Pomėgis gaminti Kristinai gimė dar mokykloje. „Atsimenu, kaip aštuntoje klasėje iškepiau pirmąjį tortą. Visi gyrė, ir nuo to viskas ir prasidėjo. Tai – relakasas. Man labai patinka gaminti, tik gaila, kad dabar neturiu kam“, – liūdnai nusišypso. Šviesiausios dienos jos gyvenime – pusryčiai, pietūs ir vakarienės su amžiną atilsį prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku.
„Aš pagaminu kokį žvėrienos patiekalą, atnešu ant stalo, ir jis mane apiberia komplimentais. Ar gali būti maloniau, kai mylimam vyrui patinka tai, ką jam specialiai paruošei? Iki šiol atsimenu Algirdo žodžius: „Kriste, tau didelis pliusais kaip moteriai, kad mėgsti gaminti.“ Man iš tikrųjų patinka. Aš galiu užsienyje kur nors knygyne praleisti po keturias penkias valandas, besirinkdama knygas apie virtuvę, serviravimą, svečių aptarnavimą. Kai reikėjo keistis, priimti garbingus svečius iš užsienio, teko patirties semtis iš knygų – kaip kitaip išmoksi to, ko niekada čia nemokė?“
Kristina nebijo prisipažinti, kad vis dėlto išliko lietuviškos virtuvės šalininkė. „Kodėl dabar madinga ją keikti? Nes žmonės pila per daug spirgų ir paskui piktinasi, kad skrandis stoja. Pažiūrėkime į tai moderniau! Cepelinai, vėdarai, bulviniai blynai – tai patiekalai, kurių, rodos, niekada neatsivalgysiu. Jeigu einu mieste ir pamatau restoraną, reklamuojantį cepelinus, praeinu, bet grįždama tuo pačiu keliu vis tiek užsuku – negaliu atsispirti“, – juokiasi Kristina. Ji turi daug gudrybių, kaip lietuviškus patiekalus paruošti išskirtinai.
Kristina prisipažįsta – ją jaudina laukiantis susitikimas su naująja karta. „Jaunimas turi savo skonį, savo stilių, jaunoji karta išbandė restoranus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Laukia nuotykiai“, – nusišypso K. Brazauskienė, pirmą kartą į televiziją žengianti ne svečio, o laidos šeimininko amplua.