Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

REKLAMA

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose kilo ekonomistų diskusija, kodėl Lietuvoje maisto kainos auga daug sparčiau nei kitose šalyse.

Jie svarstė, kad galbūt mūsų prekybos tinklai, turgaus prekeiviai ir kiti mažmenininkai taiko didesnius antkainius ir taip siekia labiau pasipelnyti.

Vis dėlto prekybininkai neigia tokius svarstymus. Esą jie stengiasi nekelti kainų, tačiau priversti tai daryti dėl tiekėjų.

REKLAMA

Kainas diktuoja tiekėjai?

Patys prekybos tinklai arba atsisakė komentuoti kainas arba tikino, kad jas lemia tiekėjai. Taip pat prekybininkai tikino, kad konkuruoja dėl pirkėjų, tad stengiasi siūlyti nuolaidų ir akcijų.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad prekybininkai negali dirbtinai užkelti kainų ar dėl jų susitarti. 

„Lietuvoje yra labai didelė konkurencija tarp prekybininkų, tad tartis dėl kainų ar jas specialiai didinti – neįmanoma. Viską reguliuoja rinka. Prekybininkai varžosi dėl pirkėjų. Mažina kainas, kiek gali. Tačiau kainų augimo tempas visur yra didelis. Juolab, kad išaugo transportavimo išlaidos, elektra. 

Kalbant apie antkainius, tai kiekvienos prekės kainos struktūra skiriasi. Turime įvairių prekių. Dalį prekių parduodame nuostolingai. Tačiau asortimente jos turi būti, pirkėjai yra pripratę jas rasti, o neradę gali išeiti pas konkurentus. Tačiau daugumą prekių parduodame pelningai, nes kitaip negalėtume funkcionuoti“, – komentavo prekybos tinklo atstovas. 

REKLAMA
REKLAMA

Štai prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad prekės yra perkamos iš Lietuvos ir užsienio gamintojų. 

„Jie dirba su globalia tiekimo grandine ir procesai, vykstantys pasaulinėse žaliavų rinkose, į vieną ar į kitą pusę veikia jų pardavimo kainas. Kokia imtimi kainos keičiasi, priklauso nuo kiekvieno gamintojo turimų sutarčių su žaliavų tiekėjais, pasiūlos ir paklausos svyravimu, regiono strategija. Tačiau taip, matome kainų kilimo mastą iš tiekėjų, gamintojų pusės. Kai kuriose kategorijose šiais metais net po kelis kartus. 

Vertėtų paminėti, kad bendras kainų lygis Lietuvoje visą laiką buvo vienas iš žemesnių Europos Sąjungoje, todėl procentaliai šių metų kainų augimas atrodo didesnis. Mes dedame visas pastangas, kad mūsų vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius – deramės, darome įvairias patrauklias akcijas tiek prekių kategorijoms, tiek pavieniams prekiniams ženklams“, – komentavo V. Budrienė.

„Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikino, kad pirkėjams stengiamasi užtikrinti kuo mažesnes kainas. 

REKLAMA
REKLAMA

„Gyvename laikais, kai viskas labai greitai keičiasi. Norime savo pirkėjams užtikrinti geras kainas ir einame į derybas su tiekėjais bei gamintojais nusiteikę rimtai. Visada siekiame susitarti, kad kainos mūsų klientams kiltų kuo mažiau, bet neišvengiamai suprantame, kad ir žaliavos, ir įvairūs ištekliai kol kas brangsta, atitinkamai tai daro įtaką kainoms. 

O kainodara yra kiekvieno verslo komercinė paslaptis“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.

Kainų pokyčių nekomentuoja

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad įmonė siekia būti konkurencinga.

„Veikiame ne tik augančios infliacijos, energijos, transporto, žmogiškųjų išteklių ir kitų resursų kainų kilimo sąlygomis, bet ir įtemptai konkuruodami su kitais mažmeninės prekybos tinklais, esančiais mūsų šalyje ir kaimyninėje Lenkijoje. 

Esame suinteresuoti pritraukti pirkėjus apsipirkti mūsų parduotuvėse, todėl siekiame jiems pasiūlyti konkurencingas kainas – jų pokyčiai yra nulemti anksčiau nurodytų objektyvių aplinkybių. Esame griežtai reguliuojami Konkurencijos įstatymo, todėl išsamiau komentuoti mūsų kainų politikos negalime“, – pasakojo prekybos tinklo atstovė. 

REKLAMA
REKLAMA

„Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas kainų tendencijų ir pokyčių nekomentuoja, tad pakomentuoti kainų augimo negali. 

Palygino Lietuvos ir Vokietijos kainas 

Lietuvoje maisto produktų kainos augo daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistas sako, kad maisto produktų kainų augimui įtaką daro prekybininkai, jie kelia kainas, manydami, kad žmonės vis tiek pirks. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balandį metinis maisto kainų augimas buvo didžiausias ES ir siekė 22,1 proc.  

„Pabandykime paieškoti kaltininkų (ką mėgstame daryti visi). Palyginimui naudosiu Vokietiją, kur maisto kainų infliacija buvo 8,5 proc. Pirmiausiai pradėkime nuo importuojamų maisto produktų kainų. Jos per metus Lietuvoje ūgtelėjo apie 21 proc. Vokietijoje jos didėjo 20 procentų. Tai rodo, kad tiek mums, tiek vokiečiams importuojami maisto produktai pabrango labai panašiai ir labai daug.  

REKLAMA
REKLAMA

Palyginkime maisto produktų gamintojų kainas. Jos per metus Lietuvoje padidėjo 17 proc., Vokietijoje 14 procentų. Skirtumas 3 proc., ir sakyčiau nėra didelis, todėl tai irgi rodo, kad maisto gamintojų pardavimo kainos mažmenai augo panašiai abiejose šalyse“, – komentavo ekonomistas. 

Pasak jo, kyla klausimas, jeigu mūsų importuojamos kainos augo panašiai kaip ir vokiečių, o mūsų gamintojų realizuota produkcija vidaus rinkai augo tiek pat, kiek ir vokiečių, kodėl galutinė kaina lentynose Lietuvoje didėjo 2,5 karto greičiau?

„Lietuvoje mažmeninėje rinkoje daug labiau negu Vokietijoje brango kai kurie maisto produktai. Pavyzdžiui, daržovės Lietuvoje brango 37 proc., o Vokietijoje 9 proc. Pieno produktai Lietuvoje pabrango 31 proc., o Vokietijoje 9,3 proc. Druskos ir padažai Lietuvoje brangesni 22 proc. Lietuvoje, o Vokietijoje 3,6 proc.  

Daržovės pabrango dar praėjusių metų vasarą dėl nepalankaus derliaus ir iš tiesų nemažai prisidėjo prie didesnės negu Vokietijoje infliacijos Lietuvoje. Daržovių kainas labiau lemia ne Europinės, o lokalios tendencijos. Tačiau tai nereiškia, kad daržovių kainos Lietuvoje vėl turės brangti labiau negu Vokietijoje per artimiausius metus.   

REKLAMA
REKLAMA

Pieno produktų brangimas Lietuvoje ypač išsiskiria iš kitų šalių. Tačiau ir žaliavinio pieno iš ūkininkų supirkimo kaina Lietuvoje augo daugiausiai per metus (49 proc.) ir jau yra didesnė negu Vokietijoje (kas būtų galėjęs pagalvoti prieš du metus). Bet tuo pačiu ir geriamasis pienas ar sviestas Lietuvoje ir Vokietijoje jau kainuoja panašiai. Dėl druskos brangimo turbūt visiems viskas aišku“, – kainas komentavo T. Povilauskas.  

Anot jo, sudėtinga vienu sakiniu paaiškinti, kodėl mažmeninė maisto kainos taip padidėjo.  

„Lietuvoje maisto kainos iki 2021 metų buvo gerokai mažesnės negu Vakarų Europoje (86 proc. ES vidurkio) ir tai yra vienas iš veiksnių, kodėl nuo mažesnio lygio kylame daugiau.   

Gal mažmenininkai ir turgaus prekybininkai užsimetė pernelyg daug matydami, kad žmonės vis vien perka? Galbūt, bet tą įrodyti sudėtinga. Tačiau akivaizdu, kad viešojoje erdvėje ir šiandien aiškiai formuojama nuomonė, kad maistas toliau brangs bandoma įtikinti vartotoją susimokėti daugiau ir pernelyg daug klausimų nekelti“, – svarstė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Panašios nuomonės diskusijoje socialiniame tinkle laikėsi ir kiti žinomi Lietuvos ekonomistai.

Prekybininkams susitarusiems dėl kainų gresia baudos

Konkurencijos taryba nekomentavo, ar šiuo metu tiria prekybininkų galimus susitarimus dėl maisto kainų. 

„Laikomės nuoseklios pozicijos plačiau nekomentuoti, ar dėl įtarimų sukėlusių įmonių veiksmų yra pradėjusi oficialų tyrimą. Šiuo metu institucijos atliekami tyrimai yra skelbiami Konkurencijos tarybos tinklapyje, jeigu toks viešinimas nekenkia tyrimo eigai. 

Konkurencijos taryba tyrimus dėl draudžiamų susitarimų pradeda gavusi informacijos, leidžiančios įtarti, kad tam tikri ūkio subjektai galėjo sudaryti kartelį ir susitarti, pavyzdžiui, pakelti prekių ar paslaugų kainas“, – teigiama Konkurencijos tarybos komentare. 

Anot jos, atliekant tyrimus dėl kartelinių susitarimų, analizuojama įvairi informacija, gauta iš ūkio subjektų, institucijų ir kitų tyrimui reikšmingų asmenų. 

„Konkurencijos taryba, gavusi teismo leidimą, taip pat gali atlikti patikrinimus bendrovių patalpose (apie kuriuos bendrovėms iš anksto nepranešama) ir paimti tyrimui reikalingus dokumentus, įskaitant elektroninę informaciją.  

REKLAMA
REKLAMA

Už draudžiamus susitarimus pažeidėjoms gresia baudos iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų. Visiškai išvengti finansinių sankcijų gali tik ta bendrovė, kuri pirmoji praneša Konkurencijos tarybai apie sudarytą kartelinį susitarimą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus dar prieš tai, kai institucija atlieka patikrinimus. Taigi, kartelinį susitarimą sudarančios įmonės turėtų įvertinti riziką, kad vienas iš kartelio dalyvių gali kreiptis į Konkurencijos tarybą ir visiškai išvengti atsakomybės, o kitiems gali tekti sumokėti solidžias baudas“, – teigiama komentare. 

Prekių krepšelis brango 

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse balandį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. 

Balandį, palyginti su kovu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 7,1  proc. (4,57 euro), o palyginti su pernai balandžiu – 23,3 proc. (12,92 euro) brangesnis – tai yra pricer.lt viso laikotarpio stebėjimo rekordas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 59,2 euro (brango 3,87 euro), antroje vietoje „Norfa“ – 65,3 euro (brango 0.03 euro), trečioje „Lidl“ – 66,3 (brango 3,85 euro), ketvirtoje „Iki“ – 67,6 euro (brango 7,74  euro),  penktoje „Rimi“ – 68,6 euro (brango 2,89 euro), šeštoje „Barbora“ – 69,4 euro (brango 5,91  euro), septintoje „e-Rimi“ – 74,4 euro (brango 7,4 euro). 

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos išliko tokios pačios – 0,06 proc. (0,06 euro), o per metus – 21,4 proc. (8,7 euro). 

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 49 prekės, pigo 3 prekės. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, bulvės, grietinė, pomidorai, avižiniai dribsniai.

Kainos auga sparčiau nei algos 

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1051 euras į rankas), rodo „Sodros“ duomenys. 

REKLAMA
REKLAMA

„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovo mėnesį vidutinių darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o metinė infliacija – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. 

Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1 677 eurus (per 1057 į rankas). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc. ir pasiekė 1 611 eurų ( beveik 1021 į rankas). 

„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“ – primena Kristina Zitikytė. 

Akivaizdu, kad Lietuvos prekybos centrai turi nepasotinamą apetitą. Ekonomistas dar galėtų palyginti Vokietijos ir Lietuvos atlyginimus bei pensijas. Tuomet pamatysime, kad atlyginimai ir pensijos Vokietijoje yra gerokai didesnės nei Lietuvoje, o produktų kainos Vokietijoje yra mažesnės nei Lietuvoje. Lietuva tapo pačia brangiausia šalimi ES. Ir tai yra todėl, kad Valstybė visiškai nesikiša į kainų politiką, o turėtų, nes kitose ES šalyse būtiniausių maistų produktų kainas Valstybė reguliuoja.
Nes Šimonybei naudingos aukštos kainos. Ir todėl, kad neveikia Konkurencijos taryba.
Gyvensime geriau tik tuomet kai turėsime normalią valdžią.
prekybos centrai uzsiima spekuliacija, savininkai tiesiog sau kraunasi turtus ir tiek, maistas brangsta,o jo kokybe negereja,netgi prasteja,ypac darzoviu,vaisiu, mesos
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų