Lietuvos verslas

Pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su 2021-ųjų sausiu, augo 24,7 procento. Visoje ES ji augo 0,4 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 5,8 proc., o Estijoje – 1,4 procento.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje traukėsi 0,7 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.

Seimui liko paskutinis balsavimas siekiant sugriežtinti automobilių kelių infrastruktūros statybas.  Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, pagal kurias statant arba rekonstruojant tiltus, viadukus, tunelius, estakadas ar kitus kelių statinius, daugiau negu 1 mln. eurų vertės darbams nuo šių metų birželio reikės kaštų ir naudos analizės. Už pataisas balsavo 114 Seimo narių. Dabar toks reikalavimas galioja tik tiesiant valstybinės reikšmės kelius.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo nacionalizuoti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“, kurios netiesioginiam savininkui Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas, antradienį pranešė organizacija. „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė su pasiūlymu nacionalizuoti „Lifosą“ kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę. Toks žingsnis, anot jos, padėtų išsaugoti darbo vietas, valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas, o dalį gauto pelno būtų galima skirti Ukrainai remti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui konservatoriui  Mykolui Majauskui siūlant gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leidžiant gauti ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad pataisos dėl kompensacijų bus parengtos per keletą savaičių.  „Šiuo metu svarstomos galimybės išplėsti kompensacijų mechanizmą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dirba šiuo klausimu.

Šio mėnesio pirmosiomis dienomis Lietuvą vėl aplankė itin stambus laimėjimas. Tarptautinėje loterijoje „Vikinglotto“ Aukso puodą su 5,8 milijono eurų laimėjo bilietas, pirktas Utenoje. Pagaliau paaiškėjo ir kas tą laimingąjį bilietą įsigijo. Į loterijos atstovybę atvykusi penkiasdešimtmetį perkopusi uteniškė Lina (vardas pakeistas dėl laimėtojos saugumo) sunkiai tvardė emocijas ir sakė, jog stengsis, kad laimėjimas džiaugsmo atneštų ne tik jai.

Antradienį Seimas spręs dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurias siūlo ne vienas opozicijos atstovas. Parlamentarai siūlo mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto ar menstruacinių higienos priemonių. Kol opozicija palankiai vertina iniciatyvas sumažinti kainas gyventojams, valdantieji į šį pasiūlymų popuri žiūri atsargiai. „Aš manau, kad daug kam reikėtų nustatyti PVM lengvatas, ypač kalbant apie energetinius resursus, kas susiję su šildymu.

Lietuvos ekonomika yra pajėgi atlaikyt Rusijos karo Ukrainoje sukeltą krizę, tačiau reikia galvoti apie priemones infliacijai mažinti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Lietuvoje įšaldoma vis daugiau įmonių ir asmenų, susijusių su Kremliui artimais Rusijos oligarchais, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, turto.  Kaip BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, nuo vasario 24 dienos  sankcijų Lietuvoje jau sulaukė 11 įmonių ir penki fiziniai asmenys – Lietuvos bankuose įšaldyta 3,224 mln. eurų, 1,368 mln. JAV dolerių (1,248 mln. eurų) ir 645 tūkst. rublių (4,8 tūkst.

Lietuvoje pernai spalį buvo 115,1 tūkst. darbuotojų, gavusių minimaliąją algą (MMA) ir mažiau – tai sudarė 9,9 proc. visų darbuotojų ir, palyginti su 2020 m. spaliu, jų padaugėjo 2,9 tūkst.  Dauguma – 89,1 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.  Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,9 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc.

Ryšiais su Kremliumi siejama Kauno bendrovė „Jurby Water Tech“ laimi viešuosius pirkimus Lietuvoje ir dirba su strateginėmis šalies įmonėmis, rodo LRT atliktas tyrimas. Bendrovė priklauso įmonių grupei „Jurby“, valdomai Rusijos piliečio Viktoro Redko, dalyvaujančio Rusijos Gynybos ministerijos globojamos desantininkų organizacijos veikloje. Ši organizacija prasidėjus karui Ukrainoje viešai deklaravo paramą Vladimirui Putinui.

Nuo rusiškos ir baltarusiškos žaliavos priklausę Lietuvos medienos perdirbėjai teigia jaučiantys Vakarų pritaikytų sankcijų Maskvai ir Minskui padarinius ir ieškantys alternatyvių žaliavos šaltinių.  Vieni perdirbėjai medienos gabenasi iš Latvijos arba Estijos, kiti bando išnaudoti Lietuvoje esančius resursus.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ kol kas pavyko atgauti tik nedidelę dalį Rusijos ar Baltarusijos užsakovams išnuomotų vagonų-platformų. Bendrovė dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje praėjusią savaitę sustabdė šių vagonų nuomą Rusijos ir Baltarusijos užsakovams bei pareikalavo, kad „Rusijos geležinkeliai“ ir „Baltarusijos geležinkeliai“ skubiai sugrąžintų jos vagonus, įskaitant vykstančius tranzitu.

Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų brangs grūdai ir kiti maisto produktai. Anot jų, šiemet derliaus pertekliaus nebus. Todėl ūkininkai pataria gyventojams maisto nešvaistyti, o taupyti.  Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkis turėjo iššūkių dar ir prieš karą Ukrainoje, brango trąšos ir degalai.  „Šiuo metu grūdų kaina palyginti su pernai metais išaugo bveik dvigubai.

Šeštadienio naktį po artilerijos apšaudymo užsiliepsnojo ir visiškai sudegė „Vičiūnų grupės“ logistikos sandėlis, esantis Brovaruose, apie 15 kilometrų nutolęs į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės, pranešė portalas lrytas.lt, remdamasis vietos žiniasklaida. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.  „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis portalui lrytas.lt patvirtino, kad didelis gaisras sunaikino logistikos centrą.

Baltarusiškų trąšų skandale pagarsėjusi Klaipėdos įmonė „Birių krovinių terminalas“ (BKT) iš pareigų atleido ilgametį savo vadovą – turtingiausiu Lietuvos politiku tituluojamą Vidmantą Dambrauską.

Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ Ukrainos karo pabėgėliams pasiūlė 100 tūkst. nemokamų bilietų visiems skrydžiams Europoje iš šalių, turinčių sieną su Ukraina − Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos, rašoma pranešime spaudai. Matydama, kad pabėgėlių srautai auga, „Wizz Air“ pratęsia nemokamų* skrydžių laikotarpį iki balandžio 10 d. „Wizz Air“ informuoja, kad šiuo metu vis dar yra laisvų vietų daugelyje skrydžių iš Budapešto, Gdansko, Krokuvos ir Katovicų oro uostų.

Didžiausiuose šalies miestuose vasarį centralizuotai tiekiama šiluma nežymiai brango, tačiau dėl šiltesnių orų gyventojai gauna mažesnes sąskaitas, teigia šilumininkai. Tuo metu kovą šiluma didžiuosiuose miestuose pinga – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniuje jos kaina mažėja beveik 4 proc. ir siekia 10,88 cento už kWh, Kaune – 2 proc.

Išaugus dujų kainoms bei pastaruoju metu sumažėjus vėjo generacijai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 2 proc. ir siekė 181,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 euro už MWh, o Estijoje – 159,3 euro, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos, taip pat pastarosiomis savaitėmis vyravusi maža vėjo generacij...

Alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ nutraukė produkcijos eksportą į Rusiją ir Baltarusiją.  Grupės metiniai eksporto pardavimai į šias dvi valstybes sudarė apie 6 mln. eurų – trečdalį viso eksporto, pranešė įmonė. „Svarbi ne tik finansinė parama Ukrainai, bet ir atsisakymas dirbti Rusijos rinkoje – eksporto ryšių ir gamybos šioje rinkoje nutraukimas“, – pranešime sakė „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas Marijus Valdas Kirstukas.

Rusijos centrinis bankas yra Kremliaus sistemos įrankis, nemažai prisidėjęs prie karinės agresijos prieš Ukrainą, pareiškė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Siūlau neturėti iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad reikia būti pasiruošus nemažiems naftos kainų svyravimams. Pasak jo, staigų degalų kainos kilimą lėmė labai pabrangęs dyzelinas, nes didelė jo dalis į Europą  importuojama iš Rusijos, tačiau analitikas mano, kad didelės jo maržos yra trumpalaikės.  „Orlen Lietuvos“ atstovas sako, kad milijoną tonų rusiško dyzelino greitai pakeisti kitų pasaulio regionų žaliava yra mažai tikėtina.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.   „Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.

Europos Centrinis Bankas neturi aiškaus sprendimo dėl bazinių palūkanų normų peržiūrėjimo – daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje ir su juo susijusių veiksnių, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Kol kas nėra sprendimo, tai gali ir būti ir šiais metais, ir kitais – viskas priklausys nuo situacijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas siūlo šalies gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leisti gauti ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o ne tik mažas.  Komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei inicijuoti tai numatančias pataisas.

Europos Sąjungai paskelbus sankcijas netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonė pirmadienį dirba puse pajėgumų, apie darbuotojų atleidimus kol kas nepranešama, teigia darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.  Kėdainių meras Valentinas Tamulis sako, kad situacija „Lifosoje“ aptarta su vietos Užimtumo tarnybos skyriumi, tačiau kol kas jokie sprendimai nepriimti, laukiama daugiau informacijos iš bendrovės.

Sparčiai auganti Arvydo Paukščio kontroliuojama transporto stebėjimo ir valdymo sistemų gamintoja „Teltonika IoT Group“ į technologijų parką Vilniuje investuos 30 mln. eurų, įdarbins 200 žmonių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė pasirašiusi stambaus investuotojo sutartį su grupe, kuri per tris-keturis mėnesius sostinės Liepkalnio gatvėje įkurs „High-Tech Hill“ technologijų parką.

„Nasdaq“ Vilniaus birža pranešė, jog nuo pirmadienio sustabdė prekybą Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ akcijomis. Šios akcijos buvo įtrauktos į biržos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašą.

Sostinės Vokiečių gatvės projektas dar bus tobulinamas kūrybinėse dirbtuvėse, ieškant sprendimų dėl automobilių statymo, eismo, pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Dirbtuvės bus rengiamos balandžio mėnesį, į jas registruotis bus galima jau netrukus. Pasak savivaldybės, jų poreikis iškilo po viešo projekto aptarimo vasarį, sulaukusio daugiau nei šimto dalyvių.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos. Tačiau vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į pirmą planą iškilo geopolitinė rizika, sujaukdama visas analitikų prognozes.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.  BNS kalbinti kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas.

Dėl augančios infliacijos brangsta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sako susisiekimo viceministrė. Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva jo statybai Europos Komisijos (EK) papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau.  „Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Iki šių metų pabaigos gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.  Ekspertai įspėja ilgai nedelsti, nes kitu atvejų gyventojams elektra pabrangs. „Ignitis grupės“ Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas kalbėjo, kad šiais metais reikia pasirinkti labiausiai patinkantį nepriklausomą energijos tiekėją.

Logistikos ir transporto įmonės skaičiuoja nuostolius, kuriuos patiria dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Anot jų, krovinių pervežimai į šias šalis beveik nebevyksta. Įmonių atstovai pasakoja, kad nežino ką daryti, tad tiesiog laukia ir tikina, kad blogiausiu atveju teks atleisti dalį darbuotojų.  Logistikos įmonės „Breitto“ vadovė Indrė Beržanskienė sakė, kad transporto sektorius šiuo metu patiria vieną sukrėtimą po kito.

Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose. Duonos gamintojai neslepia – produkcija tikrai brangs ir jau greitai, nes vien kviečių kaina tarptautinėje rinkoje jau išsipūtė daugiau nei trečdaliu, o kur dar dujų, elektros kainų šuoliai. Ir viskas – nepaisant to, kad Lietuva užsiaugina gerokai daugiau grūdų nei suvartoja. Vietinius javus augintojai eksportuoja ir iš to, panašu, šįkart neblogai uždirbs.

Rekonstruojant Vilniaus televizijos bokštą, šiemet daugiau dėmesio norima skirti jo saugumui. Be to, Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlys pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu.  Pernai pradėjus bokšto rekonstrukciją, didžioji dalis darbų vyko viršutinėje bokšto „taurėje“, į rekonstrukciją investuota 2,1 mln. eurų. Šiemet jai numatoma skirti 2,5 mln. eurų.

Pradėjus kristi rublio vertei, žmonės sunerimo ar tai paveiks ir jų į bankus padėtus pinigus. Specialistai tikina, kad susidariusi situacija bankų veiklos nepaveiks. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad pasikeitė  gyventojų lūkesčiai, sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis komentavo, kad keitėsi klientų lūkesčiai.

Europos Sąjungai krečiant Kremliaus režimo pakalikų ir oligarchų turtus, Lietuviai dideliais atradimais dar negali pasigirti. Lietuvoje kol kas įšaldytos ir milijono eurų nesiekiančios sumos, priklausančios Rusijos bankų ir vieno oligarcho įmonėms. Tiesa, pareigūnai ir toliau ketina ieškoti ne tik pinigų, bet ir nekilnojamojo, kitokio turto. O kovotojai su korupcija sako, kad Kremliaus režimo pinigų Lietuvoje būtų lengviau ieškoti, jei jau anksčiau būtų griežčiau kovojama su pinigų plovimu.

Vis didėjant laisvų darbų vietų skaičiui, o lietuviams išvykstant dirbti į kitas šalis darbdaviai ima kviestis darbuotojus iš užsienio. Kai kurios įmonės darbuotojams siūlo lanksčius grafikus, kompensacijas, priedus ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Ekspertai kalba, kad įdarbinti užsieniečius skatina ne tik išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir reikalinga kvalifikacija.

„Ryanair“ penktadienį paskelbė apie du naujus skrydžius iš Lietuvos į Lenkiją – Varšuvą ir Gdanską. Skrydžiai į Varšuvą bus vykdomi iš Kauno, o į Gdanską – iš Vilniaus oro uostų. Pasak bendrovės, su šiais reisais, kuriuos planuojama pradėti vykdyti vasarą, bendras skrydžių iš trijų Lietuvos oro uostų skaičius pasieks 49 kryptis. „Ryanair“ šią vasarą iš viso planuoja skraidinti per 2,4 tūkst. krypčių.

Karas Ukrainoje ne tik lemia didesnę infliaciją, bet daro įtaką ir pensijų fondams. Anot fondų valdytojų, gyventojų sukaupto turto vertė jau sumažėjo 5 proc. Jų teigimu, daugiausiai pinigų prarado jaunesni gyventojai, kurių pinigai investuojami į rizikingiausius fondus. Tačiau tiek pensijų fondų valdytojai, tiek Lietuvos bankas ramina, kad svyravimai yra laikini ir ilguoju laikotarpiu gyventojai pinigų nepraras.

Į maisto prekių parduotutuves užsukame kiekvieną savaitę. Dalis gyventojų sako, kad kone kiekvieną savaitę auga ir maisto produktų krepšelio suma. Tačiau, ar įmanoma išlaidas sumažinti ir būtiniausiems maisto produktams išleisti vos 10 eurų?  Nusprendžiau atlikti eksperimentą – susidaryti būtinų maisto produktų sąrašą ir patikrinti, už kiek pigiausiai juos galima įsigyti prekybos tinkluose.

Staigtasparnių techninės apžiūros ir remonto paslaugas teikianti bendrovė „Helisota“ penktadienį pranešė stabdanti rusiškų sraigtasparnių remonto veiklą. „Stabdome rusiškų sraigtasparnių remontą Lietuvoje. Šiuo metu baigiami remonto darbai jau turimiems klientams. Klientų iš Rusijos niekada neturėjome,“ – teigia „Helisota“ vadovas Gintaras Juknevičius. „Negalime nepaisyti turimų įsipareigojimų savo ilgamečiams klientams, todėl pradėtus darbus baigsime, orlaivius pristatysime užsakovams.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.

Sostinės savivaldybė Pavilionyse, Pašilaičių rajone, pirks sklypą statyti naują progimnaziją. Savivaldybės taryba šią savaitę pritarė tokiam sprendimui. Už vieno hektaro sklypą bendrovei „VBG Invest“ bus sumokėta 1,728 mln. eurų.  Planuojama, kad naują ugdymo įstaigą lankys per 600 moksleivių iš Tarandės, Perkūnkiemio, Pašilaičių. Sostinės vicemero Tomo Gulbino teigimu, įsigijus sklypą bus skelbiamas architektūros konkursas.

Pigiausias prekių krepšelis jau pabrango 14 proc., makaronai, saulėgrąžų aliejus ir duona vidutiniškai pabrango 50 proc., teigė Petras Čepkauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas įvardino ir daugiau prekių, kurių kaina pakilo penktadaliu, o ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad kainų augimas nesustos.

Rusijai užpuolus Ukrainą, naujienų agentūra BNS toliau pateikia pavyzdžius, kaip per pastarąją savaitę Lietuvos įmonės reagavo į jau trečią savaitę tebesitęsiančią karinę invaziją. * Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LGT Cargo“ pranešė stabdanti Rusijos metalurgijos įmonių grupės „Metalloinvest“ produkcijos gabenimą į Klaipėdos jūrų uostą.