Įsivaizduokite, kad jūsų daugiabutyje vieni iš kaimynų savo butą padalija į 3 ar 4 mažus butus.
Savininkams tai – galimybė padidinti pajamas, tačiau kitiems daugiabučių gyventojams tai reiškia daugiau kaimynų ir automobilių kieme.
Taigi ar tokia veikla legali ir kaip nepatenkinti gyventojai jai gali pasipriešinti?
Butus „supjausto“ į kelias dalis
Skaitytoja Rasa (vardas pakeistas) pasidalijo istorija, kaip daugiabutyje, kuriame ji gyvena, yra vystomas neįprastas verslas.
Vilnietė pasakojo, kad visai neseniai vieną 3 kambarių butą jo savininkai padalijo į 4 studijos tipo butus, kuriuos nuomoja atskirai.
„Atsiprašome dėl triukšmo. Jūsų nauja kaimynė. Toks raštelis kabo laiptinėje, bet realybė kiek bjauresnė.
Gyvenu sename blokiniame name, kur 3 kambarių butas ką tik buvo supjaustytas į 4 „studijas“. Kaina? Po 420 Eur/mėn. Matematika paprasta: vietoje įprastų 700–800 eurų (plius 150 eurų komunaliniai už butą), šitie „verslininkai“ dabar melžia 1680 eurų per mėnesį“, – dalijosi moteris.
Skaitytoja neseniai sužinojo, kad tie patys savininkai įsigijo dar vieną butą jos laiptinėje, kuris veikiausiai taip pat bus paverstas nuomojamais studijos tipo butais.
„Ir čia ne pabaiga. Ta pati „Fausta“, kuri, kaip paaiškėjo, vykdo tokius projektus ne vien Vilniuje, ką tik nusipirko dar vieną butą mūsų laiptinėje. Vėl prasideda griovimo darbai, vėl bus 4 „studijos“, – stebėjosi ji.
Vilnietė piktinosi, kad kieme jau dabar nėra kur statyti automobilius, o papildomų butų kūrimas tik pablogins situaciją.
Ji taip pat kėlė klausimus, ar tokia veikla yra legali ir ko galėtų daugiabučio gyventojai, kurių gyvenimo kokybė dėl tokios veiklos nukenčia.
„Aš nekalbu apie parkavimą, kai jau dabar nėra vietų. Kas bus, kai vietoj 2 šeimų turėsime 8 atskirus nuomininkus su 8 automobiliais? Ar tai apskritai legalu? Ir kiek tai normalu, kad įmonės, apsimesdamos fiziniais asmenimis, supirkinėja būstą ir dirbtinai kelia nuomos kainas visiems kitiems? Įmanoma išvis prieš tokius dalykus kovoti kažkaip?“ – piktinosi moteris.
Tokia veikla legali, tačiau reikalingas leidimas
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas paaiškino, kad padalinti butą į kelis turtinius vienetus teisės aktai leidžia, tačiau tam reikalingas statybos leidimas.
„Priklausomai nuo konkrečios situacijos, dar gali būti reikalingas ir raštiškas pastate esančių butų savininkų daugumos pritarimas“, – pridėjo jis.
Savivaldybės atstovas nurodė, kad norint gauti statybos leidimą, patalpų perplanavimo projektas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, tarp jų – statybos techninį reglamentą.
Šiame reglamente yra nustatyti minimalūs dydžiai, taikomi gyvenamiesiems pastatams ir patalpoms.
„Butą vienam asmeniui minimaliai turi sudaryti bendrasis kambarys ir vonios patalpa, kurių minimalus dydis atitinkamai 16 ir 4 kvadratiniai metrai.
Tai reiškia, kad buto plotas turi būti ne mažesnis kaip 20 kvadratinių metrų. Naudingasis buto plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Taip pat privaloma laikytis reikalavimų automobilių stovėjimo vietų ir želdinių plotams“, – komentavo G. Grubinskas.
Jis pridėjo, kad tai, ar darbai atliekami laikantis galiojančių teisės aktų ir turint visus reikalingus dokumentus, pagal kompetenciją tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Kaimynams reikia susitaikyti su nauja realybe
Advokatų profesinės bendrijos „Walless“ advokatas Evaldas Klimas paaiškino, kad butų skaidymo atvejai tampa gana dažna praktika.
Visgi jis pažymi, kad kiekvieną atvejį sureguliuoti draudimais yra praktiškai neįmanoma.
„Jūsų nurodytu atveju – buto savininkas atlieka, labai tikėtina, paprastojo remonto darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas, pagal Statybos įstatymą, nėra reikalingas.
Žinoma, Aplinkos ministerija galėtų imtis iniciatyvos ir nustatyti papildomus reikalavimus, apribojimus. Tačiau jau ir šiuo metu yra nustatyta daugybė reikalavimų statybos darbų atlikimui, kurių ne visuomet laikomasi, nes yra neįmanoma susekti tų kasdienių pokyčių ir vis įvedamų naujų reikalavimų ir apsunkinimų“, – paaiškino jis.
E. Klimas pridėjo, kad priešingai, jei draudimų ir reikalavimų būtų mažiau, tuomet atsirastų daugiau galimybių, kurios užtikrintų būsto prieinamumą ir kaimynams nebereikėtų kęsti tokių situacijų.
Tokioje situacijoje teisininkas kaimynams rekomenduoja apsišarvuoti kantrybe ir stengtis susigyventi su pokyčiais.
„Miestai auga, keičiasi kartos, keičiasi demografinė situacija ir gyvenimo standartai. Lietuvoje net pusė namų ūkių sudaro 1 asmens šeima. Todėl nenuostabu, kad būstai, ypač miestų centrinėss dalyse, kur itin aktyvus socialinis gyvenimas, ir siekia įsikurti jaunesni vieno asmens namų ūkiai, būstai smulkėja.
Savivaldybėms nepasiūlant efektyvių sprendimų, ribojant užstatymo aukštingumą, intensyvumą, kenčia esamų pastatų savininkai, kur butus superka rinkos poreikį suprantantys verslininkai, ir pasiūlo rinkai tokį produktą, kurio statybą riboja viešojo administravimo subjektai“, – komentavo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad norminiu reguliavimu nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai žmonių gali gyventi konkretaus dydžio bute. To priežastis – nėra galimybės užtikrinti tokio reikalavimo vykdymo kontrolės.
Kokių nuomos kainų tikėtis šiemet?
Ekspertai prognozuoja, kad šiemet nuomos kainos Vilniuje ir kituose šalies miestuose gali nustebinti.
Anot NT plėtros bendrovės „Kaita Group“ vadovo bei vieno iš partnerių Ugniaus Latvio, vidutinė nuomos kaina Vilniuje pernai siekė 14,8 euro / kv. m. ir šis skaičius šiemet gali išlikti stabilus ar net kiek mažėti, nors pardavimui skirto būsto kainos, prognozuojama, šiemet toliau augs, augimas gali siekti 7–9 proc.
„Nuomos rinkoje dominuoja senesnės statybos būstas, kuris kasmet vis labiau sensta, jo trūkumo nėra, todėl ir kainoms toliau augti šiemet nėra reikšmingų priežasčių. Žinoma, visai kita situacija yra kalbant apie naujos statybos nuomojamą būstą: jo kainos išliks aukštesnės, o pasiūlos pritrūkus, gali ir vėl imti augti. Tai galioja tiek įprastam, tiek „co-living“ (liet. bendro gyvenimo) būstui“, – sako U. Latvys.
Būtent bendruomeniškas būstas šiemet susidurs su naujomis tendencijomis, pastebi ekspertas.
„Įdomi dinamika matoma „co-living“ segmente. Šis būstas dažniausiai yra skirtas jauniems specialistams bei studentams, kurie į sostines atvyksta iš kitų miestų ir valstybių bei renkasi įsikurti studijos tipo apartamentuose, turinčiuose tokias bendras erdves, kaip sporto klubas, sauna ar video žaidimų erdvė.
Kelerius metus visoje Europoje ir Lietuvoje stebėjome spartų paklausos tokiems projektams augimą. Jį didžiąja dalimi lėmė itin išaugusios būsto kainos centrinėse didžiųjų miestų lokacijose, taip pat – besikeičiantys visuomenės prioritetai. Augant projektų populiarumui, kasmet sparčiai augo ir nuomos kainos, o pasiūlos trūko, tačiau šiemet, tikėtina, jau fiksuosime naujas tendencijas“, – pažymėjo bendrovės vadovas.
Ekspertas prognozuoja, kad į kokybę orientuotų ir gerą reputaciją turinčių bendruomeniško būsto projektų nuomos kainos šiemet Vilniuje gali augti 4–7 proc., tuo metu naujų ar mažesnę paklausą turinčių būstų kainos, tikėtina, išliks stabilios.
„Šiuo metu „co-living“ būsto nuoma Vilniuje vidutiniškai siekia 590 eurų per mėnesį, Rygoje – 530. Tuo metu didžiuosiuose miestuose kainos – pastebimai didesnės: Prahoje – 800, Londone – 2 tūkst. eurų.
Tokius reikšmingus skirtumus lemia rinkų dinamika: jei Baltijos šalyse ar Prahoje matome paklausą sparčiai besivejančią pasiūlą, tai Londone, paklausa vis dar nėra atliepta, prieinamo būsto čia trūksta“, – teigia „KAITA Group“ vadovas.
U. Latvys pastebi, kad bendros Europos tendencijos rodo būsto nuomos kainų stabilizaciją: šiems metams prognozuojamas vidutiniškai 1–3 proc. augimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
