„Brangieji, Lietuvos valstybę savo valia ir išmintimi šimtmečius kūrė tauta. Todėl jos balsą privalome girdėti. Nereikia bijoti žmonių, net jeigu jie yra pikti ir pavargę. Pykstamės – taigi kažką darome ne taip. Vadinasi, pasirinkome ne tą kelią kalbėtis. Arba nesikalbėjome iš viso, nes negirdėjome vieni kitų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nausėdai sunkiai sekasi būti vienytoju
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto teigia, kad jo nuomone, prezidentui sunkiai sekasi tapti politiku.
„Sunkiai sekasi būti tuo vienijančiu asmeniu. Yra per daug tokio blaškymosi“, – tikino politologas.
Pasak pašnekovo, atrodytų, kad G. Nausėdai yra palankios sąlygos būti ta vienijančia figūra, kadangi prezidento institucija atlieka tam tikro arbitro vaidmenį.
„Man atrodo, jis savęs stipriai neranda savęs politinių šachmatų lentoje. Jam aiškiai trūksta nuoseklumo. Nepaisant, kad greitai bus du metai, kai jis prezidento rūmuose, šiek tiek nesuranda sau tos vietos politiniame žemėlapyje“, – teigė A. Pukšto.
Politologas teigė manantis, kad prezidento blaškymąsi veikia ir tai, kad G. Nausėda neturi politinės patirties.
Prezidentu prisidengia visi, kas nori
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad G. Nausėdai būti vienijančia figūra yra sunku atsižvelgus į tai, kokia dabar yra situacija.
„Gal mes šiek tiek paprasčiau žiūrėjome, kai buvo prezidentinė kampanija ir kokias problemas mes tuo metu sprendėme. Akivaizdu, kad kai yra skaldantys visuomenę klausimai, būti vienijančiu galima, bet tam reikia žinutės, kuri padėtų tai padaryti“, – teigė A. Katauskas.
Komunikacijos eksperto tvirtinimu, norint būti vienytoju, vis tiek reikia turėti savo poziciją ir girdėti kitas pozicijas.
„Šiuo atveju, tai ką mes matėme pastaruoju metu, tada, kai eina kalba apie labai visuomenę skaldančius įvykius, jos vienijimas turėtų būti komunikuojamas kitaip. Tada, kai yra kažkokios pozicijos, kurios yra aiškiai išreikštos to paties prezidento, nuo jų pasitraukti labai sunku.
Situacija, kurioje yra atsidūręs prezidentas, rodo, kad jo ankstesni tikslai, ankstesnės žinutės, ankstesni kalbėjimai apie susodinimą visų prie bendro stalo nelabai yra girdimi.
Ir prezidentas pasidarė lengvai patraukiamas į vieną ar kitą pusę, juo labai lengvai prisidengia suinteresuotos pusės, o jis pats neatsitraukia nuo kažkurios iš pozicijų, <...> nereagavo laiku ir pakankamai aštriai, kad galėtų atsiriboti nuo tapimo kažkurios pusės palaikytoju ar smerkėjų“, – samprotavo A. Katauskas.
Prezidentas fiasko patyrė nuo pat pradžių
Pasak komunikacijos eksperto, būti moderatoriumi, ko prezidentas siekia nuo pat kadencijos pradžios, ir tuo pačiu bandyti įtikti vienai ar abiem pusėms, bet kuriuo klausimu, yra neįmanoma.
„Dabar prezidentas yra įspaustas į kampą, jo tikslas susodinti visus prie stalo patyrė fiasko ne dabar, jis patyrė fiasko iš karto po prezidento rinkimų“, – teigė A. Katauskas.
Jis siūlė prisiminti Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelis elgėsi, kai buvo tvirtinama nauja Vyriausybės sudėtis po prezidento priesaikos.
„Niekas nei galvojo, nei planavo, kad sės prie bendro stalo. Kodėl prezidentas iki šiol nėra padaręs išvadų, kad neveikia ta schema, kuria jis vadovavosi kurį laiką pačioje pradžioje savo kadencijos, man lieka paslaptimi“, – kalbėjo A. Katauskas.
Komunikacijos specialistas pažymėjo, kad klausimai, prieš kuriuos protestavo šeimos maršo dalyviai – partnerystė, Stambulo konvencija – nėra tie klausimai, kuriuose žmonės ieškotų sąlyčio taškų.
„Jie ieško priešpriešos taškų. Tai nėra ta vieta, kur tu gali tikėtis susodinti tuos, kurie kalbėjo marše ir tuos, kurie kalbėjo apie tuos, kurie kalbėjo marše. Tu negali tikėtis, kad jie eis prie bendro stalo ir kalbėsis. Tas bendrų taškų suradimas, ką prezidentas žadėjo, kad darys, jam nepavyksta, nes klausimai yra per daug skaldantys.
Kartais, norint, kad žmonės tave išgirstų, reikia pasakyti griežčiau, kartais garsiau, stipriau. Bet, kai tavo žodžius pradeda tampyti į vieną ar kitą pusę bet kuri suinteresuota grupė.... Reikia aiškiai pasakyti ir aiškiai iškomunikuoti, o ką gi prezidentas iš tiesų mano šiuo klausimu“, – teigė A. Katauskas.
Jo tvirtinimu, visuomenė tiesiog laukia iš G. Nausėdos, kai jis pasakys savo nuomonę.
„Mes iš prašome, ko gero, gerbiamas prezidente, prašome pasakyti savo nuomonę, kurios jūs laikotės. Minkštumas, bandymas apdainuoti, gėlytėmis apkaišioti savo poziciją neduoda jokio efekto“, – sakė komunikacijos ekspertas.
Nausėda ieško atramos kraštutinėje dešinėje?
VDU docento A. Pukšto nuomone, G. Nausėda net nebesiima vienytojo vaidmens. A. Pukšto tvirtina, kad tuo jis labai skiriasi nuo Valdo Adamkaus, kurį G. Nausėda ne kartą įvardino kaip prezidento etaloną. Pašnekovas teigia, kad net Algirdas Mykolas Brazauskas rodė daugiau iniciatyvos vienyti visuomenę nei G. Nausėda.
„Jis bandė, nepaisant priklausomybės LDDP, būti derybininku, taikytoju“, – teigė A. Pukšto.
Dalia Grybauskaitė, anot pašnekovo, buvo pasirinkusi šiek tiek kitokį kelią. Politologo teigimu, prezidentė neslėpė, kad yra dešiniosios politikos atstovė.
„Ji neslėpė, kad ji atstovauja dešiniąją politinės scenos pusę. Bet ji buvo labai nuosekli savo pasirinkimuose, savo veiksmuose, savo iniciatyvose. Ji turėjo autoritetą. Ji turėjo ir priešininkų daug, bet jos tapatybė buvo labai aiški“, – kalbėjo A. Pukšto.
Kalbėdamas apie dabartinį šalies vadovą, A. Pukšto pabrėžė, kad jam susidaro įspūdis, kad G. Nausėda bando surasti savo vietą kraštutinės dešinės politikos pusėje.
„Jis labai dažnai apeliuoja į patriotizmą, tautiškumą. <...> Visumoje, man kartais atrodo, kad jam artimiausias segmentas būtų kraštutinė dešinė.
Bet, mano nuomone, nelabai ten yra vietos ir Lietuvoje ta kraštutinė dešinė praranda populiarumą. Dabartiniai konservatoriai, nepaisant pavadinimo, tai vis tiek labiau liberalioji partija, pagal savo programą“, – analizavo A. Pukšto.
Su Paksu lyginti nenori
Po G. Nausėdos sveikinimo transliacijos „Didžiajame šeimos gynimo marše“ viešojoje erdvėje pasigirdo nuomonių, kad dabartinis šalies vadovas visuomenės vienijimo ir skaldymo ašyje labiau primena ne savo „mokytoją“ V. Adamkų, o nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą.
Visgi naujienų portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai skubėti klijuoti tokių etikečių nebuvo linkę.
„Per daug panašumų nematau. G. Nausėda yra diplomatiškesnis, taktiškesnis. Kol kas aš per daug tų panašumų nematyčiau su R. Paksu. Gal dar neskubėkime, jo kadencija dar neįpusėjo. Gal dar yra vilčių, kad dar, jeigu galiu taip sakyt, pagaus vėją į bures. Dar neskubėkime taip vertinti“, – sakė A. Pukšto.
„Aš į tokias nuomones žiūriu šiek tiek atsitraukęs, nes dabar viešoji erdvė yra verdanti epitetų prezidentui. <...> Aš kol kas, nemanau, kad prezidentui galima klijuoti visus įmanomus epitetus. Ne. Tiesiog klaidos, kurios matomos viešojoje erdvėje, komunikacijoje, jos yra labai stiprios. Kad jos gali duoti visokį efektą – faktas.
Žmonės yra įjautrinti, žmonės yra ištampyti to paties kovido, aštrinami tokiais įvykiais, kaip buvo praėjusį šeštadienį. Bet dar susilaikyčiau nuo kažkokių vertinimų ir lyginimų. Tai yra Gitanas Nausėda ir jis vadovauja valstybei labai sudėtingu laikotarpiu, kad visuomenė yra įjautrinta daugybės klausimų. Jam tikrai nėra lengva“, – samprotavo A. Katauskas.
Ar Nausėda pasimokys iš savo klaidų?
Liepos viduryje sueis dveji metai, kaip G. Nausėda tapo prezidentu ir ėmė šeimininkauti Daukanto aikštės rūmuose.
Kaip teigė A. Pukšto, sudėtinga prognozuoti, ar likusią kadencijos dalį G. Nausėda užims tvirtą poziciją, ar likusius trejus metus toliau blaškysis.
„Iki šio momento buvo daugiau pralaimėjimų negu laimėjimų. Daugiau buvo blaškymosi, nei kažkokio tvirto kurso“, – teigė politologas.
„Sunku pasakyti, ar žmogus moka pasimokyti iš savo klaidų“, – pridūrė A. Pukšto.
„Aš neabejoju, kad Gitano Nausėdos komanda ir jis pats tikrai įvertins aplinką, kokia yra, tikrai padarys išvadas iš tų pamokų, kurios vyksta ir padarys tam tikrus pokyčius, kurie reikalingi viešojoje erdvėje komunikuojant ar reaguojant į viešąją erdvę.
Tai yra mūsų valstybės prezidentas ir aš tikiuosi, kad tos pamokos bus išmoktos. Taip, skaudžiai, bet bus jomis pasinaudota ir einama į likusį kadencijos laikotarpį aiškiau elgiantis ir nebepapuolant į tokias žabangas“, – konstatavo A. Katauskas.
