Ar Ukrainos narystės neužblokuos tokios šalys kaip Vengrija arba tie, kurie nenorės dalintis pinigais, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Europos komisaras Virginijus Sinkevičius.
Ar siūlant Ukrainai narystę ES nėra slaptai siūloma Rusijai tartis dėl paliaubų?
Tikrai ne, šiuo atveju Europos Komisijos sprendimas nėra susijęs su vykstančiu karu. EK sprendimas buvo priimtas remiantis tomis reformomis, kurias Ukraina įgyvendino.
Dabar dėl galimų ar negalimų taikos paliaubų EK pozicija išliko nuosekli – mes remsime Ukrainą iki pat karo pabaigos, iki Ukrainos pergalės, mes remsime Ukrainą ir po karo. Šiuo atveju pasirinkimai, kalbant apie paliaubas, yra tik pačios Ukrainos sprendimas. Mes neturime jokios moralinės teisės jų stumti į galimas paliaubas, turint galvoje Ukrainos praradimus, kiek gyvybių nusinešė šis tragiškas karas.
Ar yra tikimybė, kad Vengrija užblokuos Ukrainos prašymą, kaip Turkija blokavo Švedijos narystę NATO?
Garantijų nėra. Aišku, kad Komisija teikia rekomendacijų, formaliai, diplomatiniais kanalais konsultuodamasi su šalimis narėmis, kalbant apie stojimo sutartis.
Jau perėjome į antrą etapą, tai yra rekomenduojama Tarybai pradėti derybas. Tai tikrai nebus lengva. Vidutiniškai šis etapas trunka 9 metus, yra išimčių – rekordiškai greitai derybų etapą <...> praėjo Suomija – jai pavyko visus reikalavimus įgyvendinti per 3 metus. Viskas yra Ukrainos rankose.
Ukraina yra žemės ūkio kraštas. Žinome, kad ES skiria daug lėšų žemės ūkiui remti. Kas bus Ukrainos atveju – ar bus didinamas ES biudžetas, ar bus atimamas finansavimas iš vienų ir atiduodama kitiems – Ukrainai?
Šiuo metu yra sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Turime 9 šalis, kurios turi kandidatės statusą. Neįsivaizduoju ES, kad prisijungus 9 valstybėms, ji liktų tokia pati – tiek dėl sprendimų priėmimo, tiek dėl biudžeto. Be jokios abejonės, jo nepakaks.
Šalims, tokioms kaip Ukrainai, reikės reformuoti žemės ūkį. Šiandien dienai jų ūkio struktūra yra kitokia, nei yra ES šalyse, jų įstatymai daugeliu atveju dar neatitinka ES įstatymų.
Kas įvyktų Europos Parlamente, jei į ES įstotų Ukraina?
Jeigu priimame sprendimą, kad ES plečiasi, turime kalbėti ir apie tai, kaip atrodys išsiplėtusi Sąjunga. Taip pat ir Komisijos narių skyrimas – jau ir šiandien yra kalbama, kad jų yra per daug. Lygiai taip pat ir EP narių.
Ši diskusija, manau, bus viena iš pagrindinių temų ateinančiuose EP rinkimuose, tiek ji persikels ir ant naujai paskirtos Komisijos darbo stalo. Mes turime pirmus samprotavimus, pasiūlytus Vokietijos ir Prancūzijos, bet nebūtinai su tuo sutinka mažesnės šalys. Tai yra ankstyva diskusija.
Įdomu ir aktualu tai, kad 2027 m. Europos Sąjungai pirmininkaus Lietuva. Tai aš labai noriu tikėti, kad šią unikalią galimybę mes išnaudosime ir būsime tie, kurie sėdės prie stalo ir gebės reformuoti Europos Sąjungą.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
