Paprastai savo galimybes pasiskolinti galima greitai pasitikrinti bankų interneto svetainėse, pasinaudojus būsto paskolos skaičiuoklėmis. Jose pakanka įvesti gaunamas pajamas ir planuojamos paskolos sumą, o sistema parodys, ar pagal pateiktus duomenis būtų galima gauti finansavimą būstui.
Vis dėlto bankai atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiavimai yra tik orientaciniai. Galutinis sprendimas dėl paskolos suteikimo priimamas įvertinus individualią gyventojo finansinę situaciją, todėl jei pajamos bus per mažos ar neatitiks banko nustatytų reikalavimų, paskola gali būti nesuteikta.
Tad kiek iš tiesų reikia uždirbti, kad bankas sutiktų finansuoti būsto įsigijimą?
Kiek reikia uždirbti, kad duotų paskolą?
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis paaiškino, kad tiksli reikalingų pajamų suma priklauso nuo paskolos dydžio, turimų finansinių įsipareigojimų ir namų ūkio sudėties.
„Pavyzdžiui, „Citadele“ banke vidutinė naujos būsto paskolos suma šiuo metu siekia apie 140 tūkst. eurų. Norint tokią paskolą gauti vienam asmeniui 30 metų laikotarpiui, minimalios mėnesio pajamos turėtų siekti apie 1700 eurų „į rankas“.
Jei paskolą ima du asmenys, bendros pajamos turėtų būti apie 2100 eurų per mėnesį. Keturių asmenų šeimai tokio dydžio paskolai reikėtų maždaug 2500 eurų mėnesinių pajamų po mokesčių“, – komentavo pašnekovas.
Jis nurodė, kad jei asmuo neturi kitų finansinių įsipareigojimų, uždirbant apie 1000 eurų „į rankas“ jam galėtų būti paskolinta iki maždaug 69 tūkst. eurų, tuo metu uždirbant apie 1500 eurų – apie 125 tūkst. eurų. Uždirbantiems apie 2000 eurų po mokesčių – apie 168 tūkst. eurų.
„Svarbu pabrėžti, kad kiekvienu atveju vertinama individuali situacija – turimi įsipareigojimai, pradinio įnašo dydis, kredito istorija ir kiti veiksniai“, – paaiškino D. Burdaitis.
Tuo metu SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Simonas Norbutas pabrėžė, kad suteikdami kreditus, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko (LB) patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais.
„Remiantis šiais nuostatais, imant būsto paskolą kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų.
Imant būsto paskolą gyventojas taip pat turi turėti nuosavų lėšų dalį, kuri turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė)“ – atkreipė dėmesį pašnekovas.
S. Norbutas skaičiavo, kad 4 asmenų šeima pasiskolintų 100 tūkst. eurų (tokia yra vidutinė paskolos suma šiuo metu) 30 metų laikotarpiui, minimalios šeimos pajamos į rankas turėtų siekti 2 tūkst. eurų.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad pajamų dydis yra tik vienas iš faktorių, į kurį atsižvelgiama vertinant kliento galimybes pasiskolinti.
„Artea“ banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė paantrino, kad paskolos išduodamos remiantis LB reikalavimais, o tai reiškia, kad kai asmens pajamos atskaičius mokesčius sudaro 1500 eurų / mėn., jo maksimali kredito įmoka turėtų neviršyti 600 eurų / mėn. įmokos.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad suteikiant paskolą į šį dydį įtraukiamos ir jau turimų paskolų įmokos. Tai yra, jei minėtuoju pavyzdžiu asmuo turi sudaręs vartojimo paskolos sutartį, pagal kurią moka 200 eurų / mėn. įmokas, jo naujos paskolos įmoka negali viršyti 400 eurų / mėn.
Skaičiuojant galimą paskolos sumą ir galimybes, įtakos vertinimui turi ir šeimos sudėtis – kelių asmenų namų ūkio būtinosios išlaidos yra didesnės nei vieno žmogaus, todėl atitinkamai gali keistis ir maksimalios paskolos galimybės“, – paaiškino „Artea“ atstovė.
Kalbant apie galimas paskolų sumas, D. Kalvaitienė išskyrė, kokią apytikslę paskolos sumą galėtų gauti skirtingas pajamas gaunantys gyventojai.
„Pavyzdžiui, jei žmogaus atlyginimas „į rankas“ siekia 1000 eurų / mėn., maksimali būsto paskolos suma galėtų sudaryti iki 80 tūkst. eurų, atlyginimui siekiant 1500 eurų/ mėn. – iki 120 tūkst. eurų, „į rankas“ gaunant 2000 eurų – iki 160 tūkst. eurų.
Vis dėlto, svarbu, kad pats žmogus įsivertintų savo realias galimybes. Kiekvieno mūsų būtinosios išlaidos ir įpročiai skiriasi – vienam svarbu brangus hobis, kitam kelionės, trečiam didesnės santaupos“, – pridėjo ji.
Į ką bankai atsižvelgia prieš suteikiant paskolą?
S. Norbutas pažymėjo, kad vertinant kliento galimybes pasiskolinti būstui, bankai atsižvelgia ne tik į asmens ar šeimos finansines galimybes, bet ir į turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, prašomo kredito sumą ir terminą, turimą nuosavų lėšų dalį, ir kitus veiksnius.
Kad bankai vertina visą kliento finansinę situaciją paantrino ir D. Burdaitis. Visgi jis pridėjo, kad išduodant paskolas yra vertinamas ir darbuotojo stažas bei perkamas turtas.
„Svarbi yra pajamų stabilumas ir istorija, kredito istorija, turimi finansiniai įsipareigojimai, taip pat perkamo turto būklė, vieta ir energinė klasė.
Kalbant apie pajamų šaltinius, pajamos iš individualios veiklos gali būti vertinamos, jei jos gaunamos nuolat, deklaruojamos oficialiai ir pervedamos į banko sąskaitą. Paprastai bankai vertina bent 12 mėnesių individualios veiklos pajamų laikotarpį, kad galėtų įsitikinti jų stabilumu.
Palyginimui, dirbant pagal darbo sutartį į banką dėl būsto paskolos dažniausiai galima kreiptis turint bent 6 mėnesių darbo stažą“, – paaiškino jis.
D. Kalvaitienė pridėjo, kad pagrindinis reikalavimas visiems besikreipiantiems – pakankamos pajamos bei pakankamos santaupos pradinei įmokai sumokėti. Tai reiškia, kad jos išduodamos tiek dirbantiems su darbo sutartimi, tiek pagal verslo liudijimus ar individualią veiklą, o vienintelis skirtumas vertinant – priklausomai nuo pajamų rūšies, reikalingi dokumentai.
„Samdomiems darbuotojams vertinami darbo užmokesčio duomenys, o individualią veiklą vykdantiems – pajamų deklaracijos ar kiti veiklos rezultatus pagrindžiantys dokumentai.
Kiekvieno kliento situacija individuali, todėl dėl konkrečių dokumentų sąrašo visuomet geriausia kreiptis į banko specialistus“, – nurodė pašnekovė.
S. Norbutas paantrino, kad suteikdamas būsto paskolas tiek klientams, dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek tiems, kurie pajamas gauna pagal individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą, kt., bankas taiko iš esmės tuos pačius reikalavimus.
„Skiriasi tai, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis atveju bankas informaciją apie jų pajamas gauna pateikęs užklausą „Sodrai“, o dirbantieji pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą turi patys bankui pateikti jų gaunamas pajamas ir išlaidas, susijusias su vykdoma veikla, liudijančius dokumentus“, – paaiškino SEB banko atstovas.
Šiais atvejais paskolų nesuteikia
„Citadele“ banko atstovas nurodė, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl bankai neduoda gyventojui paskolos – nepakankamos arba nestabilios pajamos norimai paskolos sumai gauti.
Taip pat, pasak jo, sprendimą gali lemti prasta kredito istorija, turimi finansiniai įsipareigojimai ar nepakankamas pradinis įnašas. Bankai paprastai reikalauja, kad dalį būsto vertės klientas finansuotų savo lėšomis.
Kartais paskola gali būti nesuteikiama ir dėl paties perkamo turto – pavyzdžiui, jei būstas yra itin prastos būklės ar sunkiai realizuojamas rinkoje.
Gyventojai aktyviai skolinasi
„Citadele“ banko atstovas dalijosi, kad tiek pernai, tiek ir šių metų pradžioje fiksuoja didėjantį gyventojų aktyvumą būsto rinkoje.
„2025 metais buvo pasirašyta apie 31 proc. daugiau būsto kreditavimo sutarčių nei 2024 metais.
Auga ir paskolų dydis – šių metų pirmųjų dviejų mėnesių vidutinė paskolos suma siekia apie 140 tūkst. eurų, kai 2025 metais ji buvo apie 132 tūkst. eurų“, – pridėjo jis.
Tuo metu „Artea“ banko specialistė nurodė, kad padidėjęs gyventojų aktyvumas jaučiasi jau nuo praėjusių metų pradžios.
„Praėjusių metų pradžioje buvo jaučiamas rekordinis paskolų paraiškų kiekis, susijęs su pokyčiais įvedant supaprastinto refinansavimo galimybes ir paraiškos buvo išaugusios 2–3 kartus lyginant su tuo pačiu metų pradžios laikotarpiu 2024 m.
Išaugęs paraiškų kiekis šiemet nemažėja, pastebime, jog gyventojai aktyviai siekia įsigyti būstą ir šiais metais“, – komentavo ji.
SEB:
2025 metais Lietuvos būsto rinkoje stebėjome spartų augimą, o būsto paskolų aktyvumas šoktelėjo iki aukščiausio lygio per kelerius metus. SEB bankas per metus gyventojams suteikė būsto paskolų už 837 mln. eurų, tai yra 59 proc. daugiau negu 2024 metais. Sparčiausiai rinka augo Vilnius regione, kuris vis dar yra pagrindinis visos šalies būsto finansavimo variklis.
S. Norbutas nurodė, kad SEB banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2025 metais pasiekė apie 111 tūkst. eurų ir per metus padidėjo 12 proc., tai yra šiek tiek daugiau negu vidutinis būsto kainų augimas šalyje.
„Tai rodo, kad perkamo būsto parametrai, tokie kaip plotas ar vieta, per metus iš esmės mažai keitėsi“, – paaiškino jis.
