lošimai

 Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti parlamentarų iniciatyvai didinti mokesčius loterijų ir azartinių lošimų organizatoriams bei pastarųjų licencijų kainą. Ministerijos teigimu, mokesčio tarifas už lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorius, lažybas ir nuotolinius lošimus nuo 2025 metų jau buvo didinamas – nuo 20 iki 22 procentų.

Azartiniai lošimai tampa vis lengviau pasiekiami ir dėl to – pavojingesni. Norint pradėti lošti šiandien nebereikia net išeiti iš namų. Tačiau riba tarp pramogos ir probleminio lošimo gali būti ne tokia akivaizdi, o pats žmogus, net ir susidūręs su rimtomis pasekmėmis, ne visada iš karto pripažįsta turintis problemą.  Apie ją gali pranešti ne tik vis didesnės lošimams išleidžiamos pinigų sumos.

Europos azartinių lošimų ir lažybų asociacija (EGBA) pateikė skundą Lietuvos bankui (LB) dėl Lietuvos elektroninių pinigų įstaigos „Walletto“ galimai neteisėtos veiklos, pranešė EGBA.  Atlikusi nelegalių lošimų svetainių bei programėlių tyrimą EGBA teigia turinti įrodymų, kad „Walletto“ apdorojo mokėjimus, susijusius su nelegaliais internetinių lošimų operatoriais.

Vyriausybė pritarė siūlymui įpareigoti azartiniuose žaidimuose dalyvauti norinčius asmenis turėti specialią lošėjo kortelę. Šiuo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimu Finansų ministerija teigia siekianti užtikrinti efektyvią lošimų sektoriaus priežiūrą, mažinti lošimo prieinamumą, su juo susijusią galimą socialinę ir finansinę žalą, neigiamą poveikį asmenų sveikatai bei prisidėti prie atsakingo lošimo politikos įgyvendinimo.

Siekiant mažinti azartinių lošimų prieinamumą ir jų žalą žmonėms Vyriausybė pritarė siūlymui įvesti privalomą lošėjo kortelę, atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais kazino ir kitose lošimų vietose. Tokioms Finansų ministerijos parengtoms Azartinių lošimų ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Finansų ministerijos siūlymas įvesti lošėjo kortelė sukurtų centralizuotą sistemą, kuri padėtų efektyviau kontroliuoti asmenų nustatytus lošimų limitus, sako ministras Kristupas Vaitiekūnas. Visgi verslo atstovai abejoja, ar siūlymas turėtų didelį efektą, ir įspėja apie augančią nelegalių lošimų riziką.

Siekiant didinti probleminio lošimo prevenciją, Finansų ministerija siūlo įvesti privalomą lošėjo kortelę. Ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliniu būdu, privalės turėti lošėjo kortelę.

 Lošimus organizuojančių bendrovių bendrosios pajamos pernai augo 13 proc. ir siekė 274,1 mln. eurų, pranešė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT). Panašiu tempu 2025 metais augo ir loterijų rinka. Tarnybos duomenimis, iš viso pernai išplatinta bilietų už 167,2 mln. eurų ir išmokėta 91,9 mln. eurų laimėjimų. Tuo metu nuotolinių lošimų bendrosios pajamos išaugo 19 proc., iki 202,4 mln. eurų, o antžeminių lošimų pajamos pernai beveik nesikeitė ir sudarė 71,7 mln. eurų.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas pomėgis ar būdas atsipalaiduoti po darbo, tačiau riba tarp hobio ir priklausomybės kartais yra pavojingai plona.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 330,6 tūkst. eurų baudą lošimų orgnizatorei „Baltic Bet“ už netinkamą įtartinų operacijų prevenciją, pranešė LPT. Tyrimą atlikusi LPT nustatė, kad „Baltic Bet“ nesurinko ir neįvertino informacijos apie klientą ir jo lėšų kilmę, neturėjo įrodymų apie jų šaltinius. Be to, įmonė neužtikrino, kad kliento statomos sumos atitiktų turimą informaciją apie jį.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 330,6 tūkst. eurų baudą Latvijos „Optibet“ valdomai Lietuvos lošimų bendrovei „Baltic Bet“ už netinkamai vykdytą įtartinų operacijų prevenciją. Kaip praneša tarnyba, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja lošimų organizatorius sudarant sutartį surinkti ir įvertinti informaciją apie klientą ir jo lėšų, skiriamų lošimams, kilmę.

Lapkričio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja nauji Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai. Visiems lošėjams nustatoma amžiaus riba iki 21 metų, o organizatoriai įpareigojami stebėti ir prireikus stabdyti probleminį lošimą. Be to, numatomos ir didesnės baudos už pažeidimus, pranešė Lošimų priežiūros tarnyba. Tarnybos teigimu, šiais ir kitais įsigaliojančiais pokyčiais siekiama mažinti azartinių lošimų žalą asmens sveikatai ir visuomenei, taip pat užtikrinti atsakingo lošimo principų laikymąsi.

Estijos lažybų ir lošimų bendrovės „OB Holding 1“ valdoma Lietuvos „Olympic Casino Group Baltija“ neturi mokėti dar vienos 25 tūkst. eurų baudos, kurią 2022 metais jai skyrė Lošimų priežiūros tarnyba, nusprendė teismas.  Regionų administracinis teismas spalio 1 dieną patenkino „Olympic Casino Group Baltijos“ skundą ir panaikino Lošimų priežiūros tarnybos 2022 metų gegužės 27 dienos įsakymą, kuriuo bendrovei bauda skirta už skatinimą dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pranešė teismas.

Nuo šių metų liepos dar labiau apribojus lošimų reklamą ir rėmimo pranešimus, Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) teigia, kad dėl to pasikeitė kai kurių sporto klubų bei lygų pavadinimai. Tuo metu sektoriaus atstovai piktinasi, jog tarnyba grasina licencijų atėmimu, be to, taiko platesnius ribojimus, nei numatyta įstatyme.

Į Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją grįžo dvi „Tete-a-tete“ grupės įmonės, antradienį pranešė asociacija. Jos narėmis tapo B kategorijos (apribotos socialinės rizikos) lošimo įrenginių salonus valdanti bendrovė „Tete-a-tete kazino“ ir jos akcininkė – lošimo įrangos importuotoja bei jos aptarnavimo įmonė „Tete-a-tete“. „Jų sugrįžimas leis asociacijai atgaivinti kelias iniciatyvas ir imtis aktyviau skatinti Lietuvoje diegti Vakarų Europoje įprastą atsakingų lošimų koncepciją, kai n...

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 15 tūkst. eurų baudą lošimų organizatoriui „Amber Gaming“. Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, bauda įmonei buvo skirta, pastarajai pažeidus Azartinių lošimų įstatymą. Priežiūros tarnyba sako sulaukusi 9 pareiškėjų pranešimų apie tai, kad bendrovė su jais nutraukė nuotolinio lošimo sutartis. Tarnybai atlikus neplaninį specialųjį patikrinimą, buvo konstatuota, nutraukdama sutartis bendrovė veikė ne pagal lošimo reglamentą ir tokiu būdu pažeidė įstatymą.

Indijos parlamentas priėmė plataus masto įstatymo projektą, draudžiantį internetinius azartinius lošimus, po to, kai vyriausybės duomenys parodė, kad bendrovės iš 450 milijonų žmonių kasmet išviliodavo po 2,3 milijardo dolerių (1,98 mlrd. eurų). Draudimas taikomas kortų lošimų, pokerio ir „fantasy“ sporto platformoms, įskaitant Indijoje itin populiarias „fantasy“ kriketo programėles. Dėl draudimo neaiškus ir pagrindinio Indijos nacionalinės kriketo rinktinės rėmėjo likimas.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) ketvirtadienį pradėjo lošimų bendrovės „Top Sport“ patikrinimą. Anot tarnybos, patikrinimas inicijuotas įtarus, kad įmonė neteisėtai panaudojo lažybų prekės ženklą Lietuvos futbolo A lygos pavadinime. Prieš pradėdama patikrinimą, LPT teikė konsultacijas bendrovei „Top Sport“ bei Lietuvos futbolo klubų asociacijai A lyga dėl lažybų prekės ženklo naudojimo lygos pavadinime. Vis tik, pasak tarnybos, į šias konsultacijas nebuvo atsižvelgta.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 10 850 eurų baudą lošimų organizatoriui „Lietuvos totalizatorius“ bei sustabdė jo licencijos organizuoti totalizatorių galiojimą. Kaip pranešė LPT, toks sprendimas buvo priimtas nustačius, kad lošimų įmonė pažeidė Azartinių lošimų įstatymą.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 6 tūkst. eurų baudą lošimų organizatoriui  „Nesė. Kaip ketvirtadienį pranešė tarnyba, bauda įmonei buvo skirta pastarajai pažeidus Azartinių lošimų įstatymą. Praėjusių metų lapkritį Priežiūros tarnyba gavo dviejų pareiškėjų pranešimus dėl įmonės lažybų statymų limitų ribojimo.

Per šių šešis mėnesius Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pasiekė 131,5 mln. eurų, antradienį pranešė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT). Pasak tarnybos, pajamos iš antžeminių lošimo vietų aptariamu laikotarpiu augo 2,2 proc. ir sudarė 35,4 mln. eurų. Tuo metu nuotolinių lošimų bendrosios pajamos padidėjo 18,2 proc., iki 96,1 mln. eurų. Pirmąjį metų pusmetį 14,1 proc. šoktelėjo ir loterijos bilietų pardavimai. LPT duomenimis, minėtu laikotarpiu jų buvo išplatinta už 80,8 mln.

Nuo liepos iš dalies apribojus azartinių lošimų reklamą, o jos visišką draudimą atidėjus 2,5 metų, verslas sako vis dar nežinantis, ar lošimų ir lažybų prekės ženklai iš tikrųjų turės būti pašalinti iš sporto lygų ir komandų pavadinimų. Rinkos dalyviai bei žiniasklaidos priemonės prognozuoja mažesnes reklamos užsakymų apimtis, tad ir kuklesnes pajamas iš jos. Žiniasklaidos atstovai tikina, jog netektims kompensuoti pernai numatyti 4 mln. eurų valstybės lėšų jų dar nepasiekė.

Nuo antradienio įsigalioja griežtesni reikalavimai azartinių lošimų reklamai. Pasak Lošimų priežiūros tarnybos (LPT), pokyčiai yra pereinamieji, prieš įsigaliosiant visiškam lošimų reklamos draudimui 2028-aisiais. Iki tol, lošimų reklama bus ribojama, tačiau leidžiama. Siekiama, kad lošimai būtų sunkiau prieinami, sumažėtų jų žala visuomenei.

Brazilijoje įvykęs incidentas, kuris atrodė kaip žiaurus likimo pokštas, šokiravo visą šalį. 73 metų Antonio Lopez de Siqueira, loterijoje laimėjęs didžiausią sumą šalies istorijoje – 201 milijoną realų (beveik 36 milijonus JAV dolerių) – mirė stomatologo kabinete Cuiaba mieste, Mato Grosso valstijoje. Vyras, kuris buvo galvijų augintojas, laimėjo didžiausią piniginį prizą šalies loterijoje „Mega Sena“, tačiau džiaugsmas dėl laimėjimo truko tik 25 dienas.

Siekiant prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, Seimo demokratas Tomas Tomilinas siūlo papildomai apmokestinti azartinius lošimus, įvedant naujus progresinius 27 proc., 32 proc. ir 37 proc. tarifus. Šiuos skirtingus tarifus siūloma taikyti organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus. Jei Seimas pritartų, loterijų ir lošimų mokesčio bazei, neviršijančiai 1 mln. eurų, būtų taikomas 22 proc.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kritikuoja Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) veiklą – teigiama, kad ji gauna neteisėtą paramą iš lošimo įmonių, neatlieka slaptų kontrolinių lošimų, leidžia steigti automatų salonus ir kazino prekybos centruose, nestebi nebeveikiančių, bet licencijas turinčių įmonių.  STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas sako, kad tokia LPT veikla kelia įtarimų dėl protekcionizmo.

Valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių pakeitimus, tarp jų – azartinių lošimų apmokestinimą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pirminiai siūlymai Seime atsidurti galėtų rudens sesijoje. „Labiau į rudens sesiją (keltųsi – ELTA), nes šioje sesijoje mes turime programą, mes turime terminus ir tikrai įstatymų projektais ji bus pilnai užpildyta“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Paluckas.

Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjus dar vienam atvejui, kai lietuvis pralošė svetimus milijonus, lošimo organizatoriai paaiškino, kada ir kaip tikrina lošėjų pinigus bei ką daro kilus įtarimams. Anot jų, tam tikrais atvejais pinigų kilmė apskritai nėra tikrinama, kadangi to padaryti tiesiog neįmanoma.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) lošimų organizatoriui „Tete-a-tete“ kazino  skyrė 15 tūkst. eurų baudą už azartinių lošimų įstatymo pažeidimą. Praėjusių metų lapkričio 14 dieną tarnyba gavo pareiškėjo pranešimą, kad įmonė panaikino jo paskyrą. Pareiškėjas pranešė, kad tų pačių metų lapkričio 13 d. vakare įmonė atsiuntė laišką apie vienašališką pareiškėjo paskyros uždarymą vadovaujantis bendrovės Nuotolinio lošimo reglamentu.

Šarūnas Stepukonis – ne vienintelis Lietuvoje kazino pralošdavęs milijonus. Dar vienas vilnietis pralošė 1,7 milijono eurų – taip pat ne savo, o įmonių, kuriose dirbo buhalteriu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad vyras darydavo pavedimus, atsiskaitydavo su klientais ir persivesdavo įmonės lėšas sau. Į lošimų pinkles įkliuvo ir milijonus pralošė vilnietis, gimęs 1976 metais – tiesa, ne savo, o įmonės. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo dėl prarastų pajamų modelio.   „Kol kas apie tai jokios kalbos nėra“, – antradienį po susitikimo su Interneto žiniasklaidos asociacijos nariais BNS teigė S. Skvernelis.

Tyrimą atlikusi Lošimų priežiūros tarnyba nustatė, kad prekių ženklo ,,OlyBet POKER“ viešojoje erdvėje platinta reklama pažeidė Azartinių lošimų įstatymą. Tarnybos teigimu, socialiniame tinkle „Instagram“, naujienų portaluose lrytas.lt, delfi.lt bei televizijos kanale TV3 platinta reklama buvo neteisėta, mat joje buvo nurodomas lošimo pavadinimas „POKER“. Tai, remiantis įstatymu, yra laikoma draudžiama papildoma rašytine informacija.

Seimas antradienį pakeitė įstatymą, kuriuo sieks gerinti azartinių lošėjų apsaugą bei tobulinti kovos su nelegaliu nuotoliniu lošimu priemones. Už šiuos pakeitimus priėmimo stadijoje balsavo 113 parlamentarai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.

Seimas antradienį balsuos, ar nuo gegužės sugriežtinti atsiskaitymus, susijusius su lošimais ir loterijomis, bei ar įteisinti tokių mokėjimų blokavimą. Seimas taip pat siekia įpareigoti finansų įstaigas stebėti, ar klientų mokėjimai internetu arba kortele vyksta į legalias įmones, kurių sąrašą sudarytų rinkos reguliuotojas.

 Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais sugriežtinamos lošimo paslaugų teikimo sąlygos, nustatant, jog minimalus lošiančiųjų amžius – 21 m. Taip pat parlamentas svarstymo stadijoje pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų tobulinamos kovos su nelegaliu lošimu internete priemonės.

Ketvirtadienį Seimas ketina priėmimo stadijoje svarstyti įstatymų pakeitimų projektus, kuriais norima uždrausti azartinių lošimų reklamą bei nustatyti, kad minimalus galinčių lošti asmenų amžius – 21 metai. Taip pat svarstymo stadijoje bus nutarta dėl pakeitimų, kuriais norima tobulinti kovos su nelegaliu lošimu priemones.

Ginčas dėl Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) skirtos 15 tūkst. eurų baudos didžiausios lošimų grupės Baltijos šalyse Estijos „Olympic Entertainment Group“ lažybų ir lošimų įmonei „Olympic Casino Group Baltija“ už tai, kad ji apribojo vieno kliento statymų sumas sporto lažybose, o vėliau vienašališkai nutraukė su juo sutartį, neturi būti atnaujintas, nusprendė teismas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė parlamentaro Justo Džiugelio siūlymą kriminalizuoti nelegalius azartinius lošimus, nes jau šiuo metu neteisėtas vertimasis bet kokia komercine veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę. „Galiojančiame Baudžiamajame kodekse (BK) yra kriminalizuotas neteisėtas vertimasis bet kokios rūšies komercine veikla, įskaitant ir azartinius lošimus.

Seimas 2 proc. punktais padidino mokesčius lošimų organizatoriams.  Už tai numatančias Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė devyni.  Nuo 2025-ųjų organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, jų mokesčio bazei bus taikomas 22 proc. (vietoj 20 proc.)  bendrųjų pajamų mokesčio tarifas.

Seimas antradienį apsispręs, ar nuo 2025 metų dviem procentiniais punktais didinti mokesčius azartinių lošimų verslui. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei vietoj 20 proc. būtų taikomas 22 proc. mokesčio tarifas. Jis būtų mokamas nuo gautų bendrųjų pajamų.    Loterijų ir lošimų mokesčio tarifo padidinimas leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pokyčiams, kuriais numatoma organizuojant įvairius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikyti 22 procentų tarifą. Už projektą po svarstymo balsavo 114, susilaikė 4, prieš nebuvo nei vienas parlamentaras. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.

Seimui ketvirtadienį teikiamos azartinių lošimų verslą griežtinančios pataisos, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsakingiems lošimams, stiprinti probleminių lošėjų apsaugą ir didinti sektoriaus skaidrumą.  Vyriausybė siūlo, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam nutraukti lošimą arba pats galėtų jį stabdyti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti jį neorganizuojant atrankos turėjo omenyje milijonus, įtariama, pralošusio Šarūno Stepukonio istorija. Ministrė įsakymą pasirašė balandžio 29 dieną, V. Daukšio nauja kadencija skaičiuojama nuo gegužės 1 dienos.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo nario Justo Džiugelio siūlymui už raginimus lošti ir neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teisingumo ministerija siūlo nepritarti parlamentaro inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurioms pernai gruodį Seime pritarta po pateikimo.

Vėžiu sergantis imigrantas iš Laoso Jungtinėse Valstijose laimėjo 1,3 mlrd. dolerių (daugiau kaip 1,2 mlrd. eurų) „aukso puodą“. Kaip įprasta JAV, loteriją organizuojanti bendrovė Oregono valstijoje pirmadienį žiniasklaidai pristatė laimėtoją – 46-erių Chengą Saephaną. Jis švytėdamas pozavo fotografams su milžinišku čekiu. Vyras jau aštuonerius metus serga vėžiu.

Grupei Seimo narių siūlant dar labiau sugriežtinti lošimų verslą, vienas iniciatorių – Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad politikų susitelkimas priimant sprendimus dėl šio verslo suvaržymo yra labai svarbus.   „Susitelkimas politikų artėjant šios sesijos sprendimams yra labai svarbus. Kad mes vienodintume požiūrį ir supratimą“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje dėl azartinių lošimų reguliavimo teigė M. Lingė.

8 iš 10 gyventojų sako pritariantys, kad azartinių lošimų reklama Lietuvoje būtų uždrausta, atskleidė LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Anot apklausos, 80 proc. apklaustų 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų pritaria tam, kad reikėtų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą Lietuvoje. Tuo metu 15 proc. apklaustųjų šiam draudimui nepritaria.

Lošimų organizatorei „Amber Gaming“ už lažybų statymų ribojimą skirta 15 tūkst. eurų bauda, pranešė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT).   Bauda skirta neplanuotai patikrinus įmonę po to, kai LPT 2023 metų spalį gavo septynių lošėjų skundą dėl „Amber Gaming“ veiksmų ribojant lažybų statymus. Bendrovė už pažeidimą įspėta apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių galiojimo sustabdymą bei įpareigota per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

Nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turėtų atitikti daugiau žmonių, įmonių ar organizacijų, susijusių su lošimų verslu, pavyzdžiui, samdomų tam tikriems darbams ar paslaugoms. Tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas inicijuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.   „Tai veiktų kaip prevencija.