Ekonomistai aiškina, kad kainų skirtumai tarp šalių išsilygina, nes brangsta Lenkijos zlotas, o lietuvių perkamoji galia auga.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lenkijoje apsipirkinėja ne tik lietuviai
Lenkijos parduotuvės ilgus metus buvo užsieniečių iš kaimyninių šalių apsipirkimo traukos centru. Norintys sutaupyti lietuviai į Lenkijos prekybcentrius važiuoja apsipirkti prieš šventes arba tiesiog apsirūpinti ilgesniam laikui – bakalėja, kruopom, aliejum, buitine chemija ir kitais ilgo galiojimo produktais. Šitaip sutaupo šimtus eurų.
Suvalkuose – prie parduotuvės kalbinti lietuviai krovė pilnas bagažines prekių.
„Maisto, alkoholio, tualetinio popieriaus, buvom skerdykloj, pirkom mėsos. <...> Atvažiuojam į mėnesį sykį, du sykius“, – teigė Šakių gyventoja Lina.
„Nusipirkom lietuviškus produktus. Dešrą. – Ko Lietuvoj ne pirkot? – Važiuojam į baseinus čia ir perkam dešrų lietuviškų. Nevažiuojam dažnai, bet visada apsiperkam – pagrinde lietuviškas prekes“, – teigė Daiva iš Jungėnų.
O pora iš Kalvarijos čia apsiperka gimtadieniui – ruoš didžiulį stalą.
„Gimtadienis, tai reikia truputį apsipirkti, o taip tai mes nevažiuojam“, – tikino Kalvarijos gyventoja Laima.
„Sūrelių, saldainių, visko po truputį“, – pasakojo Kalvarijos gyventojas Zigmas.
Ne išimtis ir vokiečiai – ypač pasienio regionuose – kurį laiką ir kuro ten užsipildavo, ir apsipirkdavo.
Kainų skirtumas ėmė mažėti
Tačiau nauja jų analizė rodo, kad tas kadaise akivaizdus kainų skirtumas ėmė mažėti. Frankfurte prie Oderio gyvenantys vokiečiai, anksčiau masiškai traukdavę į Lenkiją apsipirkti, dabar tai daro vis rečiau.
Panašu, ir lietuviams į Lenkiją važiuoti apsipirkti apsimoka vis mažiau. Tą sako ir ekonomistai, ir patys lietuviai.
„Baisu, kaip pabrangę, neapsimoka važiuoti. Jei ne mėsa, tai neapsimoka“, – tikino vilkaviškietis Albinas.
„Pabrangę, turi žinoti kainas, palygini ir perki“, – antrino pirkėja Daiva iš Jungėnų.
„Visur tas pats, kainos kyla“, – konstatavo Kalvarijos gyventoja Laima.
Esą kaip anksčiau krauti į vežimėlį praktiškai bet ką taip sutaupant – jau nepavyksta. Turi žinoti skirtingų produktų kainas, lyginti, kur pigiau ir tik tada važiuoti apsimoka:
„Kiek kilogramas? – 2,60 kg. – Tai nebrangiai? – Ne, bet tai pusė kiaulės reik imt, kitu atveju brangiai.“
„Jei važiuoji vienos dešros – neapsimoka, o jei važiuoji normaliai perki, tai viskas apsimoka. Jei Lietuvoj šitokios kainos kyla, neįmanoma.“
„Kadangi atsigauna gyventojų perkamoji galia, kadangi zlotas sustiprėjo, nebėra tiek motyvacijos važiuoti į Lenkiją pirkti maisto, lyginant su tuo, kas buvo prieš porą metų“, – tikino “Citadele- ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Apsipirkti Lenkijoje apsimoka mažiau
Zlotas išties smarkiai sustiprėjo – nuo 2023-iųjų pabaigos lenkų valiuta euro atžvilgiu pakilo apie 8 procentais. Tai, sako ekonomistai, didelis šuolis, tiesiogiai atsiliepiantis kainoms. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo – maisto kainos Lenkijoje vis dar mažesnės nei Lietuvoje, bet skirtumas sparčiai tirpsta.
Lenkijoje maistas vidutiniškai 12 procentų pigesnis nei pas mus, o ne 25–30, kaip buvo prieš kelerius metus. Tad daugeliui lietuvių kelionė į Lenkiją dėl „pigesnio vežimėlio“ – jau nebe tokia naudinga kaip anksčiau.
„Ir toliau apsimoka pirkti produktus Lenkijoje tiems žmonėms, kurie gyvena šalia sienos. Bet tiems kas, pavyzdžiui, gyvena Vilniuje ir kam iki Lenkijos važiuoti toli, tikėtina, važiuoti tik dėl maisto nebeapsimoka“, – teigė ekonomistas A. Izgorodinas.
Na, o vilniečiai, kuriems į Lenkiją dėl maisto važiuoti neapsimoka, uždirba vis daugiau, tad taupyti jiems tampa vis mažiau aktualu:
„Nemanau, kad tos kainos jau tokios žiaurios. Va, triušiuką nusipirkau, pasigaminsime.“
„Nusistovėjo po truputį, labai nejaučiu, didelės ir tiek.“
Kad daugiau pinigų lietuviai išleidžia Lietuvoje, jaučia ir kai kurie Lietuvos prekybos centrai.
„Pinigais daugiau perka, kiekiais irgi. <...> Kiekis yra didesnis – bet pinigais 3,5 proc. daugiau. Nes mes turime 2 parametrus – kilogramai ir apyvarta. Tai apyvartos augimas yra 3,5 proc. didesnis nei svorio augimas“, – teigė „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.
Pasak „Norfos“ vadovo D. Dundulio, lietuvių išlaidos Lenkijoje sudaro maždaug dešimtadalį Lietuvos maisto prekių rinkos apyvartos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
