Mergina iš Gazos: sunku papasakoti, ką patiri melsdamasis, kad nepataikytų į tavo namą

Izraelio ir savo valstybės siekiančių palestiniečių konfliktas trunka metų metus, tačiau pastaroji konflikto eskalacija kilo dėl numatomo priverstinio palestiniečių šeimų iškeldinimo iš Sheikh Jarrah rajono rytinėje Jeruzalės dalyje. Šios šeimos iš esmės save laiko pabėgėliais nuo 1948 metų, kai sukūrus Izraelio valstybę turėjo trauktis iš savo gyvenamų namų ir įsikūrė rytinėje Jeruzalėje.

„Neįmanoma suprasti to, kas vyksta, neįvertinus platesnio konteksto“, – sako Gazos ruože gyvenanti Asmaa Abu Mezied, dirbanti su Pasaulio ekonomikos forumo suburta „Global Shapers“ bendruomene ir prisidedanti prie kitų nevyriausybinių organizacijų veiklos Gazos ruože.  

Pasak pašnekovės, norėdami pasipriešinti iškeldinimui palestiniečiai organizavo protestus, juos parėmė tiek Izraelio pilietybę turintys arabai, tiek Vakarų krante, Gazos ruože ar aplinkinėse valstybėse gyvenantys palestiniečiai.

Situacija labai paaštrėjo prasidėjus susidūrimams tarp melstis Al-Aksos mečetėje Ramadano metu susirinkusių palestiniečių bei Izraelio policijos pajėgų, kurios panaudojo gumines kulkas, ašarines dujas bei akinančius ir kurtinančius sprogmenis. Žiežirbų įskėlė ir dešinieji žydų nacionalistai, iš pradžių nusprendę suorganizuoti Jeruzalės suvienijimo maršą, vėliau jį atšaukę, bet nusprendę rinktis prie vakarinės Jeruzalės sienos – švenčiausios vietos žydams, esančios kiek žemiau už Al-Aksos mečetę. 

Gazos ruožą valdanti „Hamas“ paskelbė atakuosianti Izraelį, jeigu žydų naujakuriai nepasitrauks nuo Al-Aksos mečetės ir iš Sheikh Jarrah rajono. Galiausiai „Hamas“ iš tiesų į Izraelį nukreipė raketų lietų, o Izraelis taip pat neliko skolingas ir smūgiavo Gazos ruožui iš oro.

Kaip žinoma, Gazos ruožą valdo „Hamas“, kurią daugelis Vakarų valstybių yra paskelbusios teroristine organizacija, o Izraelio okupuotas Vakarų krantas turi sąlyginę autonomiją, už kurią atsakingas prezidentas Mahmoudas Abbasas, pats nelabai sutariantis su „Hamas“. Rytų Jeruzalėje palestiniečiai neturi jokių valdymo teisių.

REKLAMA

Sūnėnui pasakoja, kad tai fejerverkai

Ginčai teisme dėl nuosavybės teisių Sheikh Jarrah rajone rytinėje Jeruzalėje trunka apytiksliai nuo 2008 metų, o ginčo dalyviai pasitelkia istorinius argumentus ir dokumentus. Šiais metais Izraelio aukščiausiasis teismas turi priimti galutinį sprendimą, bet jo paskelbimas dėl susidariusios situacijos buvo atidėtas.  

A. Abu Mezied pasakoja, kad prasidėjus apsikeitimams smūgiais Gazos ruožas patiria intensyvias atakas gyvenamuosiuose ar prekybiniuose rajonuose, kur žmonės, gyvena, dirba, apsiperka.

„Jeigu paklaustumėte palestiniečių, tai jie pasakytų, kad per paskutines dienas mes patyrėme tai, ko nepatyrėme per paskutinius tris karus. Iš esmės taip yra dėl beprecedenčio smurto kiekio, kurį patiria Gazos žmonės“, – teigia šiame ruože gyvenanti Asmaa.

„Taikomasi į civilius gyventojus bei svarbią infrastruktūrą, kaip vandens, elektros tiekimas, taip pat į kelius. Aš negaliu įsivaizduoti, ką patiria mano sūnėnas, negalintis užmigti per antpuolius. Mes pasakojame, kad tai fejerverkai, kad nebijotų. Labai sunku papasakoti tą procesą, kai tu klausaisi ir meldiesi, ar nekliudys tik tavo namo. Daug mano draugų Gazos mieste buvo susirinkę į vieną kambarį, sakydami, kad jeigu jau lemta mirti, tai bent būsime kartu. Labai svarbu pabrėžti, kad Gazos ruože nėra įrengta slėptuvių, taigi žmonės neturi, kur eiti ir kur pasislėpti“, – pasakoja mergina.

Pasak pašnekovės, nors žiniasklaidos antraštėse nuolat girdime apie atakas tarp Gazos ruožo ir Izraelio, bet, jos teigimu, pasipiktinimas dega daug kur.

„Aš noriu pasakyti, kad Izraelio atakos prieš Gazą yra dalis vykdomos apartheido politikos, kuri kenkia visiems. Izraelio politiką taip vadina tokios organizacijos kaip „Human Rights Watch“ ar Izraelio B’tslem. Jafoje, Haifoje ar Lode palestiniečiai taip pat priešinasi diskriminacijai, nes nenori būti traktuojami kaip antrarūšiai piliečiai. Priešinasi tikrai ne vien tik Gaza, visi palestiniečiai reikalauja laisvės, oraus gyvenimo“, – sako Asmaa.

REKLAMA

Paklausta, kaip vertina, kad Gazos ruožas yra valdomas „Hamas“ – teroristine paskelbtos organizacijos – ir ar tai nėra palestiniečiams nepadedantis faktorius, pašnekovė sako, jog Izraelio politika palestiniečių atžvilgiu buvo agresyvi dar prieš įsikuriant „Hamas“: „Tai gana ironiška, nes Izraelio politika prieš palestiniečius buvo nukreipta dar gerokai iki įsikuriant „Hamas“. Taigi žvelgiant į tai kaip į „Hamas ir Izraelio konfliktą, ištrinamas visas kontekstas, viskas supaprastinama. Nenoriu sakyti, kad tai naivu, bet tai primena faktus ignoruojantį požiūrį. Tai ne apie „Hamas“, tai apie palestiniečius, kurie reikalauja savo teisių, laisvės. Tai viskas, apie ką mes svajojame“.

„Aš manau, kad norėdama suprasti palestiniečius, tarptautinė bendruomenė turėtų įsivaizduoti save mūsų vietoje. Pateiksiu pavyzdį. Įsivaizduokite, jei aš ateičiau į jūsų namus ir sakyčiau, kad noriu juos pasiimti sau, jūs turite išsikelti ir man neįdomu, kur jūs apsistosite. Kaip jūs reaguotumėte, kokie psichologiniai mechanizmai suveiktų?“ – klausia Asmaa.

Mergina apgailestauja, kad šis konfliktas jos vienuolikos metų sūnėnui bus jau trečiasis per jo gyvenimą. Pastarasis konfliktas kilo 2014 metais.

„Įsivaizduokite, kiek laiko prireiks viskam atstatyti? Mes netgi nebaigėme visko atstatyti po 2014 metų antpuolių“, – sako Asmaa.  

Kodėl gyvena Gazos ruože?

Paklausta, kodėl ji pati pasirinko gyventi Gazos ruože, o ne kur nors kitur, A. Abu Mezied pabrėžia, kad palestiniečiai negali paprastai išvykti į Vakarų krantą, nes Gazos ruožas yra blokuojamas.

„Jeigu norėčiau nuvykti į Vakarų krantą bent kelioms dienoms, turėčiau gauti specialų leidimą, tačiau jis išduodamas tik išskirtiniais atvejais: kai asmuo yra sunkios sveikatos būklės ir negali gauti reikiamų medicininių paslaugų Gazos ruožo ligoninėse arba kai asmuo dirba tarptautinėje organizacijoje arba jei žmogus yra diplomatas. Net keliaudama į Jordaniją, turiu gauti Izraelio leidimą“, – pasakoja pašnekovė.

REKLAMA

„Kitas dalykas – tai mano namai. Čia aš užaugau, čia mano prisiminimai, čia mes su pusbroliais ir pusseserėmis juokėmės, vaikščiojome paplūdimyje, dainavome. Labai sunku išvykti iš savo šalies ir gyventi kitur“, – teigia Asmaa.

Ji sako pusantrų metų gyvenusi JAV apie 2016-2017 metus, bet pasirinko grįžti namo, nes svečioje šalyje patyrė neigiamą požiūrį į musulmonus.

„Savo šalyje bent jau esi pilietis ir nereikia nuolat baimintis, kad galbūt reikės išvykti, koks mano statusas. Ir dar prisideda tas arogantiškas požiūris į imigrantus, kuris būdingas tiek JAV, tiek Europos šalims“, – teigia Asmaa.


Rašyti komentarą...
J
Jurgis
2021-05-16 03:51:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas tie "jūs"?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų