Pasibaigus karantinui taip pat pastebimi bilietų paklausos pokyčiai: pandemijos metu dominavo vienkartinių bilietų pirkimas, o terminuotų bilietų paklausa krito. Šiuo metu pastebima, kad keleiviai vėl grįžta prie ilgalaikių bilietų. Taip pat užfiksuotas didėjantis „zuikių“ kiekis: dažniausiai be bilietų važiuoja jaunuoliai ar vidutinio amžiaus keleiviai.
Viešojo transporto atstovai tikina, kad kol kas dėl brangstančių viešojo transporto bilietų jaudintis nereikia, nes tokie svarbūs sprendimai priimami ne greitai. Vis dėlto vyraujant tokiai situacijai pokyčių gali būti.
Viešasis transportas dirba nuostolingai
Kuro kainų kilimas neigiamai paveikė ir viešojo transporto išlaidas.
Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ komunikacijos specialistas Vygandas Kieras pabrėžia, kad įmonė pajamas iš Vilniaus miesto savivaldybės gauna už viešojo transporto priemonių ridą.
Jis sako, kad bendrovės finansinę padėtį lemia tiek gaunamos pajamos, tiek patiriamos sąnaudos, kurios pastaruoju metu ypatingai išaugo dėl kylančių degalų kainų. Dėl šios priežasties, pašnekovo teigimu, išaugo ir keleivių vežimo savikaina, kurios nepadengia šiuo metu taikomi įkainiai.
„Kylančios kuro kainos komplikuoja įmonės finansinę situaciją – dirbama nuostolingai. Svarstomi įvairūs sprendimo būdai“, – komentuoja V. Kieras.
Anot jo, artimiausiu metu bendrovė planuoja pakeisti veiklos įkainių nustatymo tvarką. Taip pat numatyta paslaugos įkainių indeksaciją, kuri leistų stabilizuoti patiriamus nuostolius ir didėjančias degalų kainas.
„Prie šios situacijos gerinimo prisidėtų ir didėjantys keleivių srautai – tai reikštų mažesnį biudžeto lėšų panaudojimą, kurias skiria Vilniaus miesto savivaldybė“, – papildo V. Kieras.
Pabrangus kurui sąnaudos išaugo 4,6 mln. eurų
Pakilusių degalų kainų pasekmes jaučia ir „Kauno autobusai“. Viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė sako, kad jiems, kaip ir daugeliui įmonių, kurių veikla yra susijusi su transporto paslaugų užtikrinimu, kuro kainų augimas turi neigiamą poveikį.
Anot jos, tai yra svarbus kriterijus, prisidedantis prie bendrovės finansinių rezultatų. Pašnekovė atskleidžia, kad 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais Kauno viešasis transportas veiklą vykdė nuostolingai.
G. Makūnaitės duomenimis, transporto priemonių degalams per 2021 m. buvo išleista virš 5,5 mln. eurų be PVM, t.y. vidutiniškai 458 tūkst. eurų per vieną mėnesį. O 2022 m. kovą degalams išleista 869 tūkst. eurų.
Pasak jos, 2017 m. rugpjūtį, palyginti su 2022 m. kovu, 1 litras dyzelinio kuro degalų kainavo perpus pigiau, o kuras vienam kilometrui pabrango 0,21 euru.
„2022 m. tikimės nuvažiuoti 22 mln. kilometrų. Tai sąnaudos, palyginti su minėtu laikotarpiu, dėl kuro pabrangimo išauga 4,6 mln. eurų“, – situaciją komentuoja Kauno autobusų atstovė.
Nepaisant kuro kainų augimo, G. Makūnaitė sako, kad bendrovė vis tiek privalo užtikrinti visuomenei būtinas viešojo transporto paslaugas, todėl yra stengiamasi išlaikyti numatytus paslaugų kokybės kriterijus bei sumažinti patiriamus nuostolius.
Pašnekovė tikisi, kad brangstant kurui, augant infliacijai, kauniečiai stengsis keisti savo keliavimo įpročius ir rinksis kitokią keliavimo alternatyvą – viešąjį transportą.
Per pandemiją sumažėjo terminuotų bilietų paklausa
„Kauno autobusų“ atstovė teigia, kad pastaruoju metu vėl keičiasi ir keleivių įpročiai perkant bilietus.
G. Makūnaitė atskleidžia, kad 2019 m. terminuotieji bilietai vidutiniškai sudarė 41 proc. bendrų pajamų, gautų už parduotus viešojo transporto bilietus, 2020 m. – 45 proc. , o 2021 m. – tik 36 proc.
„Galima teigti, kad terminuotųjų bilietų pajamų sumažėjimą lėmė darbas iš namų pandeminiu laikotarpiu. Gyventojai mažiau naudojosi viešuoju transportu, nepirko terminuotųjų bilietų bei nepasiekė kaupiamojo mėnesinio bilieto sumos“, – pasakoja G. Makūnaitė.
O Klaipėdos mieste jau pastebimas grįžimas į senas vėžes. Vyraujant karantinui žmonės žymiai rečiau važinėjo, taigi nematė prasmės pirkti terminuotų bilietų – dominavo vienkartinių bilietų pardavimai. Tačiau šiuo metu pastebimi pokyčiai.
„Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Andrius Samuilovas atskleidžia, kad nuo 2021 m. rugsėjo pastebimas grįžimas prie ankstesnių įpročių: karantino metu gerokai populiaresnius vienkartinius ir trumpo galiojimo bilietus vėl pakeitė terminuoti 30 ir daugiau dienų bilietai.
Jo pateiktais duomenimis, 2021 m. balandį terminuoti bilietai apėmė 46 proc. visų bilietų pirkimų, o vienkartiniai – 40 proc. Šių metų balandžio mėnesį terminuoti bilietai jau sudaro 58 proc., o vienkartiniai – vos 27 proc. visų bilietų.
Vilniuje veikiančios bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, keleivių pasirinkimas ir pasiskirstymas tarp trumpalaikių ir ilgalaikių bilietų nepakito. Įmonės atstovė atkreipia dėmesį, kad kol kas keleiviai savo kelionėms dažniausiai renkasi trumpalaikius ir ilgalaikius bilietus, o miesto svečiai – dienos ir kitų kombinacijų bilietus.
Bilietų kainos nepakito, bet pokyčiai gali būti neišvengiami
„Viešasis transportas yra visuotinai svarbi socialinė paslauga. Bilietų kainos yra peržiūrimos vieną kartą per metus, o keičiamos tik įvertinus ekonominius, socialinius ir politinius veiksnius. Vilniuje pastarąjį kartą viešojo transporto bilietų kainos buvo atnaujintos 2021 metais“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.
Ji pažymi, kad šiuo metu sprendimo dėl Vilniaus viešojo transporto bilietų kainų pokyčių nėra.
Pašnekovė tikina, kad į pokyčius šioje srityje žiūrima labai atsakingai ir, jei situacija apie viešojo transporto bilietų kainas keisis, keleiviai, kaip visuomet, apie tai bus informuojami operatyviai ir iš anksto žiniasklaidos kanalais, socialiniuose tinkluose, viešojo transporto priemonėse ir kitur.
Kaune situacija panaši. Kauno autobusų viešųjų ryšių specialistė atskleidžia, kad Kauno viešojo transporto bilietų kainos nekito nuo 2017 metų.
Anot jos, esminis pokytis – nauja bilietų sistema, kuri sumažino bilietų įvairovę.
„Didelė dalis terminuotųjų bilietų buvo panaikinta, o įtvirtinta kaupiamųjų mėnesių bilietų sistema prisidėjo prie viešojo transporto modernizavimo“, – sako G. Makūnaitė.
Ši nauja sistema leidžia už keliones sumokėti tiek, kiek keliaujama, o sukaupus mėnesinio terminuoto bilieto sumą – 28,14 ar 5,6 eurus – likusias kalendorinio mėnesio dienas galima keliauti nemokamai.
Vis dėlto prižadėti, kad bilietų kainos išliks tos pačios, pašnekovė negali: „Manome, kad bilietų kainų pokyčiai gali būti neišvengiami, tačiau kol kas konkrečių veiksmų ar sprendimų nesame numatę. Galime daryti prielaidą, kad praėjus penkeriems metams po bilietų kainų didinimo prie šio klausimo gali tekti grįžti“.
„Zuikių“ per metus padaugėjo beveik dvigubai
Ir nors bilietų kainos nepakito, „zuikių“ – žmonių, važinėjančių viešuoju transportu be bilietų – skaičius kai kur padidėjo beveik dvigubai.
„Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas atskleidžia, kad pagal 2021 m. duomenis matomas „zuikių“ atgimimas.
O Kaune ir Vilniuje „zuikių“ skaičius išlieka panašus.
„Didžioji dalis keleivių bilietus įsigyja, o važiuojančių be bilietų keleivių skaičius reikšmingai nepakito, išlieka įprastas prie esamų keleivių srautų“, – situaciją Vilniuje komentuoja pašnekovė.
„Kauno autobusų“ atstovė atskleidžia, kad be bilietų dažniausiai keliauja jaunesni keleiviai, pavyzdžiui, buvę studentai, ir vidutinio amžiaus keleiviai, kuriems lengvatiniai bilietai jau negalioja. Pensinio amžiaus žmonių, važiuojančių be bilieto, fiksuojama žymiai mažiau.
G. prizidente neprisimenam? Tikiuosiu, kad per sekancius rinkimus pensinkai viska prisimins. Ir kaip lapkricio 1 d. prie karveliskiu kapiniu stovejo "medziotoju" busai ir daug kitu jusu "pastangu"!!!!
