Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.
Įnešti tam tikro sąmyšio į rinką, pasak dalies ekonomistų, gali ne tik žadami pakeitimai dėl būsto paskolų išdavimo tvarkos, bet ir II pensijų pakopos pertvarka, kuri įsigalios kitąmet.
Sukauptas pradinis įnašas taptų mažesnis
Lietuvos banko (LB) Finansinio departamento direktorė Nijolė Valinskytė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvardijo, kokie pagrindiniai pakeitimai galėtų įsigalioti dėl būsto paskolų išdavimo.
„Pirmiausiai, yra pasiūlytas laisvesnis pradinio įnašo reikalavimas pirmojo būsto pirkėjams.
Šis reikalavimas, mūsų siūlymų, galėtų laisvėti nuo 15 proc. pradinio įnašo reikalavimo, iki 10 proc.“, – kalbėjo pašnekovė.
LB atstovė atkreipė dėmesį, kad nauji pokyčiai lauktų ir tų, kurie jau turi įsigiję būstą, bet nori skolintis dar kartą.
Nors 30 proc. pradinio įnašas antros paskolos būstui prašantiems asmenims galioja nuo nuo 2022 m., tačiau dabar siūloma naikinti šiuo metu nustatytą vieną išimtį.
Kitaip tariant, pradinis įnašo reikalavimas išliktų toks pats, net jei gyventojo turimų anksčiau paimtų paskolų likutis, palyginti su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc.
„Ši išimtis ne visai atitinka tuos tikslus, su kuriais ji buvo įvesta. Išimtis priklauso ir nuo būsto kainų raidos.
Sparčiai augus būsto kainoms, tos išimties taikymas labai išsiplėtė. Apie pusė skolininkų pasinaudoja šia išimtimi“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
N. Valinskytė taip pat, kad pokyčių būtų ir dėl pajamų tvarumo vertinimu susijusiu reikalavimu, kuris „šiuo metu yra dvejopas“.
„Įmokos už paskolą neturėtų sudaryti daugiau kaip 40 proc. gyventojo tvarių pajamų arba namų ūkio tvarių pajamų. Ir taip pat dar patikrinama, kad tas santykis neviršytų 50 proc., jei palūkanų norma pasiektų 5 proc.
Siūlome šiuos du reikalavimus apjungti į vieną ir tiesiog padaryti maksimalią paskolos sumą tolygesnę laike, kai kinta palūkanų normos. Tad atsirastų 50 proc. įmokos ir pajamų santykio reikalavimas, skaičiuojant su 6 proc., t.y. su didesne palūkanų norma“, – kalbėjo LB atstovė.
Pasak N. Valinskytės, ankstesni pavyzdžiai parodė, kad po palūkanų normų padidėjimo maksimali paskolos suma, kurią gyventojai galėjo pasiimti galiojant dabartiniam reikaalvimui, sumažėjo apie 30 proc.
Kainų kokteilis taptų nepakeliamas pirmo būsto pirkėjams?
Tačiau SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas į žadamus pokyčius LB atstovus ragina žvelgti atsargiau.
Pasak jo, pradinio įnašo kartelės sumažinimas didintų pačių žmonių įsiskolinimą.
„Galbūt būtų galima sakyti, kad bankams dėl to yra gerai. Bet, kita vertus, kokią tai problemą sprendžia? Ar tikrai mes turime pratinti jaunimą mažiau taupyti? Ar jaunimo galimybės įpirkti būstą iš tiesų yra mažesnės nei, tarkime, prieš 10 ar 20 metų?
Duomenų nėra daug, bet, ką matome, kad jaunimo, kuris turi būstą, Lietuvoje yra istoriškai daug. Palyginti su kitomis šalimis, irgi turi daug. Įperkamumo rodikliai irgi nėra blogi, įpirkti būstą galima“, – svarstė T. Povilauskas.
Jo vertinimu, jei pokyčiai dėl paskolų išdavimo tvarkos įsigaliotų jau kitąmet, nauja tvarka rinkoje įneštų daugiau sumaišties nei naudos.
„Yra valstybių, kuriose iš tiesų reikalaujama mažesnio pradinio įnašo, čia dviračio neišrandame. Bet kyla klausimas – ar tikrai to reikia ir ar tikrai to reikia kitąmet?
Nes tas susitapatinimas su pensijų fondų pinigais yra tarsi kokteilis būsto rinkos aktyvumui – tai gali skatinti jaunus žmones padaryti sprendimą nutraukti pensijų kaupimo sutartis, o pinigus panaudoti būsto įsigijimui, jei reikės ne 15 proc., o 10 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.
T. Povilausko vertinimu, nauji pokyčiai persikeltų į labai trumpą laiko tarpą. Taip pat jis ragina neužmiršti, kad yra nemaža dalis gyventojų ir tų, kurie šiuo metu taupo ir planuoja įsigyti būstą.
„Trumpuoju laikotarpiu suteiktumėme paklausos šoką NT rinkai. Ypač tokiu metu, kai dabar aktyvumas yra didėjantis.
Tai tikrai Lietuvos bankui siūlyčiau pagalvoti, ar reikia, kad pokyčiai sukristų į vienerius metus“, – svarstė ekonomistas.
T. Povilauskas sako, kad jei gyventojai nuspręs pasitraukti iš pensijų kaupimo, didžioji dalis jų gaus iki 10 tūkst. eurų.
Tad, pašnekovo manymu, nors ši suma yra diskutuotina ir galbūt netgi nepadarytų itin reikšmingos įtakos būsto rinkai sostinėje, tačiau poveikis mažesniuose miestuose galėtų tapti pastebimas.
„Mano nuomone, paklausa kitais metais bus didelė. Manau, kad ir paklausą, ir kainas kitąmet, tikėtina, turėtų labai paveikti. Arba bent atsirastų toks lūkestis. Dažniausiai rinkose elgiamasi taip, kad ta grietinėlė nuimama ne tada, kai yra priimtas sprendimas, bet prieš sprendimo įsigaliojimą.
Tai jeigu yra žinoma, kad bus daug perkančių kitais metais, tai turime tai, kad šitais metais [NT rinkoje] aktyvu yra irgi todėl, nes galvojama, kodėl laukti kitų metų, geriau nusipirksiu dabar, rezervuosiu būstą, o jeigu ką, kitais metais tą rezervaciją praleisiu, yra tų sprendimų.
Nes vien visuomenėje toks mąstymas apie pensijų fondų bei Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus skubina kažką daryti“, – mano ekonomistas.
Pripažįsta, kad būsto kainos didėtų
LB atstovė N. Valinskytė komentavo, kad vertinimas, kaip nauji pokyčiai paveiktų būsto rinką, buvo atliktas dar prieš įsigaliojant II pensijų pakopos pakeitimams.
Vis tik ji pripažįsta, kad nauji pakeitimai didintų ne tik gyventojų įsiskolinimą, bet ir būsto kainas.
„Dėl to, kad dalis žmonių galėtų anksčiau įsigyti būstą ir sutrumpėtų jų pradinio įnašo taupymo laikas, tai galėtų trumpuoju laikotarpiu šiek tiek paskatinti kredito ėmimą ir būsto kainas.
Mūsų vertinimu, tai būsto kredito portfelio augimą tai padidintų apie 2,5 proc., o būsto kainas didinti 1 procentiniu punktu nuo to, koks būtų tuo metu. <...> Bet ilguoju laikotarpiu turėtų susibalansuoti“, – svarstė ji.
Nors LB atstovai anksčiau minėjo, kad nauji pakeitimai galėtų įsigalioti jau kitais metais, N. Valinskytė tikina, kad šiuo metu vis dar yra atliekamas vertinimas.
„Kalbant apie pensijų fondų poveikį – šiuo metu mes atliekame vertinimą. Įvertinamos iš rinkos dalyvių gautos pastabos konsultacijų metu. Sprendimo dar nėra.
Galutinis sprendimas galėtų būti priimamas artimiausiais mėnesiais“, – kalbėjo LB atstovė.
Abejoja, ar tokia priemonė reikalinga
Lietuvos banko asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako suprantanti centrinio banko siekį pagerinti pirmo būsto prieinamumą, tačiau, jos teigimu, galimybės sukaupti pradinį įnašą paskolai per paskutinius metus nemažėjo.
„Suprantame, kad argumentacija yra ta, jog sukaupti pradinį įnašą pirmam būstui gyventojams yra sudėtinga, tačiau mes iš statistikos matome, kad pradinį įnašą sukaupti užtrunka tiek pat laiko ir resursų, kaip 2019 metais, nors pastaruosius keletą metų buvo gana didelė infliacija“, – sakė E. Čipkutė.
„Tuo pačiu metu sparčiai augo darbo užmokestis, o nedarbo lygis taip pat buvo ganėtinai mažas, todėl nepastebime, jog pradinio įnašo kaupimas yra tapęs sunkesnis“, – argumentavo ji.
Anot bankų atstovės, norint didinti jaunų šeimų galimybes įsigyti pimą būstą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kaip šalyje veikia socialinė politika.
„Kalbant apie pradinio įnašo mažinimo iniciatyvas, noriu pastebėti, kad turime valstybės paramos priemones jaunoms šeimoms, kurios numato subsidijas perkant pirmą būstą ir tai yra socialinės politikos dalis.
Turbūt, todėl vertėtų su Vyriausybe kartu pažiūrėti, ar tų priemonių, kurias turime šiandien, apimtys yra pakankamos. Jei ne, reikia žiūrėti, kaip galima tikslingai padėti toms šeimoms, kurioms reikia“, – aiškino E. Čipkutė.
„Tikrai kyla papildomų klausimų, ar ši priemonė yra būtina. Nesakome, kad jos nereikia, bet svarstytinų dalykų, mūsų vertinimu, yra“, – reziumavo ji.
Per aštuonis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 86,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 20,9 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 71,6 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų rugpjūtį įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių – 11,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį (10,4 tūkst.), bet 4,8 proc. mažiau nei šių metų liepą (12,1 tūkst.).
Registrų centro duomenimis, šiemet visoje šalyje įregistruota 24,3 tūkst. butų pardavimų – 27,9 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 19 tūkst. butų sandorių. Vien tik per rugpjūtį įregistruota 3,2 tūkst. butų sandorių, arba 15,1 proc. daugiau nei 2024 metų rugpjūtį, tačiau 6,4 proc. mažiau nei šių metų liepą.
Vilniuje šiemet įregistruota 8,6 tūkst. butų pardavimų, arba 37,8 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, Kaune – 3,3 tūkst. (18 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,1 tūkst. (22,5 proc. daugiau).
Per aštuonis mėnesius Lietuvoje įregistruota ir 8,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 20,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota beveik 7 tūkst. namų pardavimų. Vien tik rugpjūčio mėnesį įregistruota 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,1 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį ir 2 proc. daugiau nei šių metų liepą.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 40,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 17,6 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 34,3 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik rugpjūčio mėnesį įregistruota 5,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 9,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 3 proc. mažiau nei šių metų liepą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
