Savitarnos kasos Lietuvoje atsirado 2008 m., kai jas įrengė prekybos tinklas „Iki“. Šiuo metu šias kasas turi visi didieji parduotuvių tinklai. Jie atskleidžia, kiek tokių kasų turi, kiek jos kainuoja ir kiek tai paveikia darbo vietas.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad savitarnos kasų populiarumą dar labiau padidino COVID–19 pandemija.
„Patys raginome aktyviai tai daryti, siekiant sumažinti kontaktus su mūsų darbuotojais. 2020 m., palyginti su 2019 m., savitarnos kasose atsiskaičiusių pirkėjų skaičius išaugo 28 proc. Pernai atsiskaičiusiųjų skaičius dar ūgtelėjo apie 12 proc.“, – komentuoja pašnekovė.
Ji pažymi, kad šiais metais savitarnos kasas renkasi kas antras pirkėjas
Į savitarną investuos 2 mln. eurų
Anot „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, šiuo metu veikia daugiau nei 500 savitarnos kasų 111-oje tinklo parduotuvių.
Ji atskleidžia, kad vien šiemet į savitarnos kasų diegimą suplanuota investuoti apie 2 mln. eurų.
„Pastebime, kad mūsų pirkėjai vis dažniau renkasi apsipirkimą savitarnos kasose: vidutiniškai savitarnos kasomis naudojasi 40–50 proc. parduotuvės pirkėjų“, – teigia V. Budrienė.
O „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad savitarnos kasos padeda greičiau valdyti pirkėjų eiles. Nors „Lidl“ savitarnos kasas pradėjo diegti tik 2020 m. pabaigoje, šiuo metu jos jau veikia visose 62-ose tinklo parduotuvėse.
Anot jos, tokių kasų diegimą paskatino didėjantis poreikis atsiskaityti banko kortele.
Savitarnos kasos įrengimas siekia 5–15 tūkst. eurų
„Penkių kontinentų bankinės technologijos“ mažmeninės prekybos įrangos pardavimo skyriaus vadovo pavaduotojo Jurij Mikuckij teigimu, savitarnos kasos įrengimo kaina gali svyruoti nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.
Pasak jo, tikslią kainą nusakyti sudėtinga, nes kiekvienas užsakymas priklauso nuo rinkos, kliento lūkesčių ir poreikių.
Savitarnos kasų įrengimus vykdančios bendrovės atstovas teigia, kad pasirenkamos įrangos tipas labai priklauso nuo vietos, kurioje ji stovės. Netgi dviejose iš pažiūros visiškai vienodose parduotuvėse įranga negali būti visiškai vienoda, nes būtina atsižvelgti į daugybę faktorių: rajoną, vidutinį pirkėjų amžių, čekio dydį ir kt.
J. Mikuckij atkreipia dėmesį, kad kaina gerokai išauga, jei pasirenkama kasa su galimybe įnešti grynuosius pinigus. Tačiau pastebima tendencija, kad vis daugiau prekybos tinklų nori savitarnos kasų, kurios priimtų tik atsiskaitymą kortelėmis.
„Be to, populiarėja atsiskaitymas veido atpažinimo priemonėmis. Tai labiau paplitę Kinijoje, o pastaruoju metu persikelia ir į mūsų regionus“, – priduria pašnekovas.
Automatizuotų kasų vis daugėja, nors kaina gali siekti 20 tūkst. eurų
„Maximos“ atstovė atskleidžia, kad šiuo metu visame tinkle yra beveik 1 tūkst. savitarnos kasų, kas yra 70 proc. visų parduotuvių.
E. Dapkienė pasakoja, kad didžiausiose parduotuvėse gali būti 16 ar daugiau savitarnos kasų, vidutinio dydžio parduotuvėse – 6–8, o mažiausiose – apie 4.
Ji teigia, kad įrengti vieną savitarnos kasą bendrovei vidutiniškai kainuoja 14 tūkst. eurų.
Parduotuvių tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė irgi pamini, kad savitarnos kasų skaičius priklauso nuo parduotuvės dydžio ir pirkėjų srauto.
„Savitarnos kasas pradėjome statyti 2016 m., šiuo metu jų turime 288“, – komentuoja pašnekovė.
G. Šerėnienė pripažįsta, kad savitarnos kasų įrengimo kaina labai svyruoja – nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.
Išlaikyti kasą – 1400 eurų pigiau, nei kasininką
J. Mikuckij atskleidžia, kad iš tiesų išlaikyti savitarnos kasą kainuoja daug pigiau, nei įrengti įprastą kasininko vietą su standartiniu kasos aparatu. Taip yra todėl, kad kasininko vietoje reikia ir specialaus stalo, ir daugiau visokių įrenginių.
Jo teigimu, įrengus savitarnos kasas galima sutaupyti personalo išlaidas, nes vienas kasininkas gali tuo pačiu aptarnauti keturias ar net aštuonias savitarnos kasas, taip pat atlikti kitus darbus. Pašnekovas priduria, kad tokio paties ploto erdvėje vietoje standartinės kasininko vietos galima įrengti kelis savitarnos įrenginius.
„Vienos savitarnos kasos techninė priežiūra kainuoja apie 40 eurų per mėnesį“, – tvirtina J. Mikuckij.
O „Rimi Lietuva“ atstovė atskleidžia, kad įvertinus atlygį ir įvairias papildomas naudas, pavyzdžiui, atostogų kaupimą, draudimus, darbo aprangas, mokymus ir kt., per mėnesį kasininko išlaikymo suma siekia 1400–1500 eurų.
Vis dėlto kasininkai išlieka reikalingi
G. Šerėnienė pabrėžia, kad savitarnos kasos nesumažina darbo vietų skaičiaus darbuotojams, nes jų reikia naujoms parduotuvėms arba kitoms funkcijoms. Ji priduria, pirkėjams toliau reikalingos ir įprastos kasos dėl atsiskaitymo grynaisiais, silpnesnės regos, gyvo aptarnavimo ir noro pasikonsultuoti su žmogumi.
„Kasininko profesija mums visada bus reikalinga. Kita vertus, sumažėjus darbo kasose galima pakeisti savo profilį ir vykdyti kitas funkcijas toje pačioje parduotuvėje arba persikelti dirbti į kitą“, – pasakoja pašnekovė.
„Maximos“ atstovė E. Dapkienė teigia, kad prekybininkams įvairių pareigybių darbuotojų trūkumas šiandien tampa vis aktualesnė problema. Anot jos, jaučiant darbuotojų stygių rinkoje stengiamasi jį kompensuoti nuolat investuojant į tokius dalykus, kaip savitarnos kasos. Tačiau ji priduria, kad net ir savitarnos kasų zonoje dirba 1–2 darbuotojai, kurie pirkėjams padeda jomis naudotis.
Darbuotojų mažėjimą „Maximoje“ rodo ir oficialūs „Sodros“ duomenys. Pavyzdžiui, 2020 m. kovą įmonė turėjo 13,1 tūkst. darbuotojų, 2021 m. kovą – 12,5 tūkst., o 2022 m. kovą – tik 11,8 tūkst.
O L. Skersytė sako, kad „Lidl“ parduotuvėse nėra atskirų kasininko pozicijų – darbuotojai nuolat keičiasi užduotimis, taigi savitarnos kasos tik palengvino eilių valdymą ir leido darbuotojams daugiau laiko skirti kitoms užduotims.
