkišką bendrijos pirmininką namo gyventojai gali lengvai pakeisti kitu, tačiau aklavietėje atsiduria tie, kurių namus prižiūri privačios bendrovės.