Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kokios nefarmacinės priemonės prieš COVID-19 buvo efektyviausios „antrosios bangos“ metu? Atsakydamas į šį klausimas LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pasidalino naujausiomis mokslininkų įžvalgomis.

Kokios nefarmacinės priemonės prieš COVID-19 buvo efektyviausios „antrosios bangos“ metu? Atsakydamas į šį klausimas LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pasidalino naujausiomis mokslininkų įžvalgomis.

REKLAMA

Kaip feisbuke rašė jis, mokslinėje literatūroje yra gausu publikacijų, kurios vertina nefarmacinių priemonių prieš COVID-19 efektyvumą „pirmosios bangos“ metu (2020 m. pavasarį – vasarą).

Tačiau, jo teigimu, kyla klausimas, kaip tos (ar kitos) priemonės suveikė „antrosios bangos“ metu.

„Tikėtina, kad gali poveikis skirtis, nes bus mūsų pasiruošimas bei aplinkybės jau ne tokios pačios. MedRix svetainėje buvo publikuoti rimtos mokslininkų kompanijos (pagrinde iš Oksfordo universiteto ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos) tyrimo rezultatai. Šiame tyrime autoriai vertino septynių Europos valstybių (Austrijos, Čekijos, Anglijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Šveicarijos) vyriausybių taikytų priemonių poveikį viruso efektyvaus reprodukcijos dydžio (Re) reikšmei. T. y. žiūrėjo kiek šios priemonės sumažina viruso plitimo greitį“, – dėstė jis.

Profesorius įvardijo kelis nustatytus dalykus:

1️⃣ Nebūtinų verslų uždarymas Re mažino 35 proc. (95 proc. PI 29-41)

2️⃣ Susibūrimų uždraudimas – 26 proc. (95 proc. PI 18-32)

3️⃣ Visų ugdymo įstaigų uždarymas – 7 proc. (95 proc. PI 4-10)

4️⃣ Naktinės komendanto valandos įvedimas - 13 proc. (95 proc. PI 6-20)

5️⃣ Griežtesnis veido kaukių dėvėjimo reikalavimas – 12 proc. (95 proc. 7–17 proc.)

Mokyklos gali veikti ir pandemijos metu

M. Stankūnas pabrėžė, kad straipsnio autoriai atkreipia dėmesį, kad ankstesnėse studijose mokyklų uždarymas buvo įvardijamas kaip didesnę reikšmę turinti priemonė epidemijos plitimo stabdymui.

REKLAMA

„Čia jos svoris žemesnis. Jų teigimu, tai parodo, kad mokyklos gali veikti ir pandemijos metu, jei yra imamasi prevencinių priemonių kaip testavimas ir kontaktų atsekamumas. Galime tuo pačiu pažvelgti į šiandien paskelbtus Kauno pradinukų kaupinių testavimo rezultatus. Tad pirmojo testavimo metu iš 1,7 tūkst. kaupinių 52 buvo teigiami, antrąją, ištyrus per 1,9 tūkst. kaupinių, nustatyti 42 teigiami.

Jau anksčiau esu dalinęsis su Jumis JAV atlikta studija, kuri atskleidė, kad kassavaitinis mokinių, mokytojų ir mokyklos personalo testavimas gali sumažinti infekcijos plitimą mokyklose (angl. high schools) iki 50 proc., o pradinėse mokyklose iki 35 proc. Todėl mokinių testavimas yra rekomenduojama tiek vyriausybinių organizacijų (pvz.: JAV Ligų ir kontrolės centro), tiek ir atskirų mokslininkų. Ir apskritai mokslininkai, kurie vertino asimptominės populiacijos narių testavimą nuo COVID-19 priėjo išvados, kad toks testavimas gali sumažinti užsikrėtimų, mirčių ir stacionarizavimo apimtis“, – aiškino jis savo socialinio tinklo paskyroje.

REKLAMA
REKLAMA

Nustatyti 1136 nauji atvejai

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Šalyje atlikti 15 tūkst. 749 molekuliniai (PGR) ir 6083 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. 

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 583,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 262 tūkst. 335 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 236 tūkst. 442 asmenys, deklaruota 189 tūkst. 419 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 63 tūkst. 690. 

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

REKLAMA
REKLAMA

Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4071 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8219 mirtys.

KOKIOS PRIEMONĖS PRIEŠ COVID-19 BUVO EFEKTYVIAUSIOS „ANTROSIOS BANGOS“ METU? Mokslinėje literatūroje yra gausu...

Posted by Mindaugas Stankunas on 2021 m. gegužės 13 d., ketvirtadienis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų