Privalomas profilaktinis testavimas dėl COVID-19 – ir po vakcinacijos: imunitetui „duoda“ pusmetį

Besistebintiems, kodėl ir praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos numatytas privalomas profilaktinis testavimas, specialistai primena, kad imunitetas su laiku išblėsta. Todėl, jų teigimu, jau po pusmečio vertėtų pasitikrinti antikūnų titrą. Be kita ko, šitai aktyvina kalbas ir apie greičiausiai būsimą reikalingą trečiąją vakcinos dozę.   

Šiuo metu periodiškai testuotis dėl COVID-19 privaloma asmens sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų, vaistininkų darbuotojams, tiems, kurie dirbantiems socialinių paslaugų sferoje. Dar daliai darbuotojų privaloma atlikti testą vieną kartą prieš grįžtant į darbą.

Išimtys taikomos asmenims, kuriems prieš mažiau nei 180 dienų COVID-19 liga buvo patvirtinta PGR ar greitaisiais antigeno testais ir kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po vakcinacijos.

Taip pat išimtis numatyta ir tiems, kurie prieš mažiau nei 180 dienų buvo paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą. Tiesa, asmuo gali ir vėliau nedalyvauti tyrimuose, tačiau tuomet reiktų kas du mėnesius tikrintis, ar dar turima antikūnų. Kaip patvirtino SAM, serologinių tyrimų skaičius nėra ribojamas.

Imunitetas išblėsta

Paprašytas paaiškinti, kodėl ir pasiskiepijusiems žmonėms numatytas privalomas testavimas, užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį į imuniteto „galiojimo laiką“.

„Problema yra ta, kad šlubuoja komunikacija ir žmonėms iki galo neišaiškinama, kaip veikia vakcina, kad imunitetas su laiku išblėsta – tiek persirgus, tiek pasiskiepijus. Štai dėl ko atėjus tam tikram laikui, deja, pas daugumą žmonių, lyginant su kitais koronavirusais, panašu, kad imunitetas neišsilaiko ilgiau kaip 1–2 metus. 

Iš čia logiška, kad praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos jau reiktų pradėti žiūrėti, kiek liko neutralizuojančių antikūnų, kiek liko imuniteto.  Nes jis šiaip skirtingai ir individualiai susiformuoja pas kiekvieną žmogų“, – aiškino jis.

REKLAMA

Imunitetas – ne tik antikūnai

Specialistai pažymi, kad imuninį atsaką apibrėžia ne tik antikūnų kiekis, bet ir vadinamasis ląstelinis imunitetas. Visgi kol kas rutiniškai tyrimai yra atliekami tik siekiant išsiaiškinti antikūnų titrą. 

Ar tokiais atvejais, jei nerandama antikūnų, jau reikštų, kad nėra ir imuniteto? S. Čaplinskas paaiškino, koks yra skirtumas tarp šių imuniteto „instrumentų“.

„Esmė yra ta, kad neutralizuojantys antikūnai, jei jų yra pakankamas kiekis, virusui patekus į žmogaus organizmą paprasčiausiai neleidžia jam įsiskverbti į ląsteles, kitaip sakant, liga neišsivysto. Ląstelinis imunitetas pradeda aktyvuotis ir gaminti antikūnus praėjus kokioms 3–4 d. Taigi jei lieka geras ląstelinis imunitetas, apsaugo žmogų ne nuo susirgimo, o nuo sunkios ligos. Bet virusas pateks į ląsteles, nors liga gali būti ir besimptomė.

Šiandien ląstelinio imuniteto tyrimai yra pakankamai sudėtingi ir daugiausiai atliekami moksliniais tikslais, bet, manau, ateis tas laikas, kai bus galima galbūt juos naudoti ir rutiniškai“, – dėstė S. Čaplinskas. 

Kaip pridūrė jis, nors dabar yra nustatinėjamas bendras antikūnų titras, dar geriau būtų nustatyti specifinę jų grupę – neutralizuojančius antikūnus. 

„Šie tyrimai jau irgi yra prieinami ir paprastai komerciškai atliekami imunofermentiniai tyrimai“, – sakė pašnekovas. 

Laikas galvoti apie revakcinaciją?

Kartu S. Čaplinskas pažymėjo, kad norint lyginti gautus tyrimo rezultatus tirtis reikėtų toje pačioje laboratorijoje. 

„Štai pavyzdys, kai buvo tiriami Seimo nariai po to, kai pasiskiepijo, tai pas vieną antikūnų titras buvo 250, o pas kitą – arti 4000. Atitinkamai ir vėliau sumažėjus antikūnų, pas vieną sumažės greičiau nei pas tą, kur buvo daug. Taigi tyrimą atliekant skirtingose laboratorijose skaičiai gaunami skirtingi“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, todėl praėjus pusei metų būtų logiška pasižiūrėti, kiek liko antikūnų.

„Ir tada spręsti, ar po kiek laiko vėl pasidaryti tyrimą ar revakcinuotis. Nes dabar jau ateina laikas visiems pradėti galvoti ir suprasti, kaip apsaugoti save jau atėjus kitam rudeniui“, – įspėjo S. Čaplinskas.

REKLAMA

Sirgusiųjų Nemenčinėje antikūnai išlieka ir po metų

Anot VU Gyvybės mokslų centro imunologės prof. Aurelijos Žvirblienės, nurodytas 6 mėnesių laikas po persirgimo ir vakcinacijos, kada nereikia privalomai testuotis, daugiau yra teorinis ir pasirinktas „apsidraudžiant“.

„Oficialiai joks gamintojas nėra pasakęs, kad imunitetas po vakcinos trunka tik 6 mėnesius, bet tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“ įmonės paskelbė, kad apsauga išlieka bent 6 mėnesius. Turbūt ateityje atsiras daugiau duomenų apie imuniteto trukmę, o gal ir kiekviena šalis turės sau nusistatyti tokias taisykles, kada tikslinga revakcinacija. Tikėtina, kad imunitetas trunka ilgiau nei 6 mėnesius tiek ir po vakcinacijos, tiek persirgimo.

Štai galiu pateikti pavyzdį iš Nemenčinės – dar kartą patikrinus pereitą pavasarį COVID-19 sirgusius žmones, matome, kad pakankamai daug žmonių tebeturi antikūnų praėjus metams po persirgimo, nors antikūnų lygis ir sumažėjęs. Taigi duomenų ir čia atsiranda vis daugiau“, – aiškino mokslininkė.

Nors šiuo metu duomenų apie ilgesnį laikotarpį, kuriam suteikiamas imunitetas, nėra, visgi ji pridūrė mananti, kad tokios taisyklės dėl testavimo būtinybės irgi gali keistis.

Dėl revakcinacijos laukia gamintojų rekomendacijų

Anot pašnekovės, nors kol kas vakcinų informaciniuose lapeliuose apie tai nėra informacijos apie galimą revakcinaciją, artimiausiu metu turėtų atsirasti daugiau mokslinių duomenų. Šiuo klausimu turėtų pasisakyti vakcinų gamintojai ir Europos vaistų agentūra. 

Be kita ko, A. Žvirblienė manymu, nors dėl poreikio žmonėms, kuriems ir po dviejų vakcinos dozių antikūnų neatsirado, galbūt skirti trečią skiepą gamintojas nėra pasisakęs, revakcinacijos klausimu turėtų atsirasti oficialios rekomendacijos.

„Išties tuo suinteresuoti ir patys gamintojai. Tik svarbu suprasti, kad kalbant apie revakcinaciją negalvojama apie dvi vakcinos dozes. Tam turėtų užtekti vienos dozės. Klausimas tik, kada ji turėtų būti suleidžiama.

REKLAMA

Gali būti, kad bus pasirinktinai revakcinuojami vyresni žmonės ar turintys sunkių, onkologinių ligų, kai imuninis atsakas blogai formuojasi ar greičiau užgęsta. Taigi tokiems žmonėms revakcinacija gali būti pradėta anksčiau, o jaunesniems – vėliau“, – sakė ji.

 


Rašyti komentarą...
J
Jane
2021-05-19 21:10:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesuprantu kaip visiems paskiepytiems gali išduoti pasus. O jeigu jie neturi jokio imuniteto? Tai taip išeina kad čia ne dėl pandemijos o dėl to kad priversti pasiskiepyti ir niekam neįdomu ar susidarė imunitetas ar ne.
Atsakyti
-6

J
Jane
2021-05-19 21:07:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Iki ko priveda žmonės išprotėjusi valdžia. Viena moteris ėjo specialiai pas sergančią drauge užsikrėsti, kad persirgti , kad nereikėtų skiepytis.
Atsakyti
-2

Y
Yra
2021-05-19 21:31:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Narkomanai,toksikomanai tai dabar dar bus covidomanai.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų