lošimai

Prieš teismą stos Kretingos rajone gyvenantis vyras, kaltinamas turto pasisavinimu, sukčiavimu bei labai didelės vertės svetimo turto pagrobimu, žalos gali siekti beveik 87 tūkst. eurų. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

Per 2017-2023 metus Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos gavo 42904 prašymus neleisti lošti, iš jų 56 proc. pateikė18-30 metų ir 44 proc. 31-61 ar vyresni asmenys. Be to, per 2022-2023 metus besiregistruojančių kas mėnesį šioje tarnyboje asmenų skaičius vidutiniškai išaugo po 29,7 proc. Prašymai neleisti lošti apima azartinius lošimus, pvz.

Įmonei „Tete-a-Tete“ nusprendus trauktis iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA), vietoje ankstesnių trijų asociacijų lieka tik dvi lošimų bendroves vienijančios organizacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Saulius Petravičius, Lietuvos atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas, sako, kad šie pokyčiai indikuoja skaidrėjančios rinkos procesus.  „Rinka skaidrėja, konsoliduojasi. Iš esmės rinkoje lieka dvi lošimų bendrovėms atstovaujančios asociacijos.

Birželio 8-ąją buvęs „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas žurnalistas Aurelijus Bezekavičius socialiniuose tinkluose pasidalijo įrašu, kuriame atskleidė įklimpęs į priklausomybę lošimams. Vyras atsiprašė bičiulių ir pažįstamų, kuriems yra skolingas. Tačiau kitą dieną pasipylė draugų istorijos, kuriose atskleidžiama, kiek pinigų buvo skolinta. Žurnalistui viešai atsiprašius, jo pažįstamas Rytis Zaloga pasidalino įrašu, kuriame atskleidė sumas, kurias pasiskolino A. Bezekavičius.

Ketvirtadienį žurnalistas, laidų vedėjas Aurelijus Bezekavičius prakalbo apie priklausomybę azartiniams lošimams. Po šios žinios ekspertas įspėja – būtina žinoti, kaip padėti į lošimų liūną patekusiems žmonėms. Savo socialinio tinklo paskyroje vyras teigė, kad gyvena didelėje įtampoje, mat rimtai susirgo lošimų manija: „Tai mane privedė prie įklimpimo į skolas, melų visiems ir manipuliacijų. Neieškau pasiteisinimų – liga yra sunku, bet aš bandysiu nuo jos pagyti.

Seimui antradienį pristatomos Loterijų įstatymo pataisos, kuriomis grupė Seimo narių siūlo leisti gyventojams kreiptis į priežiūros instituciją arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam dalyvauti internetinėse loterijose.    Jie būtų įtraukiami į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) teisėtai skyrė 15 tūkst. eurų baudą didžiausios lošimų grupės Baltijos šalyse Estijos „Olympic Entertainment Group“ lažybų ir lošimų įmonei „Olympic Casino Group Baltija“ už tai, kad ji apribojo vieno kliento statymų sumas lažybose dėl sporto varžybų, o vėliau vienašališkai nutraukė su juo sutartį, nutarė teismas.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų dalyvauja azartiniuose lošimuose, dar daugiau jų reguliariai perka loterijos bilietus. Kasmet, norėdami išlošti pinigų, lietuviai pralošia dešimtis milijonų eurų. Loterijų ir azartinių lošimų atstovai papasakojo, kaip per metus pasikeitė lošimų dalyvių įpročiai, kokios vertės bilietus jie dažniausiai perka, kokias sumas dažniausiai laimi ir kokį pelną atneša organizatoriams.

Šių metų balandžio 11 dieną Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) Seimo Valdybai pateikė viešais, oficialiais duomenimis paremtus skaičiavimus apie reikšmingus valstybės (mokesčių mokėtojų) finansinius praradimus, tačiau nei Seimo Valdyba, nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į tai nesureagavo. Rugpjūčio mėnesį paskelbti naujausi 2022 metų duomenys apie loterijų ir lošimų organizatorių rezultatus atskleidžia tolesnį situacijos prastėjimą viešųjų finansų praradimo prasme.

Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA) prašo institucijų griežčiau kontroliuoti nelegaliais Lietuvoje laikomus, tačiau laisvai internete pasiekiamus lošimus, dėl kurių šalies biudžetas per metus netenka milijonų eurų mokesčių. Tačiau tiek lošimų prižiūrėtojai, tiek teisininkai sutaria, kad galimybių visiškai pažaboti nelegalius lošimus internete yra nedaug.  Rinkos kontrolieriai tikina, jog prieigą prie svetainių užkirstų tik visiškas interneto blokavimas šalyje, o tai neįmanoma.

Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA), atstovaujanti lošimus Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms, teigia, kad lošimus reglamentuojantys teisės aktai veikia ne visu pajėgumu, ir nelegalūs lošimai internete toliau vyksta. ALVA pažymi, kad neblokuojant nelegalių lošimų svetainių, ne tik pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai, bet ir nesurenkami mokesčiai. Dėl įrodymų surinkimo ALVA kreipėsi į antstolį.

Azartiniai lošimai šalyje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tačiau šalyje nėra didelių problemų dėl neatsakingo lošimo, parodė antrą kartą Lietuvoje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu mokslininkų atliktas tęstinis tyrimas.   2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.

Seimas nutarė labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų įmones.  Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonės nuo 2022 metų liepos mokės 20 proc. tarifą, o loterijų įmonės  – nuo 2023 metų sausio – 18 procentų. Lošimų įmonių tarifas bus skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR), o loterijų – nuo išplatintų bilietų nominalios vertės.

Finansų ministerija palaiko Seime svarstomą siūlymą nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą.  Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime siūloma pritarti tai numatančioms Azartinių lošimų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Šiuo metu nuotolinių lošimų įmonėms taikomas 13 proc.

Verslo organizacijos prašo Seimo frakcijų ir Vyriausybės skubotai ir be diskusijų nedidinti loterijų mokesčių. Pasak jų, verslas pasigenda mokestinės aplinkos pastovumo ir sąžiningo dialogo, o tai blogina verslo aplinką ir stabdo investicijas. Lietuvos verslo konfederacija, asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kreipėsi į parlamentarus ir Vyriausybę dėl iniciatyvos papildomai apmokestinti loterijų organizatorius.

Penktadienį Vilniuje, lošimų salone, neblaivus vyras švaistėsi peiliu, pranešė sostinės policija. Pirminiais duomenimis, apie vidurnaktį Savanorių prospekte sulaikytas 1983 metais gimęs vyras, kuris lošimų automatų salone peiliu grasino nepažįstamiems asmenims.  Jam nustatytas lengvas girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius. Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms dabar siūloma nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Praėjusią savaitę komitetas siūlo nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatorius. Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms dabar siūloma nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Praėjusią savaitę komitetas siūlo nustatyti atitinkamai 18 proc. ir 15 proc. tarifus.

Nuo 2022 metų liepos lošimų verslas bus pertvarkomas – reikės mokėti vienkartinį mokestį už licenciją, įmonių įstatinis kapitalas bus diferencijuotas, nuotolinių lošimų organizatoriai galės neturėti ir fizinio tinklo.  Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduos arba jį pratęs tik tuomet, kai bendrovė turės savivaldybės tarybos sutikimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo suteikti platesnes galias savivaldybėms sprendžiant dėl lošimo vietų steigimo ir jų skaičiaus. Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduotų arba jį pratęstų tik bendrovei gavus savivaldybės tarybos sutikimą.

Vyriausybė siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių pajamų apmokestinimo nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka. Tam dar turės pritarti Seimas.

Viena didžiausių šalies lažybų bendrovių „Top Sport“ praėjusiais metais uždirbo 14,932 mln. eurų grynojo pelno – 13,1 proc. daugiau nei 2019 metais (13,203 mln. eurų). Bendrovės pajamos praėjusiais metais sumažėjo 9 proc. iki 358,391 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Top Sport“ ataskaitoje. Pernai „Top Sport“ savo akcininkams dividendais išmokėjo visą 13,203 mln. eurų 2019 metais uždirbtą pelną ir visą iki praėjusių metų sukauptą pelną.

Parlamentarų siekiai padidinti loterijų verslo mokesčius „Olifėjai“ pakenktų, o mažąsias įmones sunaikintų, įspėja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.  „Didžiajai loterijai („Olifėjai“, kurios 51 proc. akcijų valdo LTOK – BNS), kuri turi 85 proc. rinkos, būtų labai sudėtinga, o visos kitos žlugtų, nes tai nepakeliama mokestinė našta“, – trečiadienį socialdemokratų frakcijoje teigė LTOK vadovė.

Siekiant panaikinti lošimų sektoriuje konkurenciją iškraipančias sąlygas, kurios dabar palankios kelioms dominuojančioms įmonėms, siūloma keisti valstybinę šios rinkos priežiūrą – ketinama įvesti licencijas ir panaikinti iki šiol galiojančius reikalavimus verslui, jeigu jis nori užsiimti ir nuotoliniais lošimais. Savivaldybes norima įpareigoti pačias spręsti dėl leidimų lošimų vietoms.

Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pirmadienį pasipiktino regioninius rūmus vienijančios asociacijos vadovo Rimo Varkulevičiaus parama lošimų sektoriui. Pasak jo, lošimų verslo protegavimas asociacijoje nebuvo derintas ir diskutuotas. Taip S. Leonavičius reagavo į BNS savaitgalį paviešintus lošimų sektoriuje veikiančių verslininkų ir lobistų prašymus politikams sušvelninti ambicijas griežtinti lošimų rinkos reguliavimą.

Dėl politikų siekių padidinti lošimų ir loterijų verslo mokesčius bei įpareigoti lošimų automatus prijungti prie bendros sistemos sektoriuje veikiantys verslininkai ir lobistai mynė takus pas politikus, prašydami sušvelninti ambicijas griežtinti rinkos reguliavimą. Būtent šias iniciatyvas teisėsauga mini komentuodama ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos ir neskaidrios įtakos teisėkūrai, apie kurį paskelbta šią savaitę.

Papirkinėjimo Seime skandalas tęsiasi. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė ne tik darbiečio Mindaugo Puidoko patarėją, bet ir azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą. Jam pareigūnai pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir papirkinėjimo. STT praneša tyrimą atliekanti dėl loterijų įstatymo pataisų, tačiau aiškėja, kad tuo metu Seime galėjo virti aistros dėl kur kas daugiau lošimų organizatoriams nepalankių įstatymų.

Korupcija įtariamas azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkas Samoilas Kacas penktadienį paleistas į laisvę po sulaikymo, BNS patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūra. „Įtariamajam skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu – tai rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kuris išsamiausiai svarsto ir labiausiai gilinasi į lošimų ir rinkos reguliavimą, vadovas Mykolas Majauskas sako, kad visada, kai registruojamos su šia rinka susijusios pataisos ir vyksta svarstymai komitete ar Seime, politikai sulaukia spaudimo. Anot jo, svarstant šiuos klausimus „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.  „Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką.

Ketvirtadienį Lietuvoje nuskambėjo naujas skandalas: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas norėjo papirkti kitą parlamentarą – Matą Maldeikį. STT neslepia, kad prievarta iš M. Puidoko atėmė tyrimui reikalingus daiktus. Tačiau dėl ko gi galėjo būti siūlytas kyšis? Kaip teigia STT, ikiteisminio tyrimo duomenimis, minėtas padėjėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose neva pasiūlė Seimo nariui M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį.

Lošimų organizatoriams įspėjant, kad Seimo ketinimai uždrausti skatinti lošimus, įskaitant ir nuotolinius, šiame versle sukurs šešėlį, parlamentarai vistik nusiteikę ribojimus įtvirtinti.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams: už balsavo 108 Seimo nariai, o susilaikė aštuoni.

Seimas antradienį priėmė svarstyti pataisas, nuo liepos uždraudžiančias skatinti lošimus.    Už Azartinių lošimų įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 96 Seimo nariai, vienas buvo prieš, o 19 susilaikė.    Azartinių lošimų įstatymo pataisomis 11 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo drausti bet kuria forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar įtikinėti dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.

Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje.

Įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo nuo liepos įvesti daugiau priemonių, draudžiančių skatinti lošimus.    Seime registruotomis Azartinių lošimų įstatymo pataisomis 11 Seimo narių siūlo drausti bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar įtikinėti skatinant dalyvauti lošimuose,  įskaitant nuotolinius lošimus.

Amerikiečio James Alleno Hayeso gyvenimą aplankė neįtikėtina sėkmė: jis loterijoje išlošė 19 mln. dolerių. Tačiau vyras pasirodė esantis nepasirengęs priimti tokius milžiniškus turtus. Vyras pradėjo leisti laimėtus pinigus bet kur, kol jie visiškai baigėsi. Tuomet prie prabangaus gyvenimo pripratęs „laimingasis“ nusprendė pats pasiimti dar daugiau pinigų ir pradėjo plėšti bankus. Viskas baigėsi įkalinimu ir ilgais metais už grotų.

Pralošti 150 tūkst. eurų, besivejančios tūkstantinės skolos, prarasta meilė, nusisukę artimieji, sutrikusi sveikata – tokios problemos šiuo metu vejasi Karolį.  Pradėjęs lošti dar paauglystėje, dabar 32 metų vaikinas bando sveikti nuo priklausomybės. Karolis sako, kad per visą lošimo laiką prarado viską, kas buvo brangiausio ir savo istoriją sutiko papasakoti tv3.lt skaitytojams.

Prarastas darbas, nutrauktos studijos, nusikalstama veika, tūkstantinės skolos, nusisukę artimieji ir bandymas nusižudyti – tai dalis sunkaus Marijos (tikrasis vardas žinomas – aut. past.) gyvenimo kelio. Ir nors mergina jau daug metų nelošia, vis dėlto sako, kad sveikti ji privalės visą gyvenimą, mat per 8-erius sveikimo metus jau patyrė du atkryčius.  Vos 20-ties metų pradėjusi lošti mergina jau stojasi ant kojų ir sutiko papasakoti apie savo priklausomybę lošimams.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje karantino metu gyventojai ėmė daugiau lošti internetu. Ir nors tokie rezultatai kelia nerimą, baimintis dar nereikėtų – esą lietuvių dar negalime vadinti lošėjų tauta. Kaip tik atvirkščiai, štai per karantiną kreditų bendrovės ir bankai pastebėjo, kad tautiečiai ėmė skolintis atsakingiau ir labiau skaičiuoti, kam leidžia pinigus. Visi lošimų namai užvėrė duris. Tačiau lošti internetu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, neuždrausta.

Policijai buvo pranešta apie vagystę iš prekybos centro. Pareigūnus ir laidos „Farai“ operatorių pasitikęs apsaugos darbuotojas pristatė situaciją. „Jis jau ne pirmą dieną ir ne pirmą kartą. Ir dabar pastebėjau, kad įėjo į kazino“, – pasakojo apsaugos darbuotojas. Apsauginis matė, kur pasišalino ilgapirštis ir kaip jis atrodė. Pasak įvykį mačiusio apsauginio, vyras pavogė keturis prabangaus alkoholio butelius. Nuostolis – apie šimtas eurų.

Nuo sausio didėja lošimų įmonėms taikomi mokesčiai. Tai aktualu dešimčiai bendrovių, organizuojančių azartinius lošimus.  Bingo, totalizatorių ir lažybų organizatoriai nuo sausio mokės 18 proc. (iki šiol 15 proc.), nuotolinių lošimų – 13 proc. (10 proc.) sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus jiems išmokėtus laimėjimus.

Seimas po pateikimo pritarė draudimui jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje. Tiesa, už draudimo nepaisymą baudos nesiūlomos. 73 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 18 susilaikė. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Loterijų įstatymo ir su juo susijusių įstatymo pakeitimų projektams, kuriais siekiama sudaryti sąlygas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo skatinimo išlaidauti loterijose bei užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą, rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai. Seimui priėmus minėtų įstatymų pakeitimų projektus, būtų apribotas loterijų žaidėjų amžius – loterijų laimėjimai nebūtų išmokami asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų.

Chairulinų šeimos byla tapo viena iš labiausiai aptariamų istorijų Rusijoje šią vasarą. Iš pradžių visa šalis sulaikiusi kvapą sekė naujienas kaip sekasi 23 mln. rublių (daugiau nei 325 tūkst. eurų) iš kasos pavogusi buvusi banko kasininkei. Policijai sulaikius pabėgėlę Luizą, labiausiai aptariamas ir geidžiamas svečias populiariose televizijos laidose tapo jos vyras, prasiskolinęs lošėjas, Maratas. Maža to, iki šiol nėra aiškus dingusių pinigų likimas.

Nepilnamečiai nuo liepos nebegalės dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, o nuo lapkričio jiems skirtose interneto svetainėse negalės būti azartinių lošimų reklamos bei bet kokios su jais susijusios informacijos. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Azartinių lošimų įstatymo pataisą: už balsavo 86 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 6. Nepilnamečiams skirtose svetainėse ne mažiau kaip 4/5 (80 proc.

Tūkstančiai lietuvių kenčia nuo azartinių žaidimų priklausomybės. Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugiau nei 12 tūkst. lietuvių turi priklausomybę nuo lošimų. Nors pagal žaidžiančiųjų skaičių Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, specialistai perspėja, kad priklausomybės dažnai gimsta dar mokykloje ir ragina valdžią, bei tėvus atkreipti dėmesį, ką mokyklose laisvu laiku daro vaikai.

Mykolo Romerio universiteto tyrėjų grupė, kartu su bendrovėmis „Vilmorus“ ir „Dialogas“, pristatė tyrimą, kuriuo pirmą kartą sistemingai bei nuosekliai išnagrinėti Lietuvos gyventojų lošimo įpročiai, kurie palyginti su analogiškais įpročiais Jungtinėje Karalystėje (JK). Internete lošiama vis dažniau „Turime tyrimų nagrinėjančių patologinius lošėjus ir jų situaciją. Tačiau tai itin menka lošėjų dalis. Tuo metu apie laisvalaikio lošėjus beveik nieko nežinome.

Lietuvoje nuo 2018 metų siekiama dar labiau suvaržyti azartinių lošimų reklamą ir nepilnamečių patekimą į lošimo vietas. Visų lošėjų tapatybes siūloma tikrinti, juos registruoti ir įėjimo į lošimo patalpas metu ir išlošimo bei statymo atveju. Seimas antradienį po pateikimo 69 balsais už ir 10 parlamentarų susilaikius priėmė svarstyti Azartinių lošimų įstatymo pataisas.

Vėlų penktadienio vakarą būrys šalies pramogų verslo atstovų savaitgalį pradėjo su geros nuotaikos užtaisu. Tuo pasirūpino „Olympic Casino“ vakarėlis, į kurį galėjo patekti tik 21-erių metų sulaukę asmenys. Mados, šokių, teatro ir muzikos šou, netikėtos šviesos instaliacijos ir įspūdingi kazino erdvės pokyčiai – taip penktadienio vakarą atidarytas naujasis „Olympic Casino“ sezonas. Neeilinio renginio nepraleido ir žinomų žmonių būrys.

Apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad Kauno lošimo automatų salone ne tarnybos metu jame buvusį policijos pareigūną Arnoldą Jurašių nušovusiam Vitalijui Trakanavičiui paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkama. Bausmę V.Trakanavičiui pernai skyrė Kauno apygardos teismas. Nuosprendį Apeliaciniam teismui apskundė ir nuteistasis, ir nukentėjusiais pripažinti nužudyto policininko šeimos nariai.