Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dauguma žmonių turi sąskaitas banke ir moka mėnesinį paslaugų mokestį, į kurį įeina ir neriboti pinigų pervedimai. Vis dėlto gavus baudą, pavyzdžiui, už greičio viršijimą, norint sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iš savo asmeninės VMI paskyros, už baudos pinigų pervedimą reikia mokėti papildomai.

Dauguma žmonių turi sąskaitas banke ir moka mėnesinį paslaugų mokestį, į kurį įeina ir neriboti pinigų pervedimai. Vis dėlto gavus baudą, pavyzdžiui, už greičio viršijimą, norint sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iš savo asmeninės VMI paskyros, už baudos pinigų pervedimą reikia mokėti papildomai.

REKLAMA

Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Ignas. Jis neslėpė pasipiktinimo, kad už pinigų pervedimus reikia mokėti ne tik įprastą mėnesinį mokestį bankui, bet ir dar kartą papildomai tarpininkams.

„Kai buvo įvedamas mėnesinis paslaugų mokestis bankams, visi aiškino, kaip tai yra gerai – už nedidelį mokestį gyventojai esą gauna galimybę atlikti neribotą kiekį pinigų pervedimų. Tačiau kodėl norint sumokėti valstybinei įstaigai mokėti reikia antrą kartą?

Štai gavau baudą už nedidelį greičio viršijimą 10 km/h. Taip, tikrai kaltas, tad gavęs pranešimą apie pažeidimą iš karto nusprendžiau sumokėti baudą. Vis dėlto norint tai padaryti tiesiai iš VMI paskyros, dar turiu sumokėti kažkokį paslaugos mokestį“, – piktinosi vyriškis.

REKLAMA

Jis pripažino, kad paslaugos 0,28 euro mokestis nėra didelis, tačiau tai yra principo reikalas. Kita vertus, jeigu už tokią paslaugą mokėtų visi tie, kas gauna baudas, matyt, susidarytų nemenka suma.

„Kodėl valstybė prašo sumokėti už tai, kad tik noriu įvykdyti savo pareigą jai? Kodėl už paprasčiausią pinigų pervedimą Lietuvoje turiu mokėti du kartus – vieną kartą bankui, o kitą kartą  – tarpininkui? Kažkoks absurdas“, – susierzinimo neslėpė Ignas.

Jo įsitikinimu, valstybės institucijos ar įmonės turėtų daryti viską, kad klientams būtų kuo patogiau ir paprasčiau joms atlikti mokėjimus.

REKLAMA
REKLAMA

Galima rinktis tris mokėjimo būdus

VMI Mokesčių apskaitos departamento vyresnioji patarėja Violeta Vyšniauskienė pažymi, kad VMI klientai gali atlikti mokėjimus internetu tiesiogiai iš savo sąskaitos banke, o už įmokos pavedimą reikia mokėti jų banko nustatytais įkainiais, jeigu tokie taikomi.

Ji pasakoja, kad VMI, teikdama paslaugas elektroninėje erdvėje, naudoja tiek savo informacinių ryšių technologijų, tiek jau valstybės sukurtų sistemų funkcionalumus, pavyzdžiui, klientai gali atlikti mokėjimą iš asmeninės „Mano VMI“ paskyros tiesiai per Elektroninius valdžios vartus, kuriuos administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK).

VMI atstovė atskleidžia, kad atliekant mokėjimą per Elektroninius valdžios vartus klientai gali pasirinkti vieną iš trijų jam tinkamiausių mokėjimo būdų.

Pirmas – tai internetinė bankininkystė „Swedbank“, „Šiaulių banke“ ir „Medicinos banke“.

V. Vyšniauskienė patikslina, kad pasirinkus šį mokėjimo būdą klientas būna tiesiogiai nukreiptas mokėti per pasirinkto banko internetinę bankininkystę ir šie bankai papildomo administravimo mokesčio už įmokų pervedimą netaiko.

REKLAMA
REKLAMA

Norint taip sumokėti per kitus bankus, ši paslauga kažkodėl nėra teikiama.

Antrasis būdas – pavedimas per mokėjimo tarpininką „FoxPay“, „SEB“, „Luminor“ ir „Citadele“ bankuose. Pašnekovė pabrėžia, kad mokant per mokėjimo tarpininką „FoxPay“ taikomas komisinis mokestis.

Trečiasis būdas – mokėjimas „Visa“ ar „Mastercard“ mokėjimo kortelėmis per tą patį tarpininką „FoxPay“. Šiuo atveju irgi taikomas komisinis mokestis už tai, kad gyventojas sumokėtų baudą.

VMI atstovė atkreipia dėmesį, kad klientai, kurie mokėjimo atlikimui pasirenka tarpininką „FoxPay“, yra informuojami, kad reikės sumokėti tam tikro dydžio papildomą mokėjimo administravimo mokestį.

„Jo dydis nustatytas atlikus viešąjį pirkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą tvarką. Sutartį su „FoxPay“ dėl mokėjimų tarpininkavimo paslaugų teikimo ir įkainių sudariusi ne VMI, o Elektroninius valdžios vartus administruojantis IVPK“, – komentuoja V. Vyšniauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Papildomai mokėti tenka už patogumą

Lietuvos banko (LB) Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovo Tomo Karpavičiaus teigimu, naudotis tarpininku mokant VMI nėra privaloma – kiekvienas norintis gali pervesti lėšas VMI į vieną iš jos turimų sąskaitų bankuose atlikdami pavedimą iš savo internetinės bankininkystės.

Anot jo, tokiu būdu tai papildomai nekainuotų, tik svarbu teisingai nurodyti pagrindinius dalykus: mokėjimo kodą, VMI sąskaitos numerį ir įmokos kodą.

Vis dėlto T. Karpavičius sako, kad už pervedimus tenka mokėti papildomai, nes pasirinkę tam tikrą mokėjimo galimybę gyventojai dauguma atvejų turi naudotis tarpininko paslaugomis.

Jis priduria, kad išimtys yra tik su keliais bankais, su kuriais VMI turi reikiamus susitarimus, t.y. anksčiau minėti „Swedbank“, „Šiaulių bankas“ ir „Medicinos bankas“.

LB atstovas pasakoja, kad tarpininkas reikalingas tam, kad suformuotų pervedimą su visa reikiama informacija įvykdymui ir mokėtojui jį patvirtinus praneša inspekcijai, kad pavedimas atliktas tinkamai ir pinigai gauti, arba garantuoja, kad jie bus gauti.

REKLAMA
REKLAMA

„Ką tai duoda klientui – jis garantuotas, kad įmoka nukeliaus ten, kur reikia, tai bus atlikta greitai ir patogiai. Kadangi tai yra paslauga, ji kainuoja“, – sako pašnekovas.

Anot jo, ši paslauga yra analogiška naudojamai atsiskaitant el. prekyboje. Pagrindinis skirtumas tas, kad el. prekyboje už šią paslaugą sumoka pardavėjas, t.y. verslininkas, nes jis suinteresuotas gera pirkėjo patirtimi.

Pasak T. Karpavičiaus, dabartinis tarpininkas – elektroninių pinigų įstaiga „FoxPay“ – yra licencijuota ir prižiūrima LB. O tarpininką per viešųjų pirkimų konkursą atrenka IVPK.

Be tarpininko nebūtų kam administruoti mokėjimų

Finansų įstaigos „FoxPay“ vadovas Justinas Drėgva paaiškina, kokiu tikslu reikalingas mokėjimų tarpininkas „e–paslaugos“ portale. Jis sako, kad IVPK administruoja Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP) sistemą.

Anot pašnekovo, kadangi IVPK nėra finansų įstaiga ir neturi licencijos mokėjimų administravimui, ji skelbė mokėjimo paslaugų teikimo viešąjį pirkimą, kurio metu išrenkamas tarpininkas.

REKLAMA
REKLAMA

J. Drėgva pasakoja, kad VIISP sistemoje yra virš 100 įvairiausių valstybinių įstaigų, o jų paslaugų užsakymo ir apmokėjimo informacinės sistemos integruotos su VIISP. VIISP sistema leidžia vartotojams susimokėti už įvairių įstaigų teikiamas paslaugas ir realiuoju laiku atiduoda informaciją galutinių lėšų gavėjo informacinei sistemai.

Jo teigimu, mokėjimų tarpininkas „FoxPay“ teikia mokėjimo paslaugas įvairioms VIISP sistemos įstaigoms, galutiniams lėšų gavėjams, pavyzdžiui, VMI, „Regitra“ ir pan., t.y. surenka mokėtojų mokėjimus, teikia informaciją apie sėkmingą mokėjimą realiuoju laiku ir sutartyse nustatytu periodiškumu atiduoda lėšas galutiniams lėšų gavėjams, bei pateikia reikalingas ataskaitas tokių mokėtojų prievolių įvykdymui konkrečioje įstaigoje.

„Mokėtojas patogiai gali sumokėti mokesčius ar rinkliavas iš savo finansų įstaigos sąskaitos – „Citadele“, „Luminor“, „Paysera“, „SEB“, „Swedbank“ ir kt. – ar mokėjimo kortelės „Mastercard“ ir „Visa“. O už sukurtą patogumą vartotojas moka paslaugos administravimo mokestį“, – komentuoja tarpininkaujančios įmonės atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, pats mokestis priklauso nuo to, kokį mokėjimo būdą pasirenka mokėtojas: mokant iš finansų įstaigos ar banko sąskaitos tarpininkavimo mokestis yra 0,28 eurai, o mokant mokėjimo kortele tarpininkavimo mokestis – 0,75 eurai.

J. Drėgva pabrėžia, kad „FoxPay“ yra licencijuota finansų įstaiga, kuri apjungia mokėtoją, tada banką, finansų įstaigą ar mokėjimo korteles ir galutinį lėšų gavėją.

Tarpininko metų pajamos siekė beveik 700 tūkst. eurų

Pašnekovas atskleidžia, kaip įmonė tapo tarpininku. Jo teigimu, „FoxPay“ dalyvavo IVPK skelbtame pirkime ir, pateikus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, buvo pripažinta pirkimo nugalėtoja. Taigi, atlikus integracijas su VIISP sistema, nuo 2021 m. sausio 1 d. ši įstaiga teikia mokėjimo tarpininko paslaugas „e–paslaugos“ portale.

Pašnekovas pamini, kad prieš tai buvęs mokėjimų tarpininkas buvo „Lietuvos paštas“: „FoxPay“ pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pridėjo papildomus mokėjimo būdus – mokėjimo korteles. „Lietuvos paštas“ neturėjo galimybių atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis“.

REKLAMA
REKLAMA

Paklausus, kiek tarpininkas uždirba iš šių tarpininkavimo mokesčių, jis atsako, kad yra pelno siekianti organizacija, bet tiksliai atsakyti negali: „Priklauso nuo daugelio faktorių, mokėjimo būdo, mokėtinos sumos, nesėkmingų mokėjimų administravimo sąnaudų ir pan.“.

Registrų centro duomenimis, „FoxPay“ pajamos 2021 m. sudarė 675,9 tūkst. eurų, o nuostoliai – 80,9 tūkst. eurų.

Paslaugų mokestis taikomas neturint paslaugų krepšelio

O Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigia, kad nuo 2017 m. Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos, įgyvendindamos Mokėjimų įstatymo nuostatas, teikia klientams su pagrindine mokėjimo sąskaita susietą būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį. O jo sudėtį ir didžiausią galimą kainą nustato LB.

Pasak V. Kiguolienės, vartotojai gali laisvai rinktis, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu, ar rinktis kitą paslaugų planą iš siūlomų rinkoje. O pervedimai eurais yra paslaugų krepšelių sudėtinė dalis.

REKLAMA
REKLAMA

V. Kiguolienės teigimu, pavyzdžiui, baudoje už greičio viršijimą nurodytas mokestis tarpininkui už mokėjimo administravimą (0,28 euro) atsiranda tada, kai šis formuojamas neatsijungus nuo institucijos informacinės sistemos.

„Tad, kalbant apie šį pavyzdį, jeigu asmuo, kuris naudojasi Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų paslaugomis ir savo nuožiūra yra pasirinkęs paslaugų planą, mokėjimą atliktų prisijungęs prie savo interneto banko, pavedimas papildomai nekainuotų“, – atskleidžia Lietuvos bankų asociacijos atstovė.

Vis dėlto „FoxPay“ vadovas sako, kad sumokėti  neatsijungus nuo institucijos informacinės sistemos yra neįmanoma, kadangi institucija neturi integracijų su bankais.

Anot jo, tam naudojama VIISP sistema: mokėtojas gali rinktis atlikti paprastą bankinį pervedimą į įstaigos, pavyzdžiui, VMI rinkliavų surenkamąją sąskaitą, tačiau turės pats nueiti į el. bankininkystės puslapį, suvesti visus reikiamus mokėjimo pavedimui rekvizitus – gavėją, gavėjo sąskaitos numerį, paskirtį, sumą, įmokos kodą ir pan. Tačiau lėšų gavėjo pusėje nebus mokėjimo užskaitymo realiuoju laiku.  

Kol valstybei vadovaus vagių šutve nieko nebus. Bankai ir plėšikai. O ką veikia Lietuvos bankas? Nieko.
Korumpuoti bankai ir vmi kaip ir seimas ko tu gali tiketis is ju
Suskiai paskutiniai teks is naujo langus dauzyti tai bus principo reikalas uz 0.28euru
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų