Kaip skelbė Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus, po Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimo pradinis įnašas siektų 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc.
„Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą – jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą.
Ypač tai svarbu pirmo būsto pirkėjams – dažniausiai jauniems žmonėms, kuriems didžiausias iššūkis yra sukaupti pradinį įnašą, todėl mažiname jiems taikomą pradinio įnašo reikalavimą“, – sako LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Pasak jo, būtent pirmosios paskolos paprastai yra mažesnės rizikos – žmonės, su paskola įsigyjantys pirmą būstą, atsakingiau moka paskolos įmokas ir stengiasi išsaugoti savo namus. Todėl kai kurios šalys jiems taiko švelnesnius pradinio įnašo reikalavimus.
Minimalus 10 proc. pradinio įnašo reikalavimas bus taikomas tais atvejais, kai kredito gavėjas sudarys pirmąją kredito sutartį dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo ar statymo ir kredito sutarties sudarymo metu jis (arba bendraskolis) neturės ir per pastaruosius penkerius metus nėra turėjęs nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto.
Pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau jau turintiems būstą, asmenims ir toliau bus taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, toliau galios nuo 2022 m. taikomas ne mažesnio kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Tačiau koreguojama nustatyta išimtis, leidžianti sumažinti reikalaujamą pradinį įnašą iki 15 proc. – ja bus galima naudotis tada, kai norintys imti antrą ar paskesnę būsto paskolą jau yra grąžinę daugiau nei pusę kiekvienos turimos būsto paskolos sumos.
Šiuo metu išimtis, kad pradinis įnašas gali būti mažesnis, taikoma, jei kiekvienos iš turimų ankstesnių paskolų likutis, palyginti su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc.
LB vertinimu, sparčiai kylant būsto kainoms, daugumos turimų paskolų likutis tapo reikšmingai mažesnis už išaugusią turto vertę, dėl to vis daugiau gyventojų atitiko šiuo metu taikomos išimties sąlygas ir galėjo imti antrą ar trečią paskolą su mažesniu pradiniu įnašu – tokių paskolų apimtis pastaruoju metu reikšmingai didėjo.
„Akivaizdu, kad tokia išimtis jau nebeatlieka savo paskirties – priešingai, silpnina reikalavimo veiksmingumą. Ją patikslinę sumažinsime rizikingesnių paskolų skaičių ir kartu sudarysime palankesnes galimybes pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, iš dalies subalansuodami bendrą poveikį būsto paklausai“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.
G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad toks pakeitimas neapribos galimybių keisti būstą, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas pasikeitus gyventojo poreikiams.
„Tokiems atvejams ASN yra numatyta išimtis, leidžianti imti antrą paskolą naujam būstui su mažesniu nei 15 proc. pradiniu įnašu ir įsipareigojant per protingą terminą parduoti ankstesnį būstą, grąžinti jo pirkimui imtą paskolą, o naują paskolą sumažinti įnešant nuosavų lėšų dalį“, – teigia G. Šimkus.
Atsižvelgiant į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, koreguojami paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimai. Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, bus pereita prie vieno reikalavimo – įmoka neturės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
LB atstovo vertinimu, su šiuo pakeitimu palūkanų normos testas taps griežtesnis – bus patikrintos paskolos gavėjo galimybės skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., t. y. 1 proc. punktu didesne norma, nei tikrinama dabar.
Šis pakeitimas užtikrins skolininkų atsparumą praktikoje tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle. Tokios sandaros paskolos įmokų ir pajamų limitas šiuo metu taikomas Estijoje, taigi pakeitimas būtų ir žingsnis didesnio reguliavimo suderinamumo link.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dabar Lietuvoje taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 proc. pajamų arba 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.
Dėl tokio derinio paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis. Pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc., palyginti su laikotarpiu prieš palūkanų normų pakilimą.
Lietuvos bankui (LB) priėmus sprendimą nuo kitų metų rugpjūčio pirmą būstą įsigyjantiems asmenims iki 10 proc. sumažinti pradinio įnašo reikalavimą, premjerė Inga Ruginienė teigia, jog tai itin gera žinia jauniems žmonėms ir šeimoms.
„Tai labai lauktas sprendimas, kuris atvers daugiau galimybių svajojantiems apie savo pirmuosius namus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė I. Ruginienė.
Kainų kokteilis taptų nepakeliamas pirmo būsto pirkėjams?
Kiek anksčiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienosp pjūvis“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas į žadamus pokyčius LB atstovus ragina žvelgti atsargiau.
Pasak jo, pradinio įnašo kartelės sumažinimas didintų pačių žmonių įsiskolinimą.
„Galbūt būtų galima sakyti, kad bankams dėl to yra gerai. Bet, kita vertus, kokią tai problemą sprendžia? Ar tikrai mes turime pratinti jaunimą mažiau taupyti? Ar jaunimo galimybės įpirkti būstą iš tiesų yra mažesnės nei, tarkime, prieš 10 ar 20 metų?
Duomenų nėra daug, bet, ką matome, kad jaunimo, kuris turi būstą, Lietuvoje yra istoriškai daug. Palyginti su kitomis šalimis, irgi turi daug. Įperkamumo rodikliai irgi nėra blogi, įpirkti būstą galima“, – svarstė T. Povilauskas.
Jo vertinimu, jei pokyčiai dėl paskolų išdavimo tvarkos įsigaliotų jau kitąmet, nauja tvarka rinkoje įneštų daugiau sumaišties nei naudos.
„Yra valstybių, kuriose iš tiesų reikalaujama mažesnio pradinio įnašo, čia dviračio neišrandame. Bet kyla klausimas – ar tikrai to reikia ir ar tikrai to reikia kitąmet?
Nes tas susitapatinimas su pensijų fondų pinigais yra tarsi kokteilis būsto rinkos aktyvumui – tai gali skatinti jaunus žmones padaryti sprendimą nutraukti pensijų kaupimo sutartis, o pinigus panaudoti būsto įsigijimui, jei reikės ne 15 proc., o 10 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.
T. Povilausko vertinimu, nauji pokyčiai persikeltų į labai trumpą laiko tarpą. Taip pat jis ragina neužmiršti, kad yra nemaža dalis gyventojų ir tų, kurie šiuo metu taupo ir planuoja įsigyti būstą.
„Trumpuoju laikotarpiu suteiktumėme paklausos šoką NT rinkai. Ypač tokiu metu, kai dabar aktyvumas yra didėjantis.
Tai tikrai Lietuvos bankui siūlyčiau pagalvoti, ar reikia, kad pokyčiai sukristų į vienerius metus“, – svarstė ekonomistas.
T. Povilauskas sako, kad jei gyventojai nuspręs pasitraukti iš pensijų kaupimo, didžioji dalis jų gaus iki 10 tūkst. eurų.
Tad, pašnekovo manymu, nors ši suma yra diskutuotina ir galbūt netgi nepadarytų itin reikšmingos įtakos būsto rinkai sostinėje, tačiau poveikis mažesniuose miestuose galėtų tapti pastebimas.
„Mano nuomone, paklausa kitais metais bus didelė. Manau, kad ir paklausą, ir kainas kitąmet, tikėtina, turėtų labai paveikti. Arba bent atsirastų toks lūkestis. Dažniausiai rinkose elgiamasi taip, kad ta grietinėlė nuimama ne tada, kai yra priimtas sprendimas, bet prieš sprendimo įsigaliojimą.
Tai jeigu yra žinoma, kad bus daug perkančių kitais metais, tai turime tai, kad šitais metais [NT rinkoje] aktyvu yra irgi todėl, nes galvojama, kodėl laukti kitų metų, geriau nusipirksiu dabar, rezervuosiu būstą, o jeigu ką, kitais metais tą rezervaciją praleisiu, yra tų sprendimų.
Nes vien visuomenėje toks mąstymas apie pensijų fondų bei Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus skubina kažką daryti“, – mano ekonomistas.
Pripažįsta, kad būsto kainos didėtų
LB atstovė Nijolė Valinskytė naujienų portalui tv3.lt anksčiau komentavo, kad vertinimas, kaip nauji pokyčiai paveiktų būsto rinką, buvo atliktas dar prieš įsigaliojant II pensijų pakopos pakeitimams.
Vis tik ji pripažįsta, kad nauji pakeitimai didintų ne tik gyventojų įsiskolinimą, bet ir būsto kainas.
„Dėl to, kad dalis žmonių galėtų anksčiau įsigyti būstą ir sutrumpėtų jų pradinio įnašo taupymo laikas, tai galėtų trumpuoju laikotarpiu šiek tiek paskatinti kredito ėmimą ir būsto kainas.
Mūsų vertinimu, tai būsto kredito portfelio augimą tai padidintų apie 2,5 proc., o būsto kainas didinti 1 procentiniu punktu nuo to, koks būtų tuo metu. <...> Bet ilguoju laikotarpiu turėtų susibalansuoti“, – svarstė ji.
Nors LB atstovai anksčiau minėjo, kad nauji pakeitimai galėtų įsigalioti jau kitais metais, N. Valinskytė tikina, kad šiuo metu vis dar yra atliekamas vertinimas.
„Kalbant apie pensijų fondų poveikį – šiuo metu mes atliekame vertinimą. Įvertinamos iš rinkos dalyvių gautos pastabos konsultacijų metu. Sprendimo dar nėra.
Galutinis sprendimas galėtų būti priimamas artimiausiais mėnesiais“, – kalbėjo LB atstovė.
Didesnės paskolos įmokos, įtaką NT rinkai
Lietuvos banko asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė komentavo, kad pradinio įnašo sumažinimas įsigyjant pirmą būstą gyventojams yra palankus.
Tačiau, pasak jos, prisiimti didesni įsipareigojimai reikštų didesnes paskolos įmokas, kurias gyventojai turėtų būti pajėgūs mokėti visą paskolos laikotarpį. Šis pakeitimas taip pat gali daryti įtaką būsto paklausai.
Todėl, jos vertinimu, svarbu, kad nekilnojamojo turto rinka būtų pasiruošusi atliepti paklausos išaugimą.
„Antra vertus, įdiegti apsunkinimai įsigyjantiems antrą būstą, mūsų vertinimu, yra pertekliniai. Antrasis būstas Lietuvoje vis dažniau yra įsigyjamas šeimos poreikiams, o ne investavimo ar spekuliavimo tikslais.
Registrų centras jau ne vienerius metus fiksuoja, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis lietuvių turi po antrą NT objektą. Tad mes siūlėme koreguoti iki šiol galiojusį reguliavimą nebent trečios ar paskesnių būsto paskolų atžvilgiu“, – komentavo E. Čipkutė.
E. Čipkutė neslepia nusivylimo, kad į rinkos siūlymus dėl galimybių kai kuriuos kriterijus susieti su tvarumu taip ir nebuvo atsižvelgta.
„Siūlėme apsvarstyti galimybę aukštesnį LTV taikyti tik klientams, įsigyjantiems aukšto energetinio efektyvumo turtą. Tai prisidėtų ir prie aplinkos apsaugos saugojimo, o taip pat, atsižvelgiant į šio turto didesnį likvidumą, ir keltų mažesnę sisteminę bankų ir finansų sistemos riziką.
Šis turtas dėl jo naujumo, ekonomiškumo ir kitų pranašumų būtų daug atsparesnis nekilnojamo turto kainų svyravimui“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji taip pat pridūrė, kad ASN nustato minimalius reikalavimus būsto paskolos įnašui. Konkrečius sprendimus dėl paskolų teikimo ir įnašo nustatymo finansų ir kredito įstaigos priima individualiai. Svarstant paraiškas dėl paskolų, kaip ir anksčiau, konkrečiai įvertinama kiekvieno kliento situacija.
NT sandorių aktyvumas rudenį išliko pakankamai aukštas
Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos aktyvumas šių metų rudens pradžioje nors ir nežymiai atsiliko nuo vasaros pabaigoje padiktuoto tempo, tačiau išliko pakankamai aukštas, skelbia įregistruotus NT sandorius stebintis Registrų centras.
„Rugsėjis NT sandorių rinkoje buvo pakankamai „derlingas“ – viršyta simbolinė 10 tūkst. įregistruotų sandorių riba. Nors šiek tiek atsilikta nuo liepą ir rugpjūtį fiksuotų rezultatų, tačiau aktyvumas vis dar išlieka pakankamai aukštas. Apskritai NT rinka praėjusius tris šių metų ketvirčius yra penktadaliu aktyvesnė nei praėjusiais metais“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 97,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 19,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 81,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjį įregistruota beveik 11 tūkst. NT sandorių – 6,6 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (10,3 tūkst.), bet 5 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (11,6 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 27,4 tūkst. butų pardavimų – 26,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 21,6 tūkst. butų sandorių. Vien tik per rugsėjį įregistruota 3,1 tūkst. butų sandorių, arba 16,8 proc. daugiau nei 2024 metų rugsėjį, tačiau 2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje šiemet įregistruota 9,6 tūkst. butų pardavimų, arba 35,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, Kaune – 3,7 tūkst. (16,4 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,3 tūkst. (18,8 proc. daugiau).
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota ir 9,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,3 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota beveik 8 tūkst. namų pardavimų. Vien tik rugsėjo mėnesį įregistruota 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį, tačiau 9,1 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 45,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 39,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik rugsėjo mėnesį įregistruota 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 1,8 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 7,3 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
