Socialiniame tinkle „Facebook“ pirkėjai skundėsi, kodėl kartas nuo karto prekės parduotuvėse būna perdėliojamos visiškai „aukštyn kojomis“.
„Ten, kur buvo makaronai, atsiduria buitinė chemija. Ten, kur buvo gėrimai, dabar – saldumynai ir pan.“ – rašė vilnietis Juozas.
Komentatoriai pritarė, kad jau būna pripratę prie prekių išdėliojimo ir eiliškumo, tad tokie pakeitimai ir prekių vietų sumaišymai tiesiog išmuša iš vėžių.
„Tenka dvigubai ilgiau klaidžioti parduotuvėje ieškant reikiamų produktų. Nesuprantu, koks yra tokio perdėliojimo tikslas – ar sugaišinti pirkėjus, kad jie ilgiau vaikščiotų parduotuvėse ir dėl to prisipirktų daugiau daiktų, kurių prieš tai pirkti neketino?“ – svarstė kaunietė Greta.
Jai antrino vilnietis Tomas: „Esu kažkur skaitęs, kad tai lyg yra viena iš marketingo gudrybių – prekės perdėliojamos, kad pirkėjai praleistų daugiau laiko ir pasiimtų prekių, kurių anksčiau nepastebėjo.“
Kodėl parduotuvės perdėlioja savo prekes?
Prekybos tinklo „Rimi“ Viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė aiškino, kad prekių išdėstymas parduotuvėse būna periodiškai peržiūrimas, ypač tais atvejais, kai parduotuvė buvo seniau rekonstruota ar atidaryta prieš dešimtį ar net keliolika metų.
„Tokiais atvejais natūralu, kad laikui bėgant išdėstymas koreguojamas pagal šiuolaikines prekybos tendencijas ir pasikeitusius pirkėjų įpročius.
Tokie pokyčiai leidžia geriau išnaudoti erdvę, aiškiau suskirstyti prekių kategorijas ir užtikrinti, kad populiariausios prekės būtų lengviau pasiekiamos“, – komentavo atstovė.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė nurodė, kad prieš kelis metus atnaujino parduotuvių konceptą, išvaizdą, lentynų išdėstymą, kad apsipirkimas būtų lengvas ir intuityvus, o pirkėjai žinotų, kur ir koks skyrius yra.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius antrino, kad pagrindinis tokio periodinio atsinaujinimo tikslas – atliepti nuolat besikeičiančius pirkėjų įpročius ir užtikrinti patogesnę apsipirkimo patirtį:
„Pvz., viso parduotuvės apėjimo rato metu viena prekių kategorija papildo kitą. Tarkime, šalia arbatos ir kavos atsiduria saldumynai arba miltus palydi prieskoniai bei makaronai ir t. t.“
Sutinka, kad prekių perdėliojimas kelia nepatogumų
L. Lesauskaitė-Remeikė teigia suprantanti, kad pastoviems pirkėjams gali prireikti šiek tiek laiko priprasti prie pokyčių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai esą leidžia apsipirkti greičiau ir patogiau, nes atliepia dabartinius pirkėjų lūkesčius.
Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis patikino, kad visiškų prekių perdėliojimų parduotuvėse nebūna – nedideli pakeitimai būna, kai reikia demonstruoti seozonines ar progines prekes:
„Tie argumentai iš tiesų yra teisingi – kad pirkėjams nepatinka, kai keičiasi tvarka, nes prie jos pripranta. Tai mes jos ir nekeičiame arba keičiame itin retai.“
„Iki“ atstovės teigimu, didžiausius pokyčius parduotuvės išdėstyme pirkėjai pamato, kai parduotuvės atsinaujina po rekonstrukcijų – tuomet keičiasi parduotuvių išplanavimas, prekių lentynų išdėstymas.
„Dėl to skundų nesulaukiame. Tokių atvejų, kad vieną dieną pirkėjai lentynoje pirko obuolius, o kitą dieną ras buitinę chemiją, parduotuvėse nepasitaiko.
Pirkimas turi būti lengvas ir intuityvus, kad pirkėjai aiškiai žinotų, kurioje parduotuvės dalyje ras kokio tipo prekes. Juolab, visi pirkėjai žino, kad, vos įėjus į parduotuvę, juos visada pasitiks vaisiai ir daržovės“, – dėstė G. Kitovė.
„Maximos“ atstovas paminėjo, kad prekių asortimentas būna peržiūrimas nuolat: pagal poreikį jis būna papildomas naujomis prekėmis, o tam tikrais atvejais prekės būna išimamos.
O prekybos tinklo „Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė patikino, kad prekių išdėstymo pokyčiai nėra dažni ir, jeigu jie vyksta, būna kruopščiai suplanuoti.
Siekia suvienodinti visas parduotuves
L. Skersytė atkreipia dėmesį, kad, skirtingai nei daugelyje kitų prekybos tinklų, visose „Lidl“ parduotuvėse išplanavimas esą yra itin paprastas, o prekių išdėstymas iš esmės yra vienodas, sudarytas pagal vienodą standartą.
„Tai reiškia, kad bet kurioje parduotuvėje pirkėjai ras prekes tose pačiose vietose <...>, kad apsipirkimas būtų paprastas ir greitas.
Visos parduotuvės įrengtos galvojant apie patogų klientų judėjimą joje ir tokį patį produktų skyrių eiliškumą, kad būtų aišku, kur kokias prekes rasti net ir apsiperkant keliose parduotuvėse“, – kalbėjo pašnekovė.
Tuo metu „Maxima“ eina tuo pačiu keliu – T. Atraškevičiaus teigimu, jau prieš kelerius metus buvo pradėtas parduotuvių atnaujinimo ir vienodinimo projektas.
Jį įgyvendinant, visos prekybos tinklo parduotuvės tampa vienodos pagal asortimentą, jei yra to paties dydžio:
„Tai reiškia, kad bet kurio Lietuvos miesto „Maximoje“ apsilankęs pirkėjas pagal parduotuvės dydį ras mėgstamus produktus tose pačiose vietose. <...> nereikia blaškytis po visą parduotuvę.“
Prekių išdėstymą lemia sezoniškumas
„Norfos“ atstovas aiškino, kad kitoks prekių išstatymas būna tada, kai vyksta stambios akcijos arba reikia demonstruoti sezonines prekes, pvz., žvakes per Vėlines.
G. Kitovė antrino, kad asortimentas yra nuolat koreguojamas priklausomai nuo sezoniškumo: „Pvz.,, ten, kur ką tik buvo Vėlinių prekės, dabar jau puikuojasi Kalėdoms skirta atributika.
Kavos lentyna taip pat neseniai atsinaujino – ten atsirado naujas prekės ženklas <...>. Tad natūralu, kad tai, ką pirkėjai mato lentynose, atsinaujina, nes keičiasi asortimentas, sezonai ir prekių aktualumas.“
„Rimi“ atstovė papildė, kad keičiant išdėstymą yra įvertinami prikėjų srautai, dažniausiai lankomos zonos ir, žinoma, sezoniai poreikiai.
„Šviežias maistas turi savo zoną, o pramonės prekės – kitą skyrių. Tokių atnaujinimų metu „Maximos“ parduotuvėse plečiasi šviežio ir šaldyto maisto asortimentas, perplanuojamos erdvės, kad jos būtų patogesnės tiek darbuotojams, tiek pirkėjams.
T. y. būtų lengviau orientuotis, rasti reikiamas prekes, pastebėti akcijas ir specialius pasiūlymus“, – komentavo T. Atraškevičius.
