Valdančiųjų pasiūlymas: papildoma diena atostogų mainais už šventinės dienos išbraukimą

Tokias Darbo kodekso pataisas registravo valdančiųjų koaliciją sudarančios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas.

„Įstatymo projektas parengtas remiantis tuo, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Gegužės 1-oji didelei daliai visuomenės nebeturi šventinės reikšmės ir asocijuojasi su sovietine valstybės praeitimi. Lietuvoje nėra susiformavusios Gegužės 1-osios šventimo tradicijos. Šią laisvą dieną daugelis žmonių skiria asmeninėms reikmėms, o ne minėjimams.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seimo komitetas – už penkių dienų nemokamas atostogas savišvietai

Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą ir priekabiavimą: kaip įrodyti, kad nukentėjai?

Nuo lapkričio 1 dienos – svarbūs pokyčiai: aktualu tūkstančiams darbuotojų ir darbdavių

Suprantama, kad XIX amžiuje, kai gamybos procesas buvo gana brutalus, tekdavo dirbti sunkiomis sąlygomis, tokios šventės, kaip Gegužės 1-oji, turėjo aiškią prasmę. Tačiau šiandien takoskyra tarp darbdavių ir darbuotojų yra labai menka. Taigi, pirminė Gegužės 1-osios šventės idėja, šiandien tampa neaktuali“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodo parlamentarai.

Jie pripažįsta, kad kai kuriais metais kalendorinė gegužės 1-oji sutampa su laisvadieniu ir tampa tiesiog eiline išeigine diena. 

„Todėl vietoje išeiginės dienos Gegužės 1-ąją, įstatymo projektu siūloma papildyti kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma viena diena ir palikti žmonėms teisę patiems apsispręsti, kada skirti laiką poilsiui, šeimai ar draugams“, – rašoma dokumente.

Šiemet gegužės 1 d. buvo sekmadienis. Kitais metais tai bus pirmadienis.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis:

sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną; rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną; gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Už darbą švenčių dienomis paprastai mokamas dvigubas atlyginimas, nebent darbuotojai dirba „slenkančiu“ grafiku.

Jeigu Seimas priimtų naują pataisą, ji įsigaliotų po to, kai prezidentas pasirašytų priimtą projektą.