Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas, įskaitant ir emocinį, bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas. Tokį smurtaujantį ar priekabiaujantį kolegą darbdavys galės atleisti be įspėjimo ir išeitinės.
Darbdaviams daugiau pareigų
Iki pokyčių, darbdaviai turėjo įprastais darbovietėje būdais skelbti informaciją dėl „Priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos užtikrinimo“. Nuo lapkričio 1 d. darbdaviai turės daugiau pareigų.
Darbdaviai turės nusimatyti, kokių smurto ir priekabiavimo šalinimo būdų bus imamasi, kokios bus taikomos kontrolės priemonės, kur ir kaip darbuotojams reikės kreiptis patyrus smurtą ir priekabiavimą, kokia tvarka skundas bus nagrinėjamas. Taip pat darbdaviai turės nustatyti, kada bus rengiami mokymai, kai tokių reikės, dėl smurto ir priekabiavimo prevencijos.
„Nors Darbo kodeksas nenustato tikslios formos, vis dėlto, galima daryti išvadą, kad praktiškai visi darbdaviai tvirtinsis tokias tvarkas, kurioje ir nurodys visą šią informaciją. Kiekvienas darbdavys, kuris turės bent vieną darbuotoją, turės imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir imtis aktyvių veiksmų padėti tokį smurtą patyrusiems asmenims.
O tiems, kurie turi vidutiniškai daugiau kaip pusšimtį darbuotojų – privalės patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką“, – sakė AVERUS darbo teisės ekspertė, teisininkė Diana Gečienė.
Dėl smurto galės atleisti be įspėjimo
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, smurtas nebuvo įtrauktas į šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sąrašą. Nuo lapkričio 1 d. tai pasikeis.
„Tai, jog smurtas, įskaitant ir psichologinį smurtą, emocinį gniuždymą, įtrauktas į šiurkščių pažeidimų sąrašą reiškia, jog darbdavys turės teisę smurtaujantį darbuotoją atleisti be įspėjimo ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Tad nuo šiol, pvz., mobingo atveju, seksualinio priekabiavimo situacijose – darbdaviai turės galimybę taikyti gana greitas ir radikalias priemones. Vis dėlto lieka klausimas, kiek darbdaviai tuo pasinaudos – nes kodeksas numato darbdavio teisę, o ne pareigą“, – sakė teisininkė.
Ji taip pat priminė, kad Darbo kodekse įtvirtinus šias naujas tvarkas, neturinčios atitinkamų dokumentų nuo lapkričio 1 d. organizacijos ar įmonės gali būti būti patrauktos administracinėn atsakomybėn.
VDI pateikė rekomendacijas
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas, kurias galite rasti nuorodoje http://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas_Priekabiavimas.pdf
Šių rekomendacijų tikslas – pateikti darbdaviams išsamią informaciją apie tai, kaip atpažinti smurtą ir priekabiavimą darbo vietose, šias grėsmes valdyti, taip užtikrinant darbuotojams saugią ir pagarbią darbo aplinką.
Netinkamas elgesys, pasireiškiantis grasinimu susidoroti, panaudoti smurtą, ignoravimu, engimu, patyčiomis ir pan., neturi likti nepastebėtas ir negali būti toleruojamas, nes žaloja ar gali sužaloti nukentėjusiojo darbuotojo asmenybę, pažeisti asmens orumą, įstumti nukentėjusįjį į bejėgę padėtį ir turėti kitokį neigiamą poveikį darbuotojo sveikatai.
Priekabiavimas ir smurtas darbo vietose yra potencialūs potrauminio streso darbe šaltiniai. Potrauminis stresas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir bet kuriam darbuotojui, neatsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos sritį, darbo sutarties formą ir tarpusavio santykius. Stresą darbe daugiausia sukelia smurto ir priekabiavimo apraiškos. Pažymėtina, kad išsprendus streso darbe problemą gali padidėti darbo našumas, pagerėti darbuotojų sauga ir sveikata, o dėl to didėja ir ekonominė bei socialinė nauda darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką parengti ir įgyvendinti darbovietėje – ypač svarbu. Toks dokumentas leidžia ne vien nustatyti ir (arba) nubausti smurtautoją (be to, ne visais atvejais poveikio priemonių taikymas pastarąjį sustabdo), tačiau sudaro sąlygas pašalinti susidariusios problemos (konflikto) darbe priežastis, išspręsti įsisenėjusį konfliktą, suteikti pagalbą smurtą ir priekabiavimą patyrusiam darbuotojui (-ams). Be to, tai svarbu, norint numatyti ir įgyvendinti efektyvius ir tinkamus veiksmus smurto ir (arba) priekabiavimo atveju bei apsaugoti darbuotojus nuo jų grėsmės.
Tai, kad ne visose darbo vietose yra užtikrinamas darbuotojų orumas, rodo Valstybinės darbo inspekcijos ir darbo ginčų komisijų gaunami skundai. Palyginti su 2021 m. I pusmečiu, 2022 m. I pusmetį darbo ginčų komisijos gavo daugiau reikalavimų išspręsti ginčus dėl psichologinio smurto (2021 m. I pusmetį gauta 18 reikalavimų, o 2022 m. I pusmetį – 25 reikalavimai).
