Atsižvelgdamas į įvairius artėjančius pokyčius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas artimiausiu metu prognozuoja ne tik NT sandorių skaičiaus sumažėjimą, bet ir prastėjančius būsto įperkamumo rodiklius. Visos šios problemos labiausiai turėtų pasijausti Vilniuje.
Pokyčiams įtakos, anot ekonomisto, turės palūkanų normos, numatyti Lietuvos banko veiksmai bei iš pensijų fondų atsiimti pinigai.
Taigi, ko galima tikėtis NT rinkoje artimiausiu metu?
ECB mažins palūkanų normas
SEB banko ekonomistas atkreipė dėmesį, kad tikimasi sulaukti dar vieno palūkanų mažinimo iš Europos Centrinio Banko (ECB).
Pasak T. Povilausko, tai iš esmės yra teigiama naujiena pirkėjams, tačiau toks mažėjimas, palyginti su kitais svarbiais aspektais, ryškių pokyčių neatneš.
„Manome, kad šių pokyčių sulauksime gruodžio mėnesį, o palūkanos gali sumažėti iki 1,75 proc. Tai lemtų, kad „Euribor“ po metų turėtų būti netoli 1,8 proc.
Kol kas iš ECB girdime tik tiek, kad mažinimas yra laukimo stadijoje. Labiausiai viską lems infliacija. Jei ji bus mažesnė, nei tikėtasi, tai gali būti ir mažinimas“, – pasakojo T. Povilauskas.
Artėja mažėjančio įperkamumo metai
SEB ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didžiausią įtaką būsto įperkamumui daro sparčiai kylančios NT kainos. Anot jo, panašu, kad artėjančiais metais įperkamumo rodikliai prastės.
„Jei žiūrėsime įvairius duomenis, tai metų pradžioje kainų augimas buvo apie 5 proc., o dabar jau kalbame apie maždaug 10 proc. brangimą.
Kai kalbame apie 10 proc. NT kainų augimą, svarbu paminėti, kad gyventojų pajamos auga tik maždaug 8 proc. ir būsto įperkamumo indeksai, jei palūkanos nenukris, gali vėl pradėti prastėti“, – komentavo T. Povilauskas.
Pasak jo, prastėjantys įperkamumo rodikliai atneš savų problemų ir NT rinka gali ryškiai koreguotis po kelių metų.
T. Povilauskas pabrėžia, kad šiemet būstą įpirkti buvo lengviau dėl mažėjusių palūkanų, kurios įsigyjant būstą su paskola yra labai svarbios. Jei palūkanų normos mažėja – didėja įperkamumas.
Tiesa, svarbu pabrėžti ir tai, kad nemažą įtaką turi ir atlygių augimas, kurio tempai ateityje gali mažėti, o tai didins mažėjančio įperkamumo problemą.
„Jei kitais metais „Euribor“ užsiliks tarp 1,75 ir 2 proc., tai didelio efekto įperkamumui neturės. Daugiausiai lems būsto kainos, kurioms įsibėgėjus jas sumažinti būna labai sunku ir dažniausiai jos nesumažėja.
Tokiais atvejais įperkamumas normalizuojasi dėl to, kad kainos bent jau neauga, o atlyginimai auga. Tačiau turime prognozę, kad kitais ir 2027 metais algų augimas lėtės, nes darbo našumas, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas eurais turi susilyginti su algų augimu“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Taip pat svarbus aspektas – pensijų fondų pinigai. Jau nuo kitų metų lietuviai galės atsiimti iki 25 proc. II pensijų kaupimo pakopoje sukauptų lėšų. Specialistai prognozuoja, kad didžioji dalis atsiimtų pinigų bus išleisti, o dalis žmonių gali juos investuoti į NT.
Visgi T. Povilauskas ženklaus šių lėšų nukreipimo į NT rinką nesitiki. Jo nuomone, į NT nukeliaus apie 5 proc. visų lėšų. Pasak ekonomisto, kur kas didesni pinigų kiekiai nukeliaus į kasdieninės buities pagerinimą.
„Įtaka nebus ženkli, tačiau žmonėms, norintiems pasikeisti būstą, tie pinigai pravers. Žiūrint į metų pabaigą, manau, kad NT rinka gyvens gana aktyviai ir bent iki metų pabaigos pokyčių nesitikiu“, – pabrėžė specialistas.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad būsto įperkamumą gali apsunkinti ir Lietuvos banko noras nuo kitų metų keisti atsakingo skolinimosi nuostatas. Anot ekonomisto, tokiems pokyčiams dabar ne laikas, jie tik apsunkintų žmonių galimybes įsigyti būstą.
Sparčiausiai kainos auga Kaune
Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad būsto rinkoje, pasak „ Swedbank“ ekonomisto Nerijus Mačiulio, šiuo metu jaučiamas pirkėjų suaktyvėjimas.
„Vilniuje – kuklesnis augimas, bet taip pat 30-40 proc. išaugęs sandorių skaičius, o rezervacijų skaičius dar daugiau padidėjęs. Po tokių dvejų metų pertraukos, kuomet buvo padidėjusios palūkanos, buvo didesnis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, gyventojai sugrįžo į būsto rinką su trenksmu“, – kalbėjo ekonomistas.
Registrų centro duomenimis, vidutinė buto kvadrato kaina Vilniuje šiuo metu siekia 2,9 tūkst. eurų. Kaune – beveik tūkstančiu pigiau. Kvadrato kaina Klaipėdoje siekia 1,7 tūkst. eurų.
„Perka labai aktyviai būstą ir tai jau pradeda atsispindėti kainų tendencijose. Kurį laiką kainos Vilniuje nedidėjo, dabar matome, kad jos yra maždaug 4 proc. didesnės nei prieš metus. Sparčiausiai kainos auga Kaune“, – sakė N. Mačiulis.
Vidutinė gyvenamojo namo kvadrato kaina taip pat didžiausia Vilniuje – 2,2 tūkst. eurų už kvadratą. Tačiau čia Klaipėda jau lenkia Kauną – pajūryje namai yra brangesni.
Tuo metu Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kaina per metus – šių metų liepą palyginti su praėjusių metų liepa – augo vidutiniškai 11 proc., o per mėnesį – liepą palyginti su birželiu – kaina augo 1,3 proc., rodo Lietuvos banko indeksas.
Jo duomenimis, kainos labiausiai augo Kaune – atitinkamai 13,4 proc. ir 2,5 proc., Vilniuje – atitinkamai 10,7 proc. ir 1,5 proc., Klaipėdoje – 10,3 proc. ir 2,3 proc.
Visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, per metus butai brango 10,5 proc., per mėnesį – 1,7 proc., o, išskyrus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, – atitinkamai 8,9 proc. ir 0,3 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
