Šienaujant pievą užkliudė stirną: perspėja, kad visų gyvūnų gelbėti nereikėtų – sulauksite baudos

O intensyvus pievų šienavimas gali prišaukti nelaimę gamtoje prieglobsčio ieškantiems laukiniams gyvūnams. Krekenavos veterinarijos gydytojui Algimantui Lūžai teko gelbėti į bėdą pakliuvusį stirniuką.

Sodybos šienavęs kaimynas nepastebėjo aukštoje žolėje pasislėpusio jauniklio ir stipriai jam sužalojo priekinę koją. Bet veterinarijos gydytojas surizikavo ir stirniuką išoperavo, taip išgelbėdamas žvėrelį nuo liūdnos baigties.

Apie aukštoje žolėje pasislėpusį mažylį išdavė tik širdį veriantis žvėrelio klyksmas. Kai sodybos sode pasamdytas Krekenavos gyventojas šienavo žoliapjove. Išsigandęs vyras apie nelaimę iškart pranešė šeimininkei, kuri prašydama pagalbos tuoj pat kreipėsi į ilgametį miestelio veterinarijos gydytoją.

Atvykęs A. Lūža sodyboje rado stipriai sužalotą maždaug dviejų trijų savaičių stirnaitę: „Ir užpakalinės kelios galūnės ir priekinė kita buvo sužeistas, su žoliapjove kaip ėjo, nes turi madą laukinis ar kiškiukas, stirniukas, elniukas, jis spaudžiasi prie žemės, jeigu artėja garsas ir dar pažįstamas šiek tiek, jis galvoja, kad jį apeis. Nu ir žmogus net negalvodamas.“

Labiausiai gyvūnui žoliapjovė sužalojo dešinę priekinę koją. Patyrusiam veterinarijos gydytojui dalį jos teko amputuoti. Operacijai pasiryžęs veterinaras patyręs laukinių žvėrių žinovas. Mat ilgus metus darbavosi Krekenavos girininkijoje prižiūrėdamas stumbrus, muflonus, danielius.

„Pati savijauta buvo jos pusėtinai gera ir truputį primigdžius apžiūrėjus, visas galūnes pasižiūrėjau, kad vieną tikrai reikia amputuoti. O visas kitas apsiuvome, likusią odos dalį nuo galūnės užlenkėme ir tokią kaip dirbtinę kojinę padarėme“, – sako A. Lūža.

Sodybos gyventojai veterinarui pasakojo, net nematę sodyboje stirnos su jaunikliu. Matyt stirną atviliojo rami ir mažai lankoma vieta, kol sodybos šeimininkams neprireikė nusišienauti. Po nelaimės stirnaitę sodybos šeimininkai padėjo rūpintis ir gydyti.

REKLAMA

Veterinarijos gydytojas net savaitę kūrė vaizdo dienoraščius, stebėdamas ir fotografuodamas mažylio būklę. Bet kojos netekusi stirnytė stebėtinai greitai sveiko.

„Pasveiko, apetitas atsirado, radome Krekenavoje ožką ir girdėme jos pienu. Šiaip laukiniai žvėrys geriausiai būtų girdyti arba kumelės arba ožkos pienu. Kai pasveiko, pradėjo lakstyti po kiemą pradėjo nebeužtekti pieno“, – sako A. Lūža.

Kad žolės šienavimas gali būti pražūtingas laukiniams gyvūnams persėja ir gamtosaugininkai. Ypač kaimiškose vietovėse, arčiau sodybų mėgsta laikytis stirnos, jauniklius vestis ir lapės.

Gamtosaugininkas Marius Kazlauskas teigia: „Prieš pjaunant žolę, reikėtų apeiti sodybose apžiūrėti, kad neatsitiktų tiems gyvūnams ko nors negero.“

Vis dėlto gelbėti visų gamtoje sutiktų jauniklių tikrai nereikėtų, sako gamtosaugininkai. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės vaikščiodami randa sveikus mažylius ar iš lizdo skraidyti išmestus paukštelius, nori tuoj pat juos imti ir vežtis. Tačiau paėmę žvėrelį iš gamtos prieglobsčio žmonės padaro neatitaisomą klaidą, už kurią gali tekti sumokėti ir baudą.

„Mama dažniausiai stovi greta miške, kur nemato žmogus jau. Bet ji stebi savo jauniklį ir pasitraukus žmogui, grįžta. Tai tikrai rekomenduoju neliesti jauniklių ir palikti gamtoje, kur jie yra. Bauda iki 150 eurų gresia“, – sako M. Kazlauskas.

Na, o stirnaitei pasisekė pasveikti, nors su tokia trauma žvėrelis niekada nebegrįš į gamtą. Mažylę auginti paėmė laukinių gyvūnų prieglauda.


Rašyti komentarą...
C
CCCP
2021-07-20 20:19:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pieli ir saslyku bus
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų