Jau šios savaitės pradžioje daugelis ES šalių švelnino taikomus ribojimus ir džiaugėsi mažėjančiais koronaviruso susirgimų skaičiais. Prisidėti prie tokio teigiamo rezultato galėjo ir laiku taikytos griežtos karantino priemonės, kurios padėjo išvengti naujų atmainų išplitimo, ir koronaviruso sezoniškumas, ir aktyviai vykdoma vakcinavimo programa.
Lietuvoje sergamumas išlieka stabilus
Lietuva tuo metu pasidžiaugti gali tik tuo, kad sergančiųjų skaičius neauga geometrine progresija. Tačiau pastarąją mėnesį, kuomet kitos šalyse Europoje fiksuojamas dešimtis procentų siekiantis sergamumo rodiklių kritimas, sergančiųjų skaičius mūsų šalyje pamažu, tačiau nuolatos auga.
Maža to, tokiu būdu mes netgi sugebėjome atsidurti pačioje viršūnėje pagal sergančiųjų kiekio, tenkančio 1 mln. gyventojų, rodiklį Europoje.
Gegužės 13-osios „Worldometers“ surinkti duomenys rodo, kad Lietuvai tenka 3097 nauji koronaviruso atvejai 1 mln. žmonių (paskutinių 7 dienų vidurkis) ir tai yra didžiausias rodiklis visoje Europoje (bei 9 vieta pasaulyje). Pagal mirčių nuo koronaviruso skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, Lietuva užima 15-ąją vietą Europoje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva pagal sergamumą, remiantis paskutinių 2 savaičių vidurkiu, tenkančiu 100 tūkst. žmonių, užima antrąją vietą tarp ES ir EEE šalių, į priekį užleisdama tik Kiprą. Pastaroji valstybė „Worldometers“ duomenų bazėje yra priskiriama prie Azijos šalių, tačiau joje per pastarąsias 7 dienas sergamumas koronavirusu susitraukė daugiau nei 30 proc. ir pasiekė 1956 atvejų 1 mln. gyventojų skaičių.
Antri pagal sergamumą Europoje šiuo metu yra Nyderlandų gyventojai (2677 atvejai 1 mln. gyventojų), tuomet seka latviai (2651 atvejis) ir švedai (2552 atvejai).
Europoje – mažiau naujų koronaviruso atvejų
Apskritai, augimas Europos šalyse per paskutines 7 dienas (lyginant su ankstesnėmis 7 dienomis) buvo užfiksuotas tik 9 valstybėse. Labiausiai sergančiųjų skaičius augo Graikijoje (52 proc. augimas) ir Latvijoje (36 proc. augimas). Lietuvoje sergamumas augo panašiai, kaip ir ankstesniu laikotarpiu, – apie 1 proc.
Labiausiai sergamumas Europoje per paskutines 7 dienas krito Maltoje, Centrinės Europos šalyse ir Švedijoje, tačiau 6-18 proc. išaugo Suomijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje.
