Nuo 2026 m. sausio 1 d. už pusę litro įvairių alkoholinių gėrimų teks mokėti nuo 0,13 iki 0,79 euro daugiau.
Tuo metu tabako gaminiai, įskaitant cigariles, kaitinamąjį tabaką, elektroninių cigarečių skysčius ir kt., brangs nuo 0,27 iki 2,25 euro už 20 vnt. cigarečių, 20 g tabako ar 2 ml skysčio.
Kiek nuo 2026 m. brangs alkoholis?
Finansų ministerija vardija, kad 2026 m. etilo alkoholiui (37 proc. stiprumo gėrimams) akcizai augs 12,7 proc.
Tuo metu daugiau nei 15 proc. stiprumo turintiems alkoholio produktams akcizas didės 11,1 proc.
Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams (virš 8,5 proc. stiprumo) akcizai kitąmet kils 16,5 proc. Alui – 16,1 proc.
O tarpiniams alkoholio produktams (iki 15 proc. stiprumo) numatomas akcizų augimas siekia 25 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 0,5 litro etilo alkoholio kitais metais dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,79 euro.
0,5 litro gėrimų, turinčių daugiau kaip 15 proc. stiprumo, 2026 m. brangs apie 0,25 euro.
0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų virš 8,5 proc. stiprumo gėrimų kainos kils apie 0,25 euro. O 0,5 litro šių gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brangs apie 0,13 euro.
Tuo metu tarpinių iki 15 proc. stiprumo produktų kaina galėtų padidėti vidutiniškai apie 0,44 euro už 0,5 litro, vardijo ministerija.
Kiek 2026 m. brangs cigaretės ir kiti tabako gaminiai
Finansų ministerija pamini, kad nuo kitų metų akcizas augs ir tabako gaminiams.
Cigaretėms numatomas 8,5 proc. akcizo augimas. Cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc.
Tuo metu rūkomajam ir neapdorotam tabakui akcizas 2026 m. augs 9,5 proc.
Kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams akcizas didės 12,5 proc.
O elektroninių cigarečių skysčiui kitąmet akcizas didės net 147,6 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl mokestinių veiksnių cigaretės kitąmet galėtų pabrangti vidutiniškai 0,28 euro už 20 vnt. (už vieną pakelį).
Cigarai ir cigarilės 2026 m. brangs apie 0,41 euro už 20 g. Rūkomasis tabakas – 0,28 euro už 20 g.
Tuo metu kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai kitąmet brangs apie 0,27 euro už 20 vnt. (vieną pakelį).
O elektroninių cigarečių skysčio kaina galėtų padidėti apie 2,25 euro už 2 ml skysčio. Kadangi įprastai pardavinėjami buteliukai po 10 ml skysčio, jų kainos vidutiniškai augs 11,25 euro. Taigi vienas buteliukas, dabar kainuojantis maždaug 12 eurų, kitąmet vidutiniškai atsieis apie 24 eurus.
Kodėl kasmet yra didinami akcizai?
Finansų ministerijos aiškinimu, akcizai yra vieni iš ekonomikos augimui mažiausiai žalingų mokesčių.
„Tai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, kuriuo finansuojamos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai.
O tam tikra surenkamų akcizų dalis tiesiogiai nukreipiama finansuoti tokius nacionalinės reikšmės fondus ir programas, kaip Valstybės gynybos fondas, Kelių priežiūros ir plėtros programa, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir kt.“ – vardijo ministerijos atstovai.
Jie pažymi, kad dėl akcizų tarifų didinimo etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, taip pat tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui 2026 m. planuojama gauti apie 65,9 mln. eurų papildomų pajamų iš akcizų.
Tuo metu dėl energiniams produktams (dyzelinui, benzinui ir kt.) taikomų akcizų didinimo valstybės biudžetas 2026 m. surinks apie 76,9 mln. eurų papildomų pajamų (įvertinus CO2 dedamosios dyzeliniams degalams didinimo stabdymą).
Pagal ką sprendžiamas akcizo didinimas?
Finansų ministerijos teigimu, akcizų politika veikia ir kaip reguliacinė priemonė, prisidedanti prie kitų, pvz., aplinkos apsaugos ir sveikatos tikslų, kuriais siekiama sumažinti aplinkai ar sveikatai kenksmingų prekių vartojimą ir jo neigiamą poveikį.
Taigi priimant sprendimus dėl akcizų didinimo tempų yra vertinamas akcizų politikos poveikis fiskalinių, sveikatingumo gerinimo ir / ar aplinkosauginių tikslų pasiekimui.
Ministerija vardijo, kad yra atsižvelgiama į įvairius veiksnius: akcizais apmokestinamų produktų rinkos tendencijas, kainų, vartojimo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius, Europos Sąjungos šalių, ypač – kaimyninių šalių, akcizų politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.
„Įprastai, siekiant užtikrinti mokestinės aplinkos stabilumą ir prognozuojamumą, akcizų tarifai nustatomi keleriems metams į priekį.
Tačiau, esant poreikiui (pvz., reikšmingai pasikeitus akcizų tarifų nustatymo metu buvusioms aplinkybėms, pakitus pardavimų tendencijoms ir pan.), tokie kelerių metų akcizų planai būna peržiūrimi ir, jeigu reikia, tikslinami“, – komentavo Finansų ministerija.
Alkoholio ribojimai – ar iš tiesų veikia?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje galioja įvairūs alkoholio ribojimai.
Visų pirma, alkoholio šalyje galima įsigyti tik esant 20 metų amžiaus ar vyresniems asmenims.
Taip pat alkoholis pirmadieniais–šeštadieniais parduodamas tik nuo 10 iki 20 val. O sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas Lietuvoje pastebimai mažėjo.
„Lietuva pasižymėjo ir kaip labiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalis, t. y. nuo 14,7 l itro 2011 m. iki 12,1 litro 2021 m.
Be to, gausus epizodinis alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo kiek mažiau paplitęs nei vidutiniškai EBPO šalyse. Alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2022–2023 m. sumažėjo iki 11 litrų ir buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį“, – teigė departamentas.
NTAKD pabrėžia, kad valstybės alkoholio kontrolės politika duoda teigiamus pokyčius mažinant alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą.
„Svarbu išlaikyti gerąją praktiką ir taikyti veiksmingas priemones mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir didinant gyventojų informuotumą bei sąmoningumą“, – nurodė departamentas.
