Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.
Seime ir vėl karštos diskusijos, prezidentas Gitanas Nausėda vetavo nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams. Seimas buvo apsisprendęs griežtesnius ribojimus taikyti tik rusams. Tarp ribojimų: rusams vienerius metus neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje. Taip pat jau Lietuvoje gyvenančius rusus turėtų nuodugniau tikrinti saugumo tarnybos.
Prezidentas siūlo išimčių nepalikti ir numatyti vienodus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Esą abi šios šalys yra agresorės. Nors, anot prezidento, tiek rusai, tiek baltarusiai toliau galės kreiptis dėl humanitarinės vizos.
Panašiai, kaip ir prezidentas, kalba ir Seimo valstiečiai.
„Jeigu jau mes pripažinome, kad tiek Baltarusija, tiek Rusija, yra šalys agresorės. Tai kažkokių nuolaidų vienai iš jų neturėtume taikyti. Nebent kažkas pasikeitė, bet aš kiek žinau, tai diktatorius tas pats Baltarusijoje“, – teigė valstietė Aušrinė Norkienė.
„Yra Europos sankcijos bendrai. Lietuva dar visada nori savo turėti. Sankcijos papildomos iš Lietuvos ir aš nemanau, kad jas reikėtų taikyti iš Lietuvos, ypač baltarusiams, kurie čia jau ne vienerius metus yra“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Tačiau dar prieš į Seimo posėdžių salę įžengiant prezidento patarėjui, mobilizavosi dalis opozicijos ir valdantieji. Šie aiškina, kad prezidento veto nepalaikys. Ir griežtesnių sankcijų esą turėtų sulaukti tik rusai.
„Nepalaikom prezidento veto. Laikysimės tokios pozicijos, kokios laikėmės priiminėdami įstatymo projektą“, – tikino darbietis Andrius Mazuronis.
„100 tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Baltarusios opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja taip pat prašo ribojimų baltarusiams netaikyti.
„Prasidėjus karui tapo aišku, kad baltarusiai nėra lygūs rusams. Rusijoje dauguma rusų, deja, palaiko karą, kuris vykdomas prieš Ukrainą. Baltarusijoje situacija visiškai priešinga. Apie 86 proc. baltarusių pasisako prieš dalyvavimą šiame kare, o viskas, ką daro Lukašenka, prieštarauja baltarusių valiai“, – tvirtino Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Išklausęs prezidento patarėją Seimas vienbalsiai apsisprendė savaitės pabaigoje svarstyti įstatymą vėl. Tądien ir bus nuspręsta, pritarti ar nepritarti prezidento veto. Prezidento vyriausiasis patarėjas nuogąstauja, kad Seimo nariai susidarė nuomonę net neįsiklausę į prezidento argumentus.
„Dvi didelės argumentų grupės, kurios nebuvo iki galo įvertintos“, – sakė Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Dalis Seimo narių prieš porą savaičių priimdami įstatymą dėl ribojimų rusams ir baltarusiams kalbėjo, jog projekto rengėjas Laurynas Kasčiūnas įstatymą rengė prabėgomis: salėje kelis kartus keitė nuomonę.
O galiausiai pristatydamas projektą, anot kai kurių valdančiųjų, nevengė nacionalistinės retorikos: „Man čia labiau skamba kaip Dučės, Musolinio lozungai, ne kaip Hitlerio. Bet kokiu atveju, to paties laikotarpio 1933–1939 metai.“
Tąkart kojomis ir nagais į įstatymo projektą įsikibęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas retorikos nekeičia ir dabar. Kasčiūnas remiasi tyrimais, kuriuose teigiama, kad 34 procentai rusų jau dabar būtų pasirengę skelbti specialią operaciją prieš Baltijos šalis.
„Tik 17 procentų jokiomis sąlygomis to nedarytų. Jūs įsivaizduojate, su kuo mes turime reikalą? O aš esu matęs socialoginius duomenis Baltarusijos dalies, kurie yra čia, Lietuvoje. Jie tyrė savo diasporą. Tai rezultatai nėra blogi“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vis dėlto Kasčiūnas aiškina, kad dalinai sutinka su prezidentu.
„Yra argumentų už, bet yra argumentų prieš. Mat, Baltarusijos visuomenė yra truputį kitas reiškinys nei Rusijos visuomenė“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Tačiau kai kurie politologai tvirtina, kad rusų ir baltarusių nereikėtų atskirti. Mat, nepaisant Lukašenkos režimo, įsitraukimo į karą, be viso to, baltarusiai jau ilgą laiką turi nacionalistinių ambicijų. Pavyzdžiui, tarp nacionalistų sklando idėjos atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kur Lietuvos teritorija yra tik Žemaitija.
„Po Lukašenkos ateis epocha, kai baltarusiai taps politine nacija. Ir tame tarpe apsižiūrės, kur jų ribos, kur jų sienos. Ir tam reikia logikos. Aš manau, kad mes čia esame apleidę tą temą“, – tvirtino politologas Bernaras Ivanovas.
„Ji yra tokia kaip apraiška, yra kaip mąstymo srovė tokia, bet ji nėra dominuojanti“, – tikino L. Kasčiūnas.
Seimas įstatymą dėl sankcijų rusams ir baltarusiams svarstys iš naujo ketvirtadienį.
