Kaip sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, kai kurių lošimų rūšių veiklos apimtys Lietuvoje pastaraisiais metais išaugo beveik dvigubai (pavyzdžiui, lažybų organizatorių pajamos vien per 2013 m. pirmą pusmetį viršijo visų 2010 metų lažybų pajamas), tačiau įdarbintų žmonių skaičius nepasikeitė (lažybų punktų skaičius netgi sumažėjo). Tokios tendencijos yra itin prastos, nes rodo, jog loterijų ir lošimų reguliavimą vykdančios institucijos neskiria pakankamai dėmesio bendriems visuomenės interesams.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Rimanto Šidlausko vertinimu, loterijos ir lošimai turi būtų reguliuojami siekiant deramai išnaudoti verslo galimybes – saugios loterijos ir lošimai atvertų galimybes papildomiems lietuviškiems verslams, kurtų darbo vietas Lietuvoje. Be šiomis veiklomis tradiciškai besidominčių pramogų sektoriaus verslų, loterijos ir lošimai turi atverti galimybes įrenginių gamybai, aptarnavimui, paslaugų teikimui.
Konfederacija ir amatų rūmai skeptiškai vertina nuotolinius lošimus, nes faktinis jų įteisinimas reiškia tik technologijų importą ir faktinių darbo vietų skaičiaus Lietuvoje mažinimą. Be to, kyla klausimas, kaip įstatymų leidėjai užtikrins internetinių lošimų prieigos ribojimą nepilnamečiams, nuo lošimų priklausomybę turintiems asmenims ir kitoms rizikos grupėms.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teigimu, šiuo metu loterijų ir lošimų sektoriuje dirba daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių – tai vis dar mažiau, nei dirbo iki 2008 metų mokestinės reformos. Tai rodo, jog atsakingas požiūris ir pamatuota sektoriaus plėtra leistų didinti ne tik darbo vietų skaičių, atverti naujas verslų galimybes, bet ir atsakingai didintų biudžeto pajamas per gyventojų pajamų, Sodros, specialius loterijų ir lošimų bei kitus mokesčius. Be to, būtų geriau kontroliuojami įvairūs nuotoliniai lošimai, kurie dabar dažnai įtraukia jaunus asmenis.
