lošimai

Kaista diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos likimo konstituciniams teismui pareiškus, kad gyventojai turi teisę nutraukti sutartis ir atsiimti pinigus dėl svarbių priežasčių. Lietuvos bankas mėgina vėsinti padėtį, tvirtindamas, kad po praėjusių metų didžiulės infliacijos fondai atsigauna, o jų grąža vėl viršija infliaciją. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia gyventojų apklausą, kada jie norėtų atsiimti pinigus iš antrosios pakopos.

Prokuroras teismo prašo skirti intensyvią priežiūrą kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamam buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Ieva Stumbrienė. Š. Stepukonio suėmimo terminas baigiasi sekmadienį. „Gautas prokuroro prašymas skirti intensyvią priežiūrą – elektrinę apykoję, nebendrauti su tam tikrais asmenimis“, – nurodė I. Stumbrienė.

Pranešama, kad atlikėjas Bruno Marsas persikraustęs į Las Vegasą neva sukaupė didžiulę lošimo skolą. 38 metų dainininkas naujausią savo pasirodymą Nevadoje pradėjo vasario mėn. ir turėtų koncertuoti iki balandžio. 2024 m. pradžioje Bruno pradėjo devintuosius rezidentūros metus, rašo thesun.ie. Dabar dainininkas esą yra skolingas „MGM Grand Casino“ 50 mln. dolerių azartinių lošimų skolos. Pasak „News Nation“, Bruno esą moka savo skolas tiesiogiai kazino.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako po pateikimo palaikysianti Azartinių lošimų pataisas, kurias teikia parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė bei Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė.

Seimui ketvirtadienį dar kartą bus bandoma pristatyti pluoštą pataisą, kuriomis nuo 2025 metų siūloma visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Praėjusį antradienį opozicinė demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ užblokavo pataisų svarstymą pareikalavusi, kad kartu būtų imamasi ir jos siūlymų, pavyzdžiui, leisti žmogui per metus lošimų namuose išleisti iki 15 proc. deklaruotų metinių pajamų, uždrausti laimėjimus išmokėti grynaisiais, o juos pervesti tik į kliento banko sąskaitą.

Politikams diskutuojant, ar visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, lošimų verslo atstovai įspėja, kad uždraudus reklamą ir sporto rėmimą nutrūktų ir nekomercinė lošimų organizatorių parama, o sporto atstovai sako, kad tokiu atveju politikai turėtų rasti kitus sporto finansavimo būdus.

Finansų ministerija siūlo griežtinti azartinių lošimų kontrolę, o už pažeidimus lošimų organizatorius grasina bausti iki milijono eurų siekiančiomis baudomis. Lošimo namuose, automatų ir bingo salonuose darbuotojai turės stebėti lošėjus ir nutraukti lošimą, jei lošėjas atrodys savęs nebekontroliuojantis. Lošimų organizatoriai neprieštarauja probleminių lošimų prevencijai, tačiau perspėja, kad nauji ribojimai lošėjus gali pastūmėti į nelegalius lošimus, kurių niekas nesukontroliuos.

Seime antradienį pristatant siūlymą nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, dalies verslo bei žiniasklaidos organizacijų atstovai prašo parlamentarų atidėti tai numatančių pataisų pateikimą.

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kuriomis nuo 2025 metų siūloma visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Neišsisemiant ginčams dėl nacionalinio stadiono projekto, savivaldybės politikai iš kepurės traukia dar vieną idėją: laisvietė Deimantė Rimkutė pasiūlė, o taryba pritarė, kad šalia nacionalinio stadiono už 8 milijonus eurų statomame kultūros centre turėtų atsirasti ir biblioteka, veikianti visą parą. Kai kurie opozicijos politikai tokią laisviečių idėją vadina „hipsterišku“ nelogišku siūlymu, mat poreikio stadione įrengti kiaurą parą veikiančią biblioteką niekas netyrė.

Kaip niekam nepastebėjus pavogti ir pralošti 40 milijonų eurų – susidomėjo Seimo nariai. Antikorupcijos komisija imasi narplioti šią dešimtmečio aferą ir kartu svarsto, kaip sutramdyti probleminius lošėjus. Finansų ministerija jau žada griežtinti lošimus ir liepti lošimo organizatoriams prižiūrėti probleminius lošėjus, nors šie į kazino ir suneša didžiausią dalį pelno.

Finansų ministerija siūlo pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų sektoriaus skaidrumą. Be to, siūlomos net milijoninės  baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus.  Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.

Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkė Estijos to paties verslo įmonė „OB Holding 1“ siekia, kad milijoninis investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo būtų nagrinėjamas ne Lietuvos, o Estijos teisme.

Finansų ministerija siūlo gerokai sugriežtinti azartinių lošimų verslą – ji parengė įstatymo pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones.  Finansų rinkų politikos departamento vyresniosios patarėjos Vilijos Petronienės teigimu, siūloma, kad lošimų organizatoriai privalėtų taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti priemones, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba po ilgų diskusijų pritarė brangstančio nacionalinio stadiono statyboms naujomis sąlygomis. Apie tai, kaip atrodo šis projektas opozicijos akimis, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Jūs balsavote prieš nacionalinio stadiono statybas. Sakykite, prašau, kodėl? Nes manau, kad tai yra stipriai smirdanti istorija, turinti politinės korupcijos veiklos požymių.

Po Šarūno Stepukonio skandalo Lietuvoje imta garsiau kalbėti apie priklausomybę nuo lošimų. Nors ši tema akcentuojama kur kas mažiau nei priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų, Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevičius pabrėžia, kad lošimai yra ne mažiau pavojingi – priklausomybė azartiniams žaidimams gali atvesti ir iki savižudybės. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc.

Sostinės valdantieji pritarė indeksuoti amžiaus statyba tituluojamo Nacionalinio stadiono Vilniuje kainą. Vis tik sostinės tarybos opozicija negaili projektui karčių žodžių. Savivaldybė, vyriausybė ir koncesininkas pasišovė kompleksui papildomai skirti beveik 40 milijonų eurų, tai yra panašiai tiek, kiek kazino ir kitur ištaškė suimtas „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos politinė jėga palaikys siūlymą iš esmės uždrausti lošimų reklamą Lietuvoje. „Mūsų frakcijos nariai yra pasirašę Tėvynės sąjungos Seimo narių pasiūlymus riboti reklamą ir juos palaikysime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. Vasario viduryje buvo registruotos įstatymo pataisos, siūlančios nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.

Netyla kalbos apie skandalą, kai buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis pralošė ne mažiau nei 20 mln. eurų. Teigiama, kad jis lošė daugiau nei penkerius metus. Tai iškėlė opią priklausomybės nuo azartinių lošimų problemą.  Priklausomybė nuo azartinių lošimų dažnu atveju gali būti iškart nepastebima.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis tvirtina žinojęs, kad jį konsultavęs Mindaugas Ardišauskas teikė paslaugas ir lošimų verslui. Visgi, politikas pabrėžė, kad susidomėjo azartinių lošimų temomis ir ėmėsi įstatyminių iniciatyvų M. Ardišauskui jau nebekonsultuojant verslo atstovų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl konservatorių frakcijos nario Justo Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo pagrįstumo. Komisijos nariai taip pat nutarė kreiptis į Seimo valdybą su prašymu dėl susidariusios situacijos sudaryti ir laikinąją tyrimo komisiją. „Mes turime patikrinti, ar yra sąskaitos ir ar yra atlikti darbai. Ar tie darbai realiai buvo“, – posėdyje teigė konservatorius Antanas Matulas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad statute nėra numatyta galimybė suspenduoti vadovavimą komitetui, tad pavasario sesijoje laukiama aiškumo dėl Justo Džiugelio situacijos. Taip ji komentavo antradienį konservatorių ir J. Džiugelio paskelbtą sprendimą, kad jis susprenduoja vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK). „Suspendavimo mechanizmas egzistuoja kalbant apie narystes partijose ir neretai yra naudojamas.

Seimo Antikorupcijos komisija aptars Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Justo Džiugelio sąsajas su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais, aiškinsis galimą jų interesų atstovavimą.   Posėdyje trečiadienį dalyvaus lošimų rinkos priežiūros, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Darbo inspekcijos atstovai.

Sutarta, kad inciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis suspenduos vadovavimą Seimo Socialinio reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko postui, teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. ELTA primena, kad klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlys Justui Džiugeliui dėl ryšių su lošimų verslo lobistu trauktis iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų.

Buvęs Seimo nario Justo Džiugelio konsultantas Mindaugas Ardišauskas portalui „15min“ patvirtino, kad tuo pačiu metu konsultavo ir parlamentarą, ir Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją (NLŽVA). „Buvau NLŽVA komunikacijos konsultantu, teikiau atitinkamas paslaugas ir neteikiau lobistinių paslaugų, asociacija jau senai turėjo savo lobistą, o aš ir nebuvau lobistas lig šiol“, – portalui „15min“ teigė M. Ardišauskas. „Apie savo ketinimą bendradarbiauti su NLŽVA J. Džiugelį informavau.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas sako, kad matytų galimybę įvesti lošimo įmonių solidarumo mokestį, siekiant padidinti lėšas krašto apsaugai. „Yra tokia sfera kaip azartiniai lošimai, kurią priskirkime prie, sakykim, labiau kontraversiškų užsiėmimų. Tokia sfera yra puiki vieta, kur galime padidinti mokesčius ir paskatinti žmones nelošti“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovo posto siekiantis politikas.

Lengvų pinigų ištroškę lietuviai vis didesnes sumas pralošia kazino. Apie tai, kad žmonės lošdami įsisuka į priklausomybę, dėl kurios galiausiai klimpsta į skolas, liudija ir apsiribojusių sau galimybę patekti į kazino žmonių registras: lošimų priežiūros tarnyba kas mėnesį sulaukia virš tūkstančio prasilošusių žmonių prašymų jų neleisti į lošimo vietas.

Į vaikystės ir paauglystės metus sugrąžintas aktorius Marius Repšys atviras – tuomet pasitaikė įvairių patirčių, kurios formavo jo asmenybę. O likimas nuo mažens nepagailėjo skaudžių išbandymų. Kai Mariui buvo 4 metukai, šeimą paliko tėtis. Nepaisant to, šiandien Marius tikina nuoskaudos dėl to nejaučiantis ir už tai nuoširdžią duoklę atiduoda mamai bei močiutei: „Mama su močiute man skyrė labai daug dėmesio. Iš jų gavau meilės su kaupu, todėl kažkokios didelės nuoskaudos neliko.

Tęsiantis skandalui dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio praloštų milijonų eurų daugeliui kilo klausimų apie pačių kazino atsakomybę ir kaip lošimų bendrovės tikrina savo klientus, jų pinigų kilmę. Anot pašnekovų, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai turi atlikti tam tikrus specialiuosius veiksmus prieš pradedant dalykinius santykius su klientais ir visų tų santykių metu.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis, kuris įtariamas pasisavinęs ir pralošęs daugiau nei 20 mln. eurų, kurie buvo skirti ir nacionalinio stadiono statyboms, paskatino atsigręžti į Lietuvoje pūliuojančias  sistemines spragas bei permąstyti lažybų bendrovių kontrolės mechanizmus. Š. Stepukonis „Olympic Casino Group Baltija“ organizuotose lažybose ir kazino galimai lošė ne vienerius metus.

Vilniaus apylinkės teismas penktadienį sprendė, ar pratęsti kelių dešimčių milijonų eurų neteisėtu pasisavinimu įtariamo buvusio „BaltCap“ infrastruktūros fondo partnerio Šarūno Stepukonio suėmimą. Europos prokuroras Darius Karčinskas dar ketvirtadienį kreipėsi į Vilniaus teismą su prašymu pratęsti suėmimą mėnesiui. Posėdis vyko nuotoliniu būdu. Š. Stepukonio suėmimas turėjo baigtis šeštadienį, jis prieš tai buvo suimtas dviem savaitėms.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas teigia, kad nors tarnyba nuo 2011 m. siūlė Lošimų įstatymo pakeitimus ir tobulinimus, į juos nė karto nebuvo atsižvelgta. Pasak jo, siūlymų iš STT pusės buvo „ne vienas ir ne du“. „STT, jeigu neklystu, jau nuo 2011 m. ne vieną kartą teikė įvairias pastabas ir siūlymus dėl Lošimų įstatymo tobulinimo. Deja, reikia pripažinti, kad į mūsų pastabas, į mūsų pasiūlymus iki šios dienos nėra atsižvelgta.

Klausimų dėl ryšių su azartinių lošimų lobistu Mindaugu Ardišausku sulaukusio Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio situaciją įvertino konservatorių frakcija. Po ketvirtadienį vykusio posėdžio J. Džiugelis paragintas nuimti susidariusią įtampą. „Išklausėme Justo Džiugelio poziciją. Paraginome jį išsklaidyti abejones, nuimti įtampą tokiais būdais, kokiais jis nuspręs“, – Eltai ketvirtadienio vakarą teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Galimai neteisėtai pasisavinti 40 mln. eurų., beveik pusę jų pralošti internetiniame kazino. Naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ – diskusija apie skandalingiausią pastarojo laiko asmenybę – ne tik galėjusį pasisavinti milijonus, bet ir apmulkinusį savo verslo partnerius, bankus, priežiūros ir teisėsaugos institucijas – Šarūną Stepukonį.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis lošė dažnai ir didelėmis sumomis, tačiau pareigūnai nei apie įtartinas sumas, nei apie jų pervedimus ar pačius lošimus nieko nežinojo – esą tokios informacijos jiems nepateikė nei finansų įstaigos, per kuriuos keliavo pinigai, nei lošimų įmonės. Galimai neteisėtai pasisavinti keturiasdešimt milijonų eurų, šimtai tūkstančių pralošti internetiniame kazino ir 700 puslapių sąskaitos išklotinė.

Žinią, kad didžiausio Putino priešo Aleksejaus Navalno nebėra tarp gyvųjų, šiandien patvirtino ir jo bendražygiai. Navalno motinai kolonijos pareigūnai pranešė, kad jos sūnų neva ištiko staigios mirties sindromas. Tačiau jo artimieji režimo pasakas laidoja pareiškimais, kad Navalną nužudė Putinas. Navalno komanda praneša ir tai, kad režimas opozicionieriaus kūno neatiduoda artimiesiems, nes bando nuslėpti žmogžudystės pėdsakus.

Gydymas nuo priklausomybės lošimams – sudėtingas ir ne visiems finansiškai prieinamas. Tačiau, pasak specialistų, problema didelė. Sukrečiančios lošimų istorijos, pasibaigusios nelaimingai, ekspertams kelia klausimą, ar nuo priklausomybių tikrai stengiamasi žmones apsaugoti, ar iš jų pasipelnyti.  „Aš esu“ priklausomų žmonių bendruomenės vadovas Kęstutis Dvareckas pasidalino istorija, kai nuo lošimų priklausomas žmogus atvyko su artimaisiais gydytis.

Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovu nuo ketvirtadienio tapo Mindaugas Ardišauskas. Jis pakeitė asociacijai vadovavusį Saulių Petravičių. M. Ardišauskas turi 25 metus patirties komunikacijos bei viešųjų reikalų srityje, vadovavo konsultacinėms agentūroms ir verslo asociacijoms, pranešė ALVA. „ALVA  sieks, kad lošimų rinkos reguliavimas taptų efektyvesnis ir geriau atitiktų valstybės, vartotojų bei rinkos dalyvių interesus.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas antradienį svarstys grupės įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlymą nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.

Uždraudus azartinių lošimų reklamą, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams numatyti pereinamąjį laikotarpį. Pereinamąjį laikotarpį siūloma numatyti iki 2028 m. sausio 1 d. Tokį pasiūlymą Azartinių lošimų įstatymo pataisoms įregistravusi parlamentarė sako, kad tokiu būdu siekiama suteikti laiko sportui susirasti kitus, mažiau žalingus visuomenės sveikatai, rėmėjus.

Lietuvos teisėsauga sulaikė ir apklausė buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį, įtariamą neteisėtu kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu, tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino FNTT vadovas Rolandas Kiškis. Apie sulaikymą patvirtino ir su Š. Stepukoniu susijusius ikiteisminius tyrimus kuruojantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas. „Galiu patvirtinti, kad įtariamasis Š. Stepukonis yra sulaikytas“, – sakė D. Karčinskas.

Buvęs lošėjas pasidalino savo sukrečiančia istorija, prasidėjusia kazino, pirmomis laimėtomis ir pralaimėtomis sumomis bei vėliau išsivysčiusia priklausomybe. Ši klastinga priklausomybė, pasak specialistų, yra ypač sunkiai atpažįstama, todėl sunku nuo jos ir išgyti. Sauliaus istorija rodo, kad iš lošimų gniaužtų išsivaduoti įmanoma ir niekada tam nevėlu.

Lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas tikina, kad buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio statomos sumos neatrodė didelės, lyginant su jo gaunamomis pajamomis. „Šarūno Stepukonio finansinė situacija leido jam dalyvauti lošimuose statytomis sumomis – tai yra statomos sumos neatrodė didelės palyginti su Š. Stepukonio gaunamomis pajamomis“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius.

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys sako, kad tarnyba šiuo metu tikrina, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų, „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus ne mažiau kaip 27 mln. eurų. V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas buvo „galimai probleminis“ ir „Olympic Casino“ turėjo jį užkardyti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Atlikėjas Egidijus Dragūnas-Sel neliko abejingas šiuo metu aktualiai problemai – lošimui iš pinigų. Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame papasakojo ne tik tragišką istoriją iš vaikystės, prisiminė gyvenimą pakeitusį pokalbį su savo tėčiu, bet ir iškėlė ne vieną visuomenei svarbų klausimą. „Sveiki, ponai ir ponios. Nenoriu būti abejingas, todėl noriu papasakoti jums vieną istoriją. Tai buvo 1980 metai, gyvenau Justiniškių rajone, mokiausi 54-oje vidurinėje. Taip ji tada vadinosi.

Seimas spręs, ar nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – leisti lošti tik nuo 21-erių. Toks reikalavimas galiotų ir lošiantiems  nuotoliu, ir lošimo vietose.   Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o į kazino įleidžiama nuo 21-erių. Tokias Azartinių lošimų įstatymo pataisas parengė grupė įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių. Joms po pateikimo Seimas ketvirtadienį pritarė bendru sutarimu ir toliau svarstys pavasarį.