Redakcija rekomenduoja

Jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybė ir jau antrus metus trunkančios pandemijos grimasos vėl kelia jau dešimtmečiais vešančių sveikatos sistemos problemų pūlinį. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslepia, kad vilkinami sprendimai medikų bendruomenę privedė prie pasyvumo, nusivylimo ir net netikėjimo, kad pokyčiai apskritai įmanomi.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

Po priverstinio orlaivio nutupdymo Minske sulaikytas baltarusių žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė dar prieš skrydį pastebėjo, kad juos fotografuoja pavojingai atrodantys asmenys, bet negalėjo net įsivaizduoti, kad Aleksandras Lukašenka, norėdamas sulaikyti, ryšis užgrobti virš Baltarusijos skrendantį civilinį „Ryanair“ orlaivį.

Kremliaus propagandos mašina jau pradėjo skleisti kaltinimus Vakarams dėl tariamai pamiršto buvusio Bolivijos prezidento Evo Moraleso priverstinio nusileidimo Austrijos sostinėje Vienoje. Rusijos URM atstovė netgi pacitavo lotynišką posakį „Quod licet Iovi, non licet bovi“ (lot. „Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui“). „Šokiruoja tai, kad Vakarai įvykį Baltarusijos oro erdvėje vadina „šokiruojančiu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Zacharova.

Didžiulę patirtį civilinėje aviacijoje turintis Kęstutis Zagreckas teigia, kad civilinio orlaivio įgulos paprastai turi nedaug pasirinkimo galimybių, kai juos perima valstybės, virš kurios skrendama, kariniai orlaiviai. Pasak pašnekovo, pilotai pasirinko mažesnę blogybę – tai yra, pakluso Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybų nurodymams ir užtikrino didžiosios dalies keleivių saugumą, bet, deja, autoritariniam režimui į rankas įdavė baltarusių žurnalistą ir jo draugę.

Jeigu galvojate, kad užtenka sąžiningai dirbti ir mokėti mokesčius, kad atėjus laikui gautumėte užtarnautą pensiją, tai klystate. Bent dalį savo pinigų prarasite nepaprašę jų laiku. Norint gauti pensiją, į „Sodrą“ galima kreiptis jau prieš 3 mėnesius iki sukaks pensinis amžius, tačiau jeigu pavėluosite pusę metų, to laikotarpio pensiją prarasite. Todėl ekonomistas siūlo šį laikotarpį pratęsti. Anot jo, 6 mėnesiai yra per trumpas laikas.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Prezidentūros užsakymu daromos apklausos, prezidento sveikinimas Didžiajame šeimos gynimo marše, dviprasmiškai suprantamos žinutės – viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie prezidento Gitano Nausėdos elgesį pastaruoju metu. Kalbinti ekspertai tikina, kad šalies vadovas blaškosi, nepasako savo nuomonės, o bandymas skirtingas nuomones turinčiuosius susodinti prie vieno stalo fiasko patyrė iškart po prezidento rinkimų.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė darbą pradėjo pandemijos sąlygomis, tad ir pirmasis naujojo ministrų kabineto prioritetas – kova su pandemija. Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad, nors dalį dalykų ir buvo galima atlikti geriau, I. Šimonytė su komanda gerai valdo situaciją.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę nešini protesto plakatais sekmadienį medikai renkasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos į mitingą prieš mobingą. Visgi medikai neslepia baimės, kad nepaisant šio sujudimo pažadai dėl pokyčių vėl gali likti pažadais iki kitos tragedijos. Negana to, pačią gydytojų bendruomenę skaldo dvejopos nuotaikos.

Pastaruoju metu Lietuvoje įsiplieskę ginčai tarp liberaliai ir konservatyviai mąstančių visuomenės dalių Sigitai Mykolaitytei kainuoja daug nervų. Su partnere gyvenanti mergina atvirai sako nesuprantanti, iš kur žmonės turi tiek neapykantos homoseksualių žmonių atžvilgiu. Jos nuomone, partnerystės įteisinimas nieko neatims iš tradicinių šeimų, tik padės geriau jaustis vienos lyties poroms.

Daliai žmonių bet koks apsilankymas gydymo įstaigoje sukelia streso ar jaudulio, o ką jau kalbėti, jei einama skiepytis. Gydytojai savo ruožtu primena, kad reikėtų ne tik ateiti tinkamai pasiruošus skiepui, bet ir po jo paisyti tam tikrų rekomendacijų. Kita vertus, pabrėžiama, kad vakcinacija tikrai neturi paveikti vaistų vartojimo grafiko ir nereikalauja atsisakyti įprastų veiklų, jei jaučiamasi gerai.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Vakcinavimas šalyje įsibėgėja ir siekdami motyvuoti žmones skiepytis specialistai teikia skaičius įspėdami, kad tarp mirusių nuo COVID-19 vyresnio amžiaus asmenų didžioji dalis buvo nepaskiepyti. Vis tik klausimų sukėlė tai, kodėl mirė ir pilnai paskiepyti žmones, esą ministerija skelbė, kad nuo to vakcina apsaugo 100 proc.  Kaip parodė naujausia šią savaitę pateikta Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio pateikta pandemijos rodiklių apžvalga, nuo balandžio 1 d. 86 proc.

Nors COVID-19 pandemija trunka jau ilgiau nei metus ir tiek laiko kalbama apie prevencines priemones saugantis viruso, šeimos gydytojai neatsistebi sulaukiantys „šiek tiek“ karščiuojančių ir su tipiškais koronavirusinės infekcijos simptomais be jokio įspėjimo ateinančių pacientų. Medikai pažymi, kad žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo, nors kitą kartą jie piktybiškai nelinkę laikytis taisyklių.

Besistebintiems, kodėl ir praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos numatytas privalomas profilaktinis testavimas, specialistai primena, kad imunitetas su laiku išblėsta. Todėl, jų teigimu, jau po pusmečio vertėtų pasitikrinti antikūnų titrą. Be kita ko, šitai aktyvina kalbas ir apie greičiausiai būsimą reikalingą trečiąją vakcinos dozę.

Konfliktas tarp Izraelio ir Gazos ruožą valdančio „Hamas“ judėjimo kilo dėl „Hamas“ politinių ambicijų ir konkurencijos su Vakarų krantą valdančia partija „Fatah“, teigia Izraelio istorikas, rašytojas ir buvęs diplomatas Michaelas Orenas.  „Žinote, egzistuoja tiesioginės priežastys ir fundamentaliosios. Šiuo atveju tiesioginė kilusių neramumų priežastis yra palestiniečių rinkimai. Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas nusprendė atidėti parlamento ir prezidento rinkimus.

Pasisakydamas Didžiajame šeimos gynimo marše, šalies prezidentas Gitanas Nausėda palietė ir tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimą. Nors pažymėjo, kad partnerystę reikia sureguliuoti teisiškai, čia pat prezidentas akcentavo, kad „tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos“. Vis dėlto konstitucinės teisės ekspertai neįžvelgia, kuri Partnerystės įstatymo dalis dabar galėtų prieštarauti Konstitucijai.

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas vaizdo įrašu kreiptis į Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyvius nustebino ne vieną. Politologai įžvelgia, kad taip G. Nausėda mano gausiantis renginio dalyvių palaikymą dabar ir ateityje. O kadangi renginio auditorija – itin nedidelė visuomenės dalis, jų manymu, prezidentas šovė sau į koją ir rizikuoja nebebūti perrinktas.

Gyventojai tikina visą gyvenimą dirbantys ir mokesčius mokantys ne tik tam, kad gerai gyventų šiandien, bet ir užsidirbtų pensijai. Tačiau ankstesnei valdžiai pakeitus įstatymą iki 1994 metų jų mokėti mokesčiai buvo nubraukti ir dėl to pensijos sumažės. „Sodra“ aiškina, kad taip padaryta pačių žmonių labui, kad jiems nereikėtų ieškoti dokumentų. Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad jai iki pensinio amžiaus liko 5 metai.

Septintą mėnesį trunkantis karantinas kad ir laisvėja, į įprasto gyvenimo vėžes grįžti neskubama. Nors šiuo metu visos viltys dėl to dedamos į vakcinavimo apimtis, LSMU lektorius dr. Rimas Jankūnas siūlytų kiek kitokią skiepijimo strategiją ir dėmesį nukreipti į ilgalaikes investicijas viruso plitimui valdyti. Anot jo, būtent ventiliacijos užtikrinimas būtų daug efektyvesnis dalykas nei pinigų išmetimas masiniams testavimams.

Ir prie partnerystės, ir prie alkoholio pardavimo pataisų rengimo prisidėjęs Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas teigia, kad projektai jau parengti ir artimiausiu metu išvys dienos šviesą. Seimo nariams kritiką dėl šių pataisų žeriantiems E. Gentvilas atkerta, kad būtina keisti įstatymais įteisintus nelogiškus dalykus.

Jaunai gydytojai iš Šiaulių respublikinės ligoninės pasitraukus iš gyvenimo, jos kolegos prakalbo apie mobingą, arba tiksliau bosingą, iš vadovų. Paprastai taip vadinamas ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras prieš asmenį. Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos katedros profesorė, kovos su mobingu ekspertė Jolita Vveinhardt teigia, kad mobingas Lietuvoje yra paplitęs reiškinys, bei siūlo keletą patarimų, kaip reaguoti susidūrus. „Svarbiausia netylėti ir rinkti įrodymus.

Viena visuomenės dalis deklaruoja tradicines šeimos vertybes, patriotiškumą ir jaučiasi puolama, kita akcentuoja poreikį pagaliau pasirūpinti iki tol užmirštais visuomenės skauduliais: mažinti paplitusį smurtą prieš moteris ir vaikus, įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, pripažinti įvairias šeimas. Šio kultūrinio karo atgarsius patyrė požeminė Vilniaus perėja, kurioje atsirasdavo tai vaivorykštės vėliava, tai trispalvė. O šeštadienį laukia didysis šeimos gynimo maršas Vingio parke.

Šeštadienį vykstantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ sutraukė ne tik tūkstančių paprastų piliečių, bet ir partijų susidomėjimo. Svarstoma, kad maršo organizatoriai, tarp kurių ne vienas nesėkmingai bandė savo laimę rinkimuose, mėgins kurti naują politinę partiją. Agnė Širinskienė teigė, kad tokia partija galėtų tapti valstiečių partnere, tačiau įspėjo maršo vedlius, kad naujo politinio judėjimo kūrimas gali atsisukti prieš juos pačius.

Izraelio ir savo valstybės siekiančių palestiniečių konfliktas trunka metų metus, tačiau pastaroji konflikto eskalacija kilo dėl numatomo priverstinio palestiniečių šeimų iškeldinimo iš Sheikh Jarrah rajono rytinėje Jeruzalės dalyje. Šios šeimos iš esmės save laiko pabėgėliais nuo 1948 metų, kai sukūrus Izraelio valstybę turėjo trauktis iš savo gyvenamų namų ir įsikūrė rytinėje Jeruzalėje.

Daliai gyventojų stebintis, kodėl ir jau pasiskiepiję žmonės patenka į COVID-19 skyrius, specialistai ramina, kad tuo stebėtis visiškai nereikėtų. Jie primena, jog, visų pirma, svarbu suvokti, ką reikėtų laikyti pasiskiepijimu. Be kita ko, 100 proc. apsaugos nuo ligos ar juo labiau viruso atmainų vakcina negarantuoja.  Gydymo įstaigų atstovai neslepia, kad, pasitaiko, į COVID-19 skyrius patenka jau paskiepyti asmenys.

Europos šalys pamažu grįžta į normalų, ikikovidinį gyvenimą – daugelyje jų mažėja susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius. Tik ne Lietuvoje, kuri kartu su dar keliomis žemyno valstybėmis pastaruoju metu „augina“ sergančiųjų kiekį. Jau šios savaitės pradžioje daugelis ES šalių švelnino taikomus ribojimus ir džiaugėsi mažėjančiais koronaviruso susirgimų skaičiais.

Nesiliauja spaudimas trumpinti intervalą tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinos dozių, mat gavę vieną skiepą žmonės piktinasi esantys „pusiau pririšti“ net keliems mėnesiams, kol sulauks antrosios dozės. SAM daliai leidžia trumpinti šį terminą, tačiau vakcinavimo centrai įspėja, jog tą nusprendus daryti visiems galima prieiti prie dar didesnės sumaišties.

Savaitgalį vyksiantis Didysis šeimos gynimo maršas, jo organizatorių teigimu, sutrauks dešimtį tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, kurie pasiryžę apginti, jų tvirtinimu, puolamas tradicines vertybes ir tradicinę šeimą. Ekspertai tikina, kad už maršo organizavimo stovi ne tik dėl vertybių susirūpinę aktyvistai, bet ir dėl visko protestuojantys piliečiai ar niekaip į didžiąją politiką neįšokantys veikėjai.

Karas Izraelyje jau nusinešė kelių dešimčių žmonių gyvybes, o pasaulį apskriejo „paskutinės teismo dienos“ kadrai su dangų skrodžiančiomis raketomis iš Palestinos teritorijos. Tai, kas prasidėjo kaip paprastos peštynės dėl vietos prie Al Aksos mečetės, baigėsi faktiškai karu tarp Izraelio ir arabų palestiniečių. Pagrindinės šio konflikto priežastys yra tiek ilgalaikės, tiek ir spontaniškai kilusios.

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo. Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof.

Artimiausiu metu aplinką itin teršiančių automobilių savininkų laukia neramūs laikai. Jau nuo vasaros tokias transporto priemones nustatys „nuotolinė akis“, kuri matuos ne tik išmetamus teršalus, bet fiksuos automobilio numerį ir identifikuos jo savininką. Dar kardinalesni pokyčiai laukia artimiausiais metais – visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas.

Jau kurį laiką diskutuojama, kokia skiepijimo schema turėtų būti taikoma COVID-19 jau persirgusiems asmenims. Nors oficialių rekomendacijų stinga, remdamiesi mokslo duomenimis specialistai vieningai teigia, kad pakaktų ir vienos dozės. Visgi ministerija sako tvarkos keisti neskubanti ir teigia, kad vakcinų turima pakankamai pilnai vakcinacijai. Portalo tv3.lt kalbinti infektologai ir imunologai vieningai teigė iš esmės palaikantys tik vieną skiepo dozę jau persirgusiems.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Prezidentūros užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos daug diskusijų keliančiais klausimais, pavyzdžiui, partnerystės įteisinimo ar Stambulo konvencijos. Apklausų rezultatai parodė, kad didžioji dalis visuomenės tam priešinasi. Visgi ekspertai tikina, kad yra klausimų, kuriuose politikai neturėtų atsižvelgti į daugumos nuomonę ir patarė prezidentui Gitanui Nausėdai neužsiimti manipuliacijomis ir pigiu populizmu.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Rusijoje vyksta kažkas tokio, ko nebuvo nuo pokario metų. Gyventojų skaičius mažėja neįtikėtinu tempu, o mirtingumas pasiekė tokį mastą, kurio oficiali statistika neregėjo daugiau nei 70 metų. Mirtingumas paskutinį sykį taip staiga išaugo tik 1947-ųjų bado laikotarpiu, o šiuolaikinės Rusijos istorijoje taip išaugusio mirtingumo nebuvo net sudėtingu SSRS griūties laikotarpiu.

Toliau netyla kalbos dėl pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės kuo ilgesnio vėlinimo tam, kad kaip įmanoma greičiau daugiau gyventojų įgytų bent dalinį imunitetą. Visgi nors vieni specialistai tokią poziciją palaikantys, prie konkrečių sprendimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra priėjusi.  Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.

Medikų profsąjungos skundžiasi ministerijos vilkinamomis derybomis dėl kolektyvinės darbo sutarties ir įspėja, kad šią savaitę pasiekiant finišo tiesiąją joms neįvykus gali net grėsti streikas. Tuo metu kitos medikus vienijančios organizacijos teigia čia įžvelgiančios ne ministerijos kaltę, o paklodės tempimą tik į vieną pusę ir kai kurių profesinių sąjungų norą jaustis labiau privilegijuotomis.

Vilniečiai piktinasi daugiabučio statybomis visai šalia sporto klubo. Anot jų, nekilnojamo turto (NT) vystytojai nesirūpina būsto kokybe, o stato ir parduoda bet ką. Šiuo atveju butus su vaizdu į sieną ar persirengimo kambarius. Tuo metu daugiabučio vystytojai tikina, kad taip investuoja į miesto infrastruktūrą, o butus žmonės jau rezervuoja. Savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, nors rekonstruotas sporto klubas kartu tapo ir daugiabučiu.

Sirgote COVID-19 arba pasiskiepijote nuo šios infekcijos, tačiau antikūnai taip ir nesusiformavo? Specialistai ramina, kad dėl to nuogąstauti neverta, mat žmogaus imuninė sistema apima daug daugiau nei vien antikūnų rodiklius. Tiesa, pasitaiko, kai imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nuo šios infekcijos gali ir nesusidaryti.

Partnerystės projektas pasiekė finišo tiesiąją. Seimo nariai parengė Partnerystės įstatymo projektą, kurį gavo ir naujienų portalas tv3.lt. Tai atvers kelią tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimui. Politikai planuoja leisti sudaryti partnerystę metrikacijos skyriuose, pasiimti partnerio pavardę, tačiau neleis įsivaikinti vaikų.

Valdantieji yra pasiryžę nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems verslams. Esą tai jiems padėtų išgyventi popandeminį laikotarpį. Prezidentūra gana atsargiai žiūri į šią lengvatą ir siūlo geriau mažiau apmokestinti darbuotojus, kurie uždirba menkiausias algas. Jau netrukus Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas, kuriomis vietoje įprasto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 proc.

Rusija ruošiasi oficialiai skelbti nedraugiškų šalių sąrašą, kuriame greta kitų valstybių turėtų atsidurti ir Lietuva. „Juodasis sąrašas“ yra ne vienintelis Kremliaus atsakas Vakarams – režimas iš Rusijos išsiuntė dalį užsienio diplomatų taip atsakydamas į Vakarų veiksmus prieš Kremlių.

Pensijų reikalais daugelis gyventojų rūpinasi iš anksto. Vilnietė Kristina ėmė skaičiuoti savo sukauptą darbo stažą ir pastebėjo, kad iš jo dingo pusė metų. Tuo metu moteris augino dukrą ir anot jos, nesąžininga, kad dėl šios priežasties darbo stažas buvo sumažintas. „Sodra“ aiškino, kad tais metais, buvo kitokia darbo stažo skaičiavimo tvarka, todėl moteris jį ir prarado. Vilnietė Kristina portalui tv3.lt pasakojo, kad iš jos sukaupto darbo stažo dingo pusė metų.

Gali būti, kad netolimoje ateityje prezidentas Gitanas Nausėda nebebus populiariausias politikas Lietuvoje. Sociologo Vlado Gaidžio manymu, jei ir toliau labiau bus siejama ne su savo vadovaujama partija, o su Seimo pirmininkės pozicija, Viktorija Čmilytė-Nielsen pavys prezidentą savo populiarumu. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius aukščiausių šalies politikų populiarume. Matyti, kad per kiek daugiau nei pusmetį ženkliai smuko G. Nausėdos palaikymas.

Trečiajai COVID-19 bangai rodant savo nagus ir vėl didėjant į ligonines guldomų pacientų srautui gydytojai vis garsiau kalba apie greitu metu užplūsiančius pokovidinio sindromo kamuojamus žmones. Įspėjama ne tik dėl ilgus mėnesius ir lengvai sirgusiuosius galinčių varginti poinfekcinių reiškinių, bet ir stipriai išaugsiančių sveikatos sistemos kaštų.